Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuomet organizmas patiria daugybę pokyčių. Besilaukiant neretai kyla klausimų dėl įvairių infekcijų, tarp jų ir herpes viruso (HSV), poveikio būsimam kūdikiui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kuo herpes virusas pavojingas nėštumo metu, kokios yra jo rūšys, kaip jis plinta, kokie simptomai pasireiškia ir kokie gydymo bei profilaktikos būdai yra veiksmingiausi.
Kas yra herpes virusas?
Herpes virusas - tai didelė virusų šeima, sukelianti infekcijas ir vėžines ligas. Pūslelinė (herpesas, herpis) - užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Ji pasireiškia odos, gleivinių, kartais centrinės nervų sistemos ir vidaus organų pažeidimais. Tai ilgalaikė būklė, tačiau daugelis sergančiųjų nejaučia jokių simptomų.
Paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas, kuris skirstomas į du tipus:
- 1 tipo (HSV-1) dažniausiai pažeidžia organus, esančius virš juosmens, sukelia lūpų ir veido pūslelinę.
- 2 tipo (HSV-2) dažniausiai pažeidžia sritį žemiau juosmens, sukelia lytinių organų pūslelinę.
Svarbu žinoti, kad išoriškai atskirti šiuos tipus neįmanoma.
Kaip plinta herpes virusas?
Herpes virusas plinta kontaktiniu būdu. HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo aktyvia viruso forma sergančių žmonių per tiesioginį kontaktą su burnos gleivine, seilėmis. Rizika užsikrėsti didėja dalijantis lūpų kosmetika, gėrimais, indais ar bučiuojantis su sergančiu žmogumi. Sergant lūpų pūsleline, bėrimai gali atsirasti rankų srityje, kai rankomis liečiamos lūpos.
HSV-2 perduodamas lytinių santykių, gimdymo metu ir esant tiesioginiam kontaktui su bėrimu. Dažniausiai pažeidžiami išoriniai lytiniai organai ir išangė. Nėštumo metu reikėtų vengti oralinių lytinių santykių, nes virusas gali būti lengvai pernešamas nuo lūpų ant lytinių organų, ir atvirkščiai. Užkrėsti šiuo virusu galima dar pūslelėms nepasirodžius, todėl jei vienas iš partnerių yra sirgęs pūsleline, geriau pasisaugoti. Jei partneris artėjant gimdymo datai susirgo lytinių organų pūsleline, reikėtų neturėti lytinių santykių.
Patekęs į organizmą, herpes virusas visam gyvenimui išlieka nugarinio ir trišakio nervų mazguose. Nusilpus imuninei sistemai, susidarius palankioms sąlygoms, HSV reaktyvuojasi ir vėl keliauja per sensorinius nervus.
Herpes viruso simptomai
Paprastosios pūslelinės simptomai kinta priklausomai nuo stadijos. Viruso patekimo vietoje po 2-12 dienų ant paraudusios odos ir (ar) gleivinės atsiranda grupinės skausmingos pūslelės, niežėjimas, deginimas. Jei bėrimai atsiranda lytinių organų srityje, gali būti juntamas skausmas šlapinimosi metu, padidėti kirkšnių limfmazgiai, taip pat pasireikšti bendri negalavimo simptomai: pakilti temperatūra, atsirasti bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai.
Herpes virusas organizme išlieka visą gyvenimą, todėl herpesvirusinė infekcija gali kartotis. Daugumai žmonių virusas periodiškai suaktyvėja, sukeldamas pūsleles ir erozijas (žaizdeles) tose pačiose vietose.
