Sveikos mitybos pagrindų kūdikis pradeda mokytis nuo pat gimimo. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais svarbu maitinti kūdikį tuomet, kai jis yra alkanas, o ne pagal iš anksto nustatytą grafiką. Kiekvienas kūdikis yra savitas: vieni valgo rečiau ir ramiai miega tarp maitinimų, kiti linkę „užkąsti“ dažniau. Naujagimiai puikiai jaučia, kada yra išalkę ir apie tai praneša niurzgėdami, verkdami, instinktyviai ieškodami krūties. Ilgainiui išmoksite atpažinti savo mažylio siunčiamus „alkio“ ženklus.
Naujagimiai ir kūdikiai natūraliai jaučia ne tik alkį, bet ir sotumą. Maistas skirtas alkiui numalšinti, o ne nuraminimui. Kūdikiai verkia ne tik todėl, kad yra alkani. Jei atrodo, kad vaikas verkia be jokios rimtos priežasties, greičiausiai mažylis tiesiog jūsų pasiilgo, jam reikia šiek tiek švelnumo ar pasūpavimo. Jei nesate tikri, pradžioje mažylį nuraminkite, o tik tada duokite valgyti. Jei kas kartą pravirkusį vaiką raminsite maitindami, jis pradės manyti, kad maistas yra nusiraminimo priemonė.
Juk smagu sėdėti prie bendro stalo, dalintis maistu ir bendrauti, tiesa? Kalbinkite jį maitindami, žiūrėkite į akis: taip pamažu vaikas įsisąmonins, kad maistas skirtas ne tik skrandžiui prikimšti.
Motinos pienas - geriausias pasirinkimas
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąją valandą po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.
Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Neišnešiotą naujagimį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį. Motinos pieno sudėtis kinta žindymo metu ir paros metu. Krekenas arba priešpienį po kelių parų pakeičia pereinamasis pienas, o šį po 10-14 parų - subrendęs pienas. Krekenose yra daugiau baltymų (imuninių medžiagų), mažiau riebalų.
Intensyviai kūdikiui augant, t. y. pirmuosius tris gyvenimo mėnesius, pienas yra riebesnis nei vėliau. Žindymo pradžioje pienas yra liesesnis, jame daugiau angliavandenių. Vėliau jis tampa vis riebesnis, o kūdikiui baigiant žįsti atsiranda sotumo jausmas.
Vieno maitinimo metu išsiskiriantis pienas kinta. Iš pradžių išsiskiria skaidrus, liesas pienas, kuriuo kūdikis malšina troškulį. Įpusėjus žindyti piene padaugėja riebalų, jo spalva tampa balta. Baigiant vaikelį maitinti išsiskiria riebiausias pienas, kurio spalva būna balta, švelniai gelsva arba geltona. Tai labai vertingas motinos pienas, kuriuo kūdikis numalšina alkį ir pasisotina.
Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame jo pakaitale. Epitelio augimo faktorius skatina epitelio ląstelių, dengiančių žarnų gleivinę, augimą ir jų sugebėjimą išskirti virškinimo fermentus. Įvairūs hormonai gerina naujagimio adaptaciją, reguliuoja gyvybiškai svarbių organų darbą. Laktoferinas, esantis motinos piene, padeda iš jo įsisavinti geležį, surišdamas geležį, jis slopina patogeninių bakterijų ir Candida grybelių dauginimąsi žarnyne. Nukleotidai stiprina imunitetą, stimuliuoja žarnyno brendimą, gerina geležies įsisavinimą. Antioksidantai apsaugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Lizocimas, komplementas, interferonas, antistafilokokinis faktorius, sekrecinis IgA ir makrofagai saugo kūdikį nuo įvairių virusinių ir bakterinių infekcijų. Motinos piene yra fermento lipazės, kuri padeda suvirškinti riebalus. Ilgų grandinių polinesočiosios rūgštys užtikrina kūdikio centrinės nervų sistemos brendimą, turi teigiamos įtakos regos aštrumo formavimuisi. Motinos piene esančių mineralinių medžiagų ir vitaminų biologinė vertė yra didesnė ir jie daug geriau įsisavinami nei iš bet kokio kito dirbtinio maisto. Motinos pienas yra labai svarbus augančioms ir bręstančioms kūdikio smegenims.
