Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių laboratorinių tyrimų tikslumą ir patikimumą, esate Jūs pats. Norint užtikrinti rezultatų kokybę būtina tinkamai pasiruošti tyrimams!
Pasiruošimas kraujo tyrimams
Prieš atliekant bendrus kraujo tyrimus rekomenduojama nieko nevalgyti 8-12 val. Leidžiama gerti tik vandenį. Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą pacientas turi būti nevalgęs 3 val. Likus 1-2 dienom iki tyrimo, patariama mažiau valgyti riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio. Jei laboratorinio tyrimo atlikimo išvakarėse numatoma šventė, geriau atidėkite tyrimą 1-2 dienom. Valandą iki tyrimo nerūkykite.
Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus patartina atlikti iki 10 val. ryto. Prieš atliekant kraujo tyrimą rekomenduojama vengti fizinio krūvio (nesportuoti) ir streso. Patariama nusiraminti ir pailsėti 10-15 min.
Jeigu ruošiatės pradėti vartoti vaistus, tuomet tyrimus geriau atlikite prieš pradėdami juos vartoti, arba po gydymosi vaistais, praėjus 10-14 dienų. Gydymo efektyvumą nustatant, paprastai kraujas tiriamas praėjus 14-21 dienai po vaisto suvartojimo. Jei jūs vartojate vaistus, būtinai įspėkite apie tai savo gydytoją arba laboratorijos darbuotoją.
Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų.
Moterų hormoninių tyrimų rezultatams įtakos turi fiziologiniai faktoriai, susiję su menstruaciniu ciklu, todėl, ruošiantis lytinių hormonų tyrimui, reikia nurodyti ciklo fazę ir vadovautis savo gydytojo rekomendacijomis, kurią ciklo dieną reikia atlikti tyrimus.
Prieš atliekant streso hormonų tyrimą (AKTH, kortizolio, prolaktino ir kt.) būtina nusiraminti, procedūros metu nekreipti dėmesio į pašalinius veiksnius, atsipalaiduoti, nes stresas padidina šių hormonų kiekius kraujyje.
Kada antibiotikai yra būtini?
Farmacininkė Loreta Tamošauskienė pabrėžia, kad antibiotikai skiriami tik bakterinei infekcijai gydyti, taigi netinka gripo atveju, nes šią ligą sukelia virusai. Antimikrobiniais vaistais gripas gydomas tik tada, kai išsivysto antrinė bakterinė infekcija. Taigi gydytojas antibiotikus skiria įvertinęs ligą, jos sunkumą, bakterijų atsparumą, antibiotikų veiksmingumą.
Pasak vaistininkės, kraujo tyrimas parodo, ar padidėjęs leukocitų kiekis, ar yra C reaktyvaus baltymo, kuris rodo uždegiminį procesą organizme. Pagal jo reikšmes gydytojas nustato, reikalingas antibiotikas ar ne.
Kaip pastebi DELFI pašnekovė, neretai antibiotikai vis dar paskiriami virusinėms ligoms gydyti, tačiau tai - klaida, nes antibiotikai virusų neveikia, tik bakterijas. „Kraujo tyrimas kaip tik ir parodo, ar susirgimas virusinis, ar jau bakterinis. Jei virusinis susirgimas gydomas antibiotikais, žmogus serga toliau, o kai uždegimas komplikuojasi į bakterinį, išrašyti antibiotikai, kuriuos jis tam tikrą laiką gėrė, nebepadeda, tad reikia vis stipresnių ir stipresnių antibiotikų“, - įspėjo L. Tamošauskienė.
Antibiotikus gydytojai gali skirti sunkaus bronchito, plaučių uždegimo, Laimo ligos, kraujo užkrėtimo, minkštųjų audinių pūlinių, streptokokų sukeltos anginos ir kitų ligų atveju.
Kada tyrimų rezultatai gali kelti abejonių?
Tiriantis dėl infekcijų, reikia atsižvelgti į infekcijos raidos stadiją ir imuniteto būklę. Gavus neigiamą tyrimų rezultatą, dar negalima garantuoti, kad infekcijos nėra. Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai priverčia jus abejoti, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai.
Kad būtų užtikrinti tikslūs laboratorinių tyrimų rezultatai, patariama atlikti juos tuo pat metu ir toje pačioje laboratorijoje.
Kiti svarbūs laboratoriniai tyrimai ir jų paruošimas
Gliukozės tyrimas: Prieš gliukozės tyrimą rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų. Tam tikros medžiagos gali turėti įtakos gliukozės tyrimo rezultatams. Nerekomenduojamas ilgalaikis pasninkavimas (>12 val.) prieš kraujo paėmimą, ypač turintiems mažai riebalų.
Lipidograma (cholesterolio frakcijų tyrimas): Reikėtų būti nevalgius prieš lipidogramos tyrimą 8-12 valandų.
Kepenų fermento tyrimas gamagliutamiltransferazė (GGT): Prieš GGT tyrimą rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų.
Vitaminų ir mineralų tyrimai: Kai kurių vitaminų (pvz. Vitamino B12 tyrimą) ir kai kurių mineralų tyrimams (pvz. Geležies tyrimą) rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų.
C reaktyvinis baltymas (CRB): Prieš CRB tyrimą svarbu, kad vaikas ~12 val. prieš jį būtų nevalgęs. Jeigu vaikas peršalo, CRB lygis padidėja nežymiai, tad vartoti antibiotikų nereikia. Neretai šis tyrimas atliekamas ir siekiant išsiaiškinti, ar gydytojo paskirtas gydymas yra efektyvus. CRB lygis pakyla praėjus ~6 val. Taigi, vos tik vaikui sukarščiavus iškart atlikti CRB tyrimo nerekomenduojama, nes baltymo koncentracija dar gali būti nepakankama ligos sukėlėjui nustatyti. Tyrimą optimalu atlikti po 24 val.
Šalutiniai antibiotikų poveikiai
Šalutiniai antibiotikų poveikiai priklauso nuo vartojamo vaisto rūšies ir individualių organizmo savybių. Dažniausiai pasireiškia:
- Viduriavimas, pilvo skausmai, nes antimikrobiniai vaistai žudo ne tik ligos sukėlėjus, bet ir kitas bakterijas, kurios mūsų organizmui naudingos. Pvz., žarnyno mikroflora stiprina organizmo imuninę apsaugą, o antibiotikai pažeidžia jos pusiausvyrą, tad gali prasidėti viduriavimas, kuris kartais pasireiškia praėjus net 10-čiai savaičių po gydymo.
- Alerginės reakcijos: niežėjimas, bėrimai, astma ir kt. Atlikus tyrimus atskleistas ryšys tarp antibiotikų vartojimo ankstyvame amžiuje ir vėliau pasireiškiančių alerginių reakcijų.
- Moterims - kandidozė (pienligė), nes antibiotikai lopina ne tik žarnyno, bet ir makšties bakterinę florą, tad atsiranda palankios sąlygos daugintis grybeliams ir kilti uždegimui.
Antibiotikai silpnina imunitetą, taigi, jų pavartojus svarbu pasirūpinti organizmo atsparumo stiprinimu, kad neįsisuktume į užburtą ratą, vėl neprikibtų infekcija.
