Mėsos patiekalai yra svarbus natūralios geležies ir cinko šaltinis, ypač svarbus kūdikiams ir mažiems vaikams, kurių mityba dar nėra tokia įvairi kaip suaugusiųjų. Jaunų gyvūnų mėsa yra lengviau virškinama ir pasisavinama dėl mažesnio jungiamojo audinio kiekio, todėl ji ypač tinka mažiesiems.
Pasak pediatrės Dalios Viederienės, mažyliui geriausia rinktis jautieną, kalakutieną, liesą kiaulieną ar triušieną. Iš pradžių mėsa turėtų būti sumalama iki tyrės konsistencijos. Mėsos sultinio nerekomenduojama duoti, nes jis yra nekmatingas ir gali turėti toksinių medžiagų.
Specialistų teigimu, mėsos kūdikiui pakanka duoti vieną kartą per parą. Svarbu kaitalioti mėsos rūšis: kelis kartus per savaitę siūlyti liesos mėsos, kelis kartus - paukštienos.
Kodėl mėsa svarbi kūdikiams?
Kai mažylio burnytėje pasirodo pirmieji dantukai, tai ženklas, kad metas ragauti rimtesnio maisto, o mėsa yra nepaprastai vertinga jo sudedamoji dalis. Baltymai, kaip vertingiausia mėsos dalis, ypač reikalingi raumenų ir gyvybinių organų vystymuisi. Geležis taip pat yra itin svarbi mažo žmogaus organizmui, nes dalyvauja kraujo gamybos procese ir mažina anemijos tikimybę.
Mažylio dienos geležies poreikis yra 0.6 mg, o su amžiumi jis didėja iki 1.2-1.5 mg. Maisto produktuose geležis skirstoma į dvi rūšis: hemo (randama mėsoje, žuvyje) ir ne hemo (kruopose, vaisiuose, daržovėse, piene). Hemo geležis, palyginti su ne hemo, pasisavinama daug geriau. Daugiausia šios vertingos medžiagos yra raudonoje mėsoje, pavyzdžiui, jautienoje, neriebioje kiaulienoje, ypač gausu jos liežuvyje ir širdies raumenyje.
Mėsoje taip pat gausu vitaminų, ypač B12, kuris itin svarbus virškinimo sistemai, kraujo kūnelių gamybai ir nervų sistemai.
Kada pradėti duoti mėsos ir kokią rinktis?
Nors mėsa yra labai vertinga, nereikėtų skubėti jos įvesti į mažylio racioną. Specialistai rekomenduoja mėsą pradėti duoti nuo šešių mėnesių, jei kūdikis maitinamas mišinukais ir jau yra ragavęs daržovių. Jei kūdikis žindomas, šis laikas gali būti nukeltas keliais mėnesiais vėliau, tačiau vis tiek po daržovių ir kruopų įvedimo.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas kūdikis auga ir vystosi individualiai, todėl laikas, kada mėsa turėtų atsirasti vaiko valgiaraštyje, yra tik rekomendacinis. Jei kūdikis gimė išnešiotas, pirmąjį pusmetį jam pakanka geležies, gautos iš mamos organizmo. Tačiau jei kūdikis gimė neišnešiotas, geležies atsargų jam gali pritrūkti anksčiau, nes ji kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą.
Mėsa taip pat gali alergizuoti. Primaitinimą pradėti geriausia nuo mažiau alergizuojančios mėsos, pavyzdžiui, triušienos. Taip pat tiktų ėriena, strutiena, žvėriena (stirniena, briediena), nes laukiniai gyvūnai neėda koncentruotų pašarų, kurie gali pakeisti mėsos sudėtį ne į gerąją pusę. Rečiau alerginę reakciją sukelia kiauliena.
Kaip teisingai paruošti ir dozuoti mėsą?
Pradėti reikėtų nuo nedidelio kiekio - vieno arbatinio šaukštelio (20-30 gramų), palaipsniui didinant porciją (iki pirmojo gimtadienio kas mėnesį pridedant apie dešimt gramų). Svarbu nepersistengti su kruopomis ir druska.