Pieno kokybė: Tyrimai rodo, kad motinos pieno sudėtis mažai keičiasi ir nepriklauso nuo to, ar mamos valgymo įpročiai yra beveik tinkami ar nelabai tinkami. Vienaip ar kitaip, dalis pieno gamybai reikalingų medžiagų imama iš mamos nėštumo metu ar anksčiau sukauptų atsargų, o jeigu jų nėra, mama pirmiausia turėtų visavertiškai maitintis. Gausesnis ar sotesnis valgymas neturės įtakos pieno gamybai, tačiau neprivalgymas gali turėti įtakos mamos savijautai: badaujanti ar neprivalganti mama greičiau pasijaus išsekusi, o besistengianti valgyti už du mama gali pastebėti, kad jos kilogramai po gimdymo nenustojo augti. Yra žinoma, kad riebalų sudėtis gali kisti atsižvelgiant į tai, kokių riebalų - sočiųjų ar nesočiųjų - mama gauna, tačiau riebalų teikiama energija vis tiek išliks daugmaž tokia pati. Kartais motinos rūpinasi, ar jų pienas nėra „liesas“. Motinos pienas niekuomet nebūna „liesas“. Klaidinga nustatyti motino pieno vertę pagal spalvą, o nuogąstavimai, kad „mano pienas per liesas“ ar „motinos pienas yra kaip vanduo“, yra iš esmės klaidingi.
Žindymo svarba ir technika
Žindymas pirmomis paromis arba pieno ištraukimas, jei naujagimis negali žįsti, padeda laktacijos pagrindus, t. y. kontroliuoja prolaktino gamybą, oksitocino refleksą ir inhibitoriaus veikimą. Pastarasis stabdytų pieno gamybą ląstelėse, jei krūtyse pasiliktų daug pieno, taip pat stimuliuojami naujagimio ieškojimo, čiulpimo ir rijimo refleksai. Nestimuliuojami refleksai silpnėja.
Sėkmingam žindymui labai svarbu tai, kas vyksta su mama ir kūdikiu po gimdymo. Reikia siekti kiek galima ankstesnio oda prie odos kontakto. Ankstyvas oda prie odos kontaktas turi teigiamą poveikį pirmojo žindymo sėkmei, taip pat žindymo sėkmei 3-ią parą, 1-4 mėnesį po gimimo ir bendrai žindymo trukmei. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad motinos, gimdžiusios savo vaikus pasitelkus cezario pjūvio operaciją, turėtų priglausti savo kūdikį ir pažindinti per 30 min. nuo to momento, kai gali reaguoti į aplinką.
Taisyklingas maitinimas - tai svarbiausias sėkmingo žindymo veiksnys. Dauguma žindymo problemų atsiranda dėl mamos nepatyrimo žindyti ir kūdikio žįsti. Žindoma tik pagal kūdikio poreikį. Iš pradžių kas 1,5-2-3val., retais atvejais kas 4 val.; maitinama apie 20-30 min.
- Prieš duodama krūtį kūdikiui, visada palaukite, kol jis išsižios (perbraukite pirštu per skruostą lūpų link, speneliu perbraukite lūpų kontūrą), tada priglauskite kūdikį prie krūties (o ne kiškite krūtį kūdikiui į burną).
- Atsipalaiduokite.
Kodėl krūtis geriausia? Išsiaiškinkite, kodėl žindymas yra geriausias pasirinkimas kūdikiui ir kokių problemų gali sukelti maitinimas motinos pieno pakaitalais (mišiniais). Papasakokite apie tai kitiems. Tegul jūsų gydytoja, šeima ir draugai sužino, kad planuojate žindyti savo kūdikį. Glauskite vos gimusį kūdikį prie odos. Jūsų kūdikis pirmomis valandomis po gimimo bus budrus ir norės žįsti. Jeigu ligoninės personalas nepadeda vos gimusio naujagimio mamai ant krūtinės ir nepalieka jo ten bent valandai, pasakykite, kad jūs to norite. Tegul gimdyme dalyvauja ir jums vėliau padeda kūdikio tėtis, draugė ar kitas patikimas asmuo. Būkite su kūdikiu vienoje palatoje. Taip galėsite pastebėti ankstyvus kūdikio alkio požymius ir pažindinti, vos tik jis praalks. Nelaukite, kol kūdikis ims verkti. Žindykite dažnai, neduokite mišinio. Net jeigu mišinys yra nemokamas, juo kūdikio nemaitinkite. Pavalgęs mišinio jūsų kūdikis nenorės dažnai žįsti. Jeigu jūsų kūdikiui skiriamas mišinys, tam turi būti medicininių priežasčių. Galvokite apie ateitį. Prašykite pagalbos, jeigu jums jos prireikia. Mokykitės taisyklingai paduoti krūtį ir įvairių žindymo padėčių. Nepasiduokite, jei susiduriate su sunkumais. Daugelį žindymo nesklandumų galima ištaisyti, ieškokite išmanančių žmonių. Planuokite žindyti ilgai. Susipažinkite su kitomis žindančiomis mamomis.