Lūpų pūslelinė
Herpes ant lūpos ir veido pasižymi trumpesniais, lengvesnės eigos epizodais. Jų metu jaučiamas minimalus diskomfortas bėrimų vietose, pūslelės arba erozijos dažniausiai atsiranda lūpų, rečiau - skruostų, nosies srityse. Dažniausiai pasikartojanti (nuo 1 iki 6 kartų per metus) yra lūpų pūslelinė. Dažnai ji pasireiškia su karščiavimu. Pirmiausia jaučiamas lokalus skausmingumas, deginimo jausmas, niežėjimas, dilgčiojimas. Po šio periodo atsiranda smulkios, daugybinės pūslelės, kurios susilieja ir plyšta, sudarydamos paviršines erozijas su šašu. Skausmingumas ir diskomfortas trunka pirmas 2-3 dienas. Bėrimai sugyja be randelių per maždaug 2 savaites.
Burnos gleivinės pūslelinė
Burnos gleivinės pūslelinė dažnai pasitaiko 1-5 metų amžiaus vaikams, tačiau ja gali sirgti ir suaugusieji. Ligos pradžioje burnos gleivinėje gali būti jaučiamas skausmingumas, deginimo jausmas, dilgčiojimas. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas, apetito stoka, padidėti kaklo ir apatinio žandikaulio limfmazgiai. Herpes burnoje dažniausiai praeina per 10-14 dienų. Po persirgimo dar kelias savaites virusas gali išlikti aktyvus. Pasikartojanti pūslelinė burnos gleivinėje yra varginanti dėl stipraus skausmingumo.
Infekcijos atsikartojimas gali būti susijęs su odontologinėmis procedūromis, pavyzdžiui, ortodontinėmis procedūromis, dantų ištraukimu, implantais, biopsijomis, kaulų rekonstrukcija ir t.t.
Lytinių organų pūslelinė
Lytinių organų pūslelinė gali būti nuo besimptomės iki sukeliančios lengvus arba sunkius simptomus formos. Dažniausiai pirminiai simptomai (dilgčiojimas, skausmingumas) atsiranda praėjus kelioms dienoms po lytinių santykių su sergančiuoju. Mažųjų lytinių lūpų, varpos galvutės srityse, ties šlaplės anga atsiranda smulkios, susiliejančios serozinės pūslelės. Bėrimai gali atsirasti ir šlaunų, sėdmenų, tarpvietės odoje.
Lytinių organų pūslelinė pacientams kelia daug streso, nes bėrimai gyja nuo 2 iki 6 savaičių, o po sugijimo virusas dar gali išlikti aktyvus. Tai apsunkina lytinius santykius, nes rekomenduojama nuo jų susilaikyti, kol virusas aktyvus.
Herpes virusas ir nėštumas
JAV akušerių ir ginekologų kolegija teigia, kad net 75 proc. moterų, kurios anksčiau buvo varginamos pūslelinės, gali tikėtis šio viruso protrūkio ir nėštumo metu. Nėštumo metu lytinių organų pūslelinė kamuoja net iki 2 proc. moterų. Informuokite gydytoją, jei įtariate, jūs ar jūsų partneris serga arba galėjo susirgti pūsleline.
Paprastai lūpų pūslelinė nėštumo metu laikoma mažiau pavojinga nei lytinių organų pūslelinė. Lytinių organų herpes infekcija, pasireiškusi pirmą kartą, pavojingiausia I ir III nėštumo trimestrus. Nėštumo pradžioje dėl šio viruso gali įvykti persileidimas, o paskutinįjį trimestrą jis gali pažeisti vaisiaus vidaus organus, sutrikdyti augimą.
Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc. atvejų.
Rizika naujagimiui
HSV ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Užsikrėtus herpesvirusine infekcija vėlyvo nėštumo metu padidėja viruso perdavimo kūdikiui rizika.
Naujagimiai dažniausiai užsikrečia HSV-2 sukelta pūsleline motinos nėštumo laikotarpiu (ypač III trimestre) ar gimdymo metu. Herpes kūdikiui sukelia odos, akių, smegenų, kitų vidaus organų (ypač kepenų) pažeidimus.
Ką daryti, jei nėštumo metu atsirado pūslelinė?
- Informuokite gydytoją. Būtina pasisakyti gydytojui ir pasikonsultuoti. Tinkamiausią gydymą skirs nėštumą prižiūrintis gydytojas.