Pieno kiekis motinos krūtyse priklauso nuo kūdikėlio apetito, kuris, kaip ir suaugusiųjų, per parą keičiasi. Skirtingu paros metu kinta ir paties pieno riebumas. Naktį ir pirmoje dienos pusėje jis būna riebesnis ir todėl sotesnis, o antroje dienos pusėje ir vakare - jau liesesnis, todėl ryte vaikutis dažniausiai prašo valgyti rečiau, o vakare - dažniau.
- Maitinti pagal poreikį. Šis poreikis arba maitinimo dažnis yra individualus kiekvienam kūdikiui.
- Leisti žįsti, iki kūdikis paleis krūtį pats arba kietai užmigs, aktyviai žindęs 20-30 min.
Tyrimai rodo, kad kūdikio augimas priklauso ne nuo atskirų maistinių medžiagų - riebalų, baltymų ar laktozės, o nuo bendro suvalgyto pieno kiekio. Taip pat žindomi kūdikiai moka pasireguliuoti, kiek jiems reikia maisto, ir nevalgo daugiau nei jiems reikia. Todėl išlaikyti kūdikį prie krūties ilgiau, nei jis nori, gali būti sunku. Toks kūdikis arba blaškysis bandydamas nusisukti nuo krūties, arba apsižiojęs ją užmigs. Geriausia būtų pasikliauti kūdikiu ir leisti jam vieną krūtį žįsti tol, kol jis nori ją žįsti, ir perkelti prie kitos krūties, kai jis paprašo. Tokiu būdu užtikriname, kad kūdikis suvalgo daugiau pieno, tą rodo ir tyrimai: kūdikiai, kurie vieno maitinimo metu gauna valgyti iš abiejų krūtų, suvalgo daugiau pieno nei tie, kurie vieno valgymo metu gauna tik vieną krūtį.
Dažnas žindymas, kurio metu stimuliuojami speneliai ir ištuštinamos krūtys, siunčia signalą mamos hormonų sistemai, kad reikia didinti pieno gamybą. Pirmosiomis dienomis po gimdymo naujagimio žindimas skatina laipsnišką pieno atsiradimą, todėl žindant pagal kūdikio poreikį dieną ir naktį išvengiama pieno užsistovėjimo, krūtų tinimo ir kitų laktacijos pradžioje galimų komplikacijų.
Kūdikio mityba ir sotumo jausmas
Kai kūdikis artėja prie pirmųjų šešių gyvenimo mėnesių, vien motinos pieno ar pieno mišinio jam nebeužtenka. Tam, kad gautų visas reikalingas maisto medžiagas, vaikui reikia pradėti ragauti įprastą maistą. Šiuo laikotarpiu tėvams kyla daugybė klausimų, kurių dažniausias - kodėl mano kūdikis nevalgo?
„Naujausiose Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijose patariama primaitinimą pradėti tarp 4 ir 6 mėnesių. Tai priklauso nuo pačio mažylio, jo sveikatos. Jei mažyliui anksti nustatomas geležies trūkumas, rekomenduojama pradėti primaitinti 4 mėnesio pabaigoje, o jei mažylis gerai auga, jam visko pakanka, galima palaukti ir pusės metukų. Bet kuriuo atveju maitinimas krūtimi ar mišinuku turėtų būti tęsiamas“, - sako gydytoja J. Parnarauskienė. Gydytoja ragina neskubėti, nes mažesnio nei 4 mėnesių mažylio žarnyno veikla dar nėra prisitaikiusi prie kitokio maisto, be to, ankstesnis primaitinimas siejamas su didesne nutukimo ir alergijų rizika. Tačiau nereikėtų ir delsti - vyresni nei 6 mėn. kūdikiai gali pradėti vengti papildomo maisto.
Gydytoja dietologė L. Barauskienė ragina mamas stebėti pačio mažylio kūno kalbą: „Jei vaikas domisi jūsų valgomu maistu, tiesia rankytes, bando dėtis gabaliuklius į burną, tai rodo, kad jis yra pasiruošęs ragauti kietą maistą.“
„Tai priklauso nuo metų laiko, nuo šeimos tradicijų, kartais - vaiko sveikatos būklės. Žinoma, gerai būtų pradėti nuo savo daržo, sezoninių daržovių, tačiau jei mažylio papildomas maitinimas prasideda žiemą ar ankstyvą pavasarį, puikiai tiktų ir vasarą iš anksto užšaldytos daržo gėrybės. Na, o jei tokių nepasiruošta, geriau papildomą maitinimą pradėti nuo kruopų ir palaukti naujo sezono derliaus“, - sako dietologė L. Barauskienė.
Gydytoja J. Parnarauskienė priduria, kad svarbu produktų nemaišyti, negardinti jų druska ar cukrumi. „Reikėtų pradėti nuo vieno produkto, palaukti bent tris dienas, o jei šeimoje yra alergijos rizika - 5 ar net 7 dienas, - ir tik tada keisti ar pridėti papildomą produktą. Taip pat reikia atsižvelgti į vaiko individualius poreikius.“
„Kramtymas - išmokstamas dalykas, tad maistas nuo tyrelės pamažu tirštėja, stambėja ir kietėja. Pradedame nuo gerai sutrintos košės be gabaliukų. Po mėnesio jau paliekame keletą gabaliukų, dar po mėnesio - jau tik lengvai pertriname šakute, o dar vėliau - siūlome maistą gabaliukais, kuriuos vaikas jau pats gali imti pirštais, kramtyti ir taip pasikasyti dantenas, kuriose kalasi dantys. Metukų laiko vaikas jau turėtų valgyti normalų gabaliukais pjaustyta maistą“, - sako L. Barauskienė.
Nors dažnai tėvai nerimauja, kad jų vaikas suvalgo per mažai, gydytoja J. Parnarauskienė ramina: „Pradžioje vaikas suvalgys 1-2 arbatinius šaukštelius maisto, ir tai jam tikrai yra pakankamai. Pagrindinis maistas iki metukų išlieka motinos pienas ar mišinukas. Pamažu daugės valgymų skaičius ir per kartą suvalgomo maisto kiekis, tačiau net ir devynių mėnesių vaikas suvalgys tik apie pusę stiklinės vieno valgymo metu, o metinukas - apie stiklinę. Tačiau labai noriu pabrėžti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, ir jei jūsiškis suvalgo mažiau, bet auga gerai, neturi sveikatos sutrikimų, vadinasi, jam visko pakanka.“
Gydytoja dietologė L. Barauskienė primena, kad tyrimai rodo, jog tam, kad vaikas priprastų prie jam naujo produkto skonio, prireikia 10-12, o kartais net 20 paragavimų, ir dar papildomų reikia tam, kad vaikas įprastų jį valgyti. „Dažniausiai galiu tik patarti tėvams būti kantriems ir į maitinimą, nors jis tikrai gali būti varginantis, žiūrėti pozityviai. Jei valgymas yra stresas mamai, jis tampa stresine situacija ir vaikui, tuomet jis ima vengti pačio valgymo. Jei nesiseka valgyti košelių, rekomenduoju išmėginti vaiko vedamą valgymą (angl. baby lead weaning), kai duodame vaikui maistą gabaliukais ir jis pats dedasi į burnytę tai, ką nori (kas tinka pagal amžių) ir kiek nori. Svarbiausia - neskubėkite, nesibarkite, nenukreipkite vaiko dėmesio ekranais. Valgydami veikiant išoriniams dirgikliams nepastebime ką valgome, suvalgome daugiau, nei norime, nejaučiame skonio ir sotumo. Maži vaikai turi puikiai išvystytą alkio ir sotumo jausmą, mūsų, suaugusiųjų, užduotis - jį puoselėti, o ne nuslopinti“, - reziumuoja gydytoja dietologė L. Barauskienė.
Kūdikio virškinimo sistemos ypatumai ir sotumo jausmas
Mažylio skranžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.
Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.
Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz. Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams.