- Stiprinkite imunitetą. Pagrindinė profilaktinė priemonė siekiant išvengti tiek lytinių organų, tiek lūpų pūslelinės - imuniteto stiprinimas. Vartokite papildus: cinką, vitaminą C ir D.
- Venkite streso. Stenkitės vengti streso ir kuo daugiau ilsėkitės - eikite pasivaikščioti, medituokite, pasimėgaukite karšta vonia.
- Laikykitės higienos. Kruopščiai plaukite rankas ir venkite artimo kontakto su pūsleline sergančiais asmenimis. Jeigu vis dėlto pūslelių išvengti nepavyko, jūsų užduotis - sustabdyti jų plitimą. Pravartu stengtis pažeistų vietų neliesti rankomis, o palietus - nedelsiant jas nusiplauti.
- Naudokite pleistriukus. Jeigu herpesas iškyla kartą ar du per metus, vaistinėse paprastai yra priemonių - acikloviro kremų, pleistrų ar kremo su cinku. Pleistriukai gali apsaugoti lūpų odos gleivinę nuo infekcijos plitimo ir žaizdos dirginimo.
Herpes viruso diagnostika ir gydymas
Esant simptominei formai, herpesas dažniausiai diagnozuojamas remiantis klinikiniais duomenimis. Vienas iš būdų, kaip nustatomas herpes virusas, yra Herpes simplex viruso DNR (PGR metodu) tyrimas.
Deja, tačiau vaistų, kurie sunaikintų Herpes simplex virusą ir padėtų išvengti infekcijos pasikartojimo, nėra. Esant sunkioms, išplitusioms pūslelinės formoms ar joms dažnai kartojantis, gali būti taikomas sisteminis gydymas priešvirusiniais vaistais. Visus preparatus skiria dermatovenerologas. Jei lūpų pūslelinė labai vargina, galima vartoti vaistus nuo skausmo ir priemones nuo pūslelinės, kurios mažina uždegimą. Vartojant antivirusinius vaistus, svarbu atkreipti dėmesį į kitų kartu vartojamų preparatų suderinamumą.
Kadangi herpes virusas dažnai stipriai pažeidžia lūpų odą, patartina imtis priemonių tokiems pažeidimams lengvinti. Vitaminas C padeda kovoti su infekcija, o vitaminas E skatina ląstelių regeneraciją. Lūpų pūslelinę taip pat galima lengvinti imunitetui stiprinti skirtais preparatais, ypač tinka turintys ežiuolės, L-lizino.
Lytinių organų pūslelinės gydymas gali būti simptominis, epizodinis ir pastovus. Kiekvienu atveju jis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos pasikartojimo dažnį, paciento lytinį gyvenimą, gretutines ligas ir kitus veiksnius. Taip pat pacientas apmokomas, kaip sumažinti skausmingumą ūmios ligos periodu. Keletas iš būdų tai padaryti - pažeistų vietų apiplovimas sūresniu vandeniu ar šlapinimasis panirus į vandenį vonioje.
Kaip lengvinti pūslelinės simptomus?
- Stiprinkite imuninę sistemą. Vartokite papildus: cinką, vitaminą C ir D.
- Palaikykite lūpų odos drėgmę. Neleiskite neigiamam šalto oro ir vėjo poveikiui jas išsausinti. Rekomenduojama kasdien naudoti maitinamąjį lūpų balzamą, kurio sudėtyje yra tokių ingredientų kaip taukmedžio sviestas arba bičių vaškas. Taip pat gali pasitarnauti lūpų balzamas su vitaminais E, A ar D.
- Venkite streso. Jeigu jaučiate emocinį stresą ar patiriate daug sudėtingų išgyvenimų, nenumokite į tai ranka ir ieškokite būdų atsipalaiduoti - užsiimkite kvėpavimo pratimais, judėkite, medituokite.