Vienintelis dalykas, kurį daugiau ar mažiau sugebėjo išsiaiškinti pediatrai, yra teorinės aplinkybės, galinčios sukelti kūdikiams kolikas ir padidinti jų trukmę bei skausmą:
- Praalkęs kūdikis maitinimo metu labai skuba pasisotinti, todėl netinkamai apžioja motinos spenelį, arba maitinant mišinukais naudojamas netinkamos formos čiulptukas, arba čiulptukas su per didele skylute, dėl ko kūdikis pritraukia daug oro. Kitaip tariant, yra „prastos kokybės“ maitinimo technika, dėl kurios atsiranda skausmai virškinimo trakte ir sukeliamos kolikos.
- Mažylis turi išleisti maitinimo metu susikaupusį orą, todėl būtina leisti jam atsirūgti. Priešingu atveju nepageidaujamas oras sukelia skausmingą spaudimą žarnyne - kolikas.
- Kūdikis labai daug laiko praleidžia horizontalioje padėtyje, t. y. gulėdamas, todėl virškinimo procesas (taip pat ir dujų susidarymas bei pratekėjimas per žarnyną) sukelia papildomą diskomfortą, sunkumo jausmą bei skausmą - kolikas.
- Kūdikis labai daug verkia, o tai jau tikri spąstai. Jausdamas didelį fizinį diskomfortą mažylis ir verkia, ir šaukia. Plačiai atverdamas burną mažylis neišvengiamai nuryja vis naujas oro porcijas.
- Kūdikis yra permaitintas. Kūdikiai turi įgimtą sotumo jausmą, todėl jiems reikėtų valgyti tik tiek, kiek jie patys nori. Jei kūdikis suvalgo maisto kiekį, kurio nesugeba suvirškinti (Jūs jį permaitinate), maisto likučiai, kuriems neužteko fermentų, žarnyne pradeda rūgti. Šio proceso metu žarnyne susidaro daug dujų, spaudžiančių jo sieneles ir taip atsiranda kūdikio kolikos.
Kaip atpažinti kolikas? Kolikoms nustatyti reikėtų pasitelkti trijų trejetų taisyklę: kūdikis verkia iki trijų valandų paeiliui; kūdikis verkia po tris valandas paeiliui bent tris kartus per savaitę; nurodyti verksmo periodai trunka jau tris savaites (ir daugiau). Nežiūrint į intensyvaus verksmo priepuolius, kūdikis yra visiškai sveikas: jis nėra vangus, normaliai priauga svorio, valgo su apetitu, gerai miega ir, paprastai, visada gerai leidžia laiką, išskyrus šias tris pragaro valandas. Dar vienas pastebėjimas - didžiausias kolikų intensyvumas būna po pietų, link vakaro.
Kaip kolikų metu padėti kūdikiui? Visi kūdikiai yra skirtingi, todėl universalių ar klasikinių pagalbos priemonių nuo kolikų nėra, jų reikia ieškoti kiekvienam individualiai. Yra keletas būdų, kuriais galite pabandyti pagelbėti kūdikiui, kad neišprotėtumėte patys. Dažniausiai siūlomi šie pasiteisinę pagalbos būdai:
- Masažas. Švelniai masažuokite visą mažylio kūną ir stebėkite reakciją.
- Baltas triukšmas - tai pažįstamos ir jaukios atmosferos sukūrimas. Daugelis kūdikių teigiamai reaguoja į garsus, kurie jiems primena girdėtus garsus būnant motinos įsčiose.
- Tyla. Vis tik ypač jautriems kūdikiams pertekliniai garsai nereikalingi.
- Supimas beveik visada padeda.
- Pasivaikščiojimas arba aplinkos pakeitimas.
- Kūdikio vystymas. Tvarkingas nestiprus vystymas, leidžia daugeliui kūdikių atsipalaiduoti.
- Tinkamas maitinančios motinos maistas. Rekomenduojama vengti aštrių, sūrų, keptų, marinuotų produktų, įvairių padažų.
- Maudymas. Vanduo yra pirmoji fizioterapijos priemonė namuose, kuri tiesiogiai padeda įveikti kolikas.
- Čiulptukas. Nemaistinis čiulpimas padeda vaikams atsigauti ir nusiraminti.
- Susikaupusių dujų mažinimas. Maitinant kūdikį darykite trumpas petraukas, kurių metu panešiokite kūdikį stačiomis, kad jis atsirūgtų. Kojyčių mankšta taip pat padeda.
- Šiluma. Šilti vystyklai ant kūdikio pilvuko padeda sumažinti diskomforto simptomus.