- Miegokite pakankamai. Miegant vyksta imuniniai procesai, kurie gali padėti organizmui kovoti su nepageidaujamais ligų sukėlėjais ir virusais.
Herpes ir nėštumas
Kiti nėščiųjų tyrimai
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, skirti nustatyti galimas rizikas ir užtikrinti motinos bei vaisiaus sveikatą. Štai keletas iš jų:
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM). Atliekamas pirmo apsilankymo metu.
- Tyrimas dėl Rh faktoriaus. Atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. ir kartojamas 27-28 sav.
- Šlapimo tyrimas. Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų.
- Tyrimas dėl sifilio. Atliekamas kuo anksčiau nėštumo metu.
- Tyrimas dėl ŽIV. Rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą).
- Tyrimas dėl lytiškai plintančių ligų. Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių.
- Pirmas ir antras nėštumo trimestro patikros tyrimas. Atliekant pirmąjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu.
- Amniocentezė. Skiriama, jei chromosomų patpologijos rizika padidėjusi.
- Choriono gaurelių biopsija (CGB). Skirta nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas.
- Tyrimas dėl raudonukės. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo.
- Tyrimas dėl toksoplazmozės ir citomegalo viruso. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės.
- Tyrimas dėl hepatito B. Atliekamas kiekvieno vizito metu.
- Makšties pasėlis dėl B grupės streptokoko (BGS). Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.
Juostinė pūslelinė nėštumo metu
Juostinė pūslelinė (herpesas zoster) nėštumo metu gali kelti nerimą. Jei tai pakartotinis užsikrėtimas, organizme jau yra antikūnų, kurie kiek sustabdys viruso patekimą į vaisių. Jeigu tai pirminis užkratas (pirmą kartą), virusas gali pereiti placentos barjerą ir patekti į vaisių, kartais tai gali sukelti priešlaikį nėštumo nutrūkimą ar vaisiaus augimo atsilikimą. Jeigu nėštumas vystysis toliau, reiktų atlikti išsamų ultragarsinį ištyrimą 13-14 ir 18 -22 savaitėmis. Šiuo metu galite vartoti vietinius antivirusinius vaistus.
Vėjaraupiai ir nėštumas
Vėjaraupiai (Varicella, Chikenpox) - ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas (VZV). Vėjaraupiais užsikrečiama aerozoliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą. Imunosupresuoti asmenys, nėščiosios ir naujagimiai gali sirgti sunkesne ligos forma.
Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdingi odos, akių struktūriniai pažeidimai bei galūnių hipoplazija. Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje. Vėjaraupių viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš vėjaraupius įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui. Antikūnų padidėjimas kraujyje rodo anksčiau buvusią infekciją arba įgytą imunitetą po skiepo.
Herpes simplex virusas (HSV) yra DNR virusas, kuris sukelia lytinių organų ir burnos herpes. Herpes viruso perdavimo būdai: Herpes virusas perduodamas tiesioginiu kontaktu su užkrėsta oda arba gleivine. Taip pat virusas gali būti perduodamas per seilius ar kitus kūno skysčius. Lytinio santykio metu herpes virusas gali būti perduodamas iš vieno asmens kitam. Vertikalus perdavimas įvyksta, kai infekcija perduodama iš motinos kūdikiui nėštumo ar gimdymo metu. Tai gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui. Nėštumo metu herpes viruso infekcija gali sukelti įvairių komplikacijų. Paskutiniame nėštumo trimestre, jeigu motina turi aktyvų herpesą, rizika perduoti virusą kūdikiui gimdymo metu ženkliai padidėja. Nėščios moterys turėtų reguliariai lankytis pas gydytoją ir pranešti apie bet kokius simptomus, kurie gali rodyti herpes viruso užsikrėtimą. Herpes virusas nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui. Medicininė priežiūra, sumažinti rizikingos elgesio, ir imuniteto stiprinimas yra esminiai aspektai, galintys padėti išvengti infekcijų.
tags: #ar #herpes #virusas #pavojingas #nesciajai