Specialistų teigimu, mėsą geriausia teikti su šviežiomis, virtomis ar troškintomis daržovėmis. Mėsos ir kruopų ar makaronų derinys yra sunkus maistas, todėl tokio patiekalo nereikėtų valgyti dažnai. Be to, valgant mėsą su kruopomis, geležis pasisavinama mažiau nei su daržovėmis.
Iš pradžių kūdikiui turėtų būti tiekiama pertrinta mėsos tyrė. Vėliau, išdygus daugiau dantukų (nuo aštunto-devinto mėnesio), galima siūlyti faršo konsistencijos patiekalų, kad vaikutis turėtų ką kramtyti. Suaugusiųjų pieniškas dešreles ar rūkytą mėsą reikėtų atidėti iki trejų metų amžiaus, nes pieniškos dešrelės yra maistiniu požiūriu menkavertis produktas, kuriame kokybiškos mėsos beveik nėra.
Nerekomenduojama girdyti kūdikių stipriais mėsos sultiniais, nes jie apsunkina jautrų skranduką, ypač iki metukų. Juose taip pat gali būti toksinių medžiagų, jie gali sukelti alergiją ir dažnai turi daug riebalų.
Kaip rinktis mėsos produktus kūdikiams?
Pirkdami mėsos produktus kūdikiams, atidžiai skaitykite etiketes. Pavyzdžiui, 200 g avienos su daržovėmis indelėlyje gali būti tik 10 proc. avienos, taigi suvalgius visą indelį, kūdikis gaus tik 20 g mėsos, nors per dieną rekomenduojama 50 g.
Atkreipkite dėmesį į:
- Vaiko amžių: Jis nurodytas ant kiekvieno indelio, svarbu dėl tyrės konsistencijos.
- Galiojimo datą: Ją rasite ant dangtelio. Jei data nusitrynusi arba neaiškiai parašyta, geriau tokio gaminio nepirkti.
- Pakuotės būklę: Venkite gaminių, kurių dangtelio centras bent truputį papūstas - tai rodo, kad maistas gali būti netinkamas naudoti.
- Laikymo sąlygas: Uždarytą indelį galima laikyti kambario temperatūroje, vengiant tiesioginių saulės spindulių. Atidarytą tyrelę laikykite šaldytuve ne ilgiau nei 24 valandas.
Į atidarytą indelį nedėkite šaukštelio, kuriuo maitinote kūdikį, kad išvengtumėte bakterijų patekimo ir maisto gedimo. Jei kūdikis nesuvalgo visos porcijos, likusį maistą geriau perkelti į atskirą dubenėlį, o likusią tyrelę uždaryti ir laikyti šaldytuve.
Šildyti mėsos tyrelę rekomenduojama vandens vonelėje, nes mikrobangų krosnelėje maistas sušyla netolygiai.
Kepenų nauda ir atsargumo priemonės
Kepenys yra organizmo "detoksikacijos laboratorija", dalyvauja kraujo apytakoje, gamina tulžį ir kaupia vitaminus (A, D, K, B grupės), geležį bei energijos šaltinį - glikogeną. Jų sveikata yra labai svarbi.
Nors kepenys yra itin maistingos ir turtingos geležies, jų nerekomenduojama duoti kūdikiams ankstyvame amžiuje. Specialistai pataria vengti mėsos subproduktų, tokių kaip plaučiai, kepenys, liežuviai, kūdikiams iki metukų. Vėliau šiuos produktus rekomenduojama vartoti ne dažniau kaip kartą per mėnesį.
Yra nuomonių, kad kepenys, kaip "detoksikacijos laboratorija", gali kaupti kenksmingas medžiagas, todėl jų vartojimas vaikams gali būti nepageidaujamas. Taip pat teigiama, kad iš kepenų geležis pasisavinama prasčiau.
Jei nuspręstumėte duoti kepenėlių, svarbu žinoti, kad geriau rinktis jautienos kepenis, nes jos, skirtingai nei kiaulienos, neturi kartumo. Vištienos kepenėlės, nors ir skanesnės, gali būti mažiau tinkamos dėl galimo alergenų kiekio. Prieš gaminant jas galima pamirkyti piene.
Galimas paruošimo būdas: 200 g kepenėlių pamirkyti tekančiame vandenyje, supjaustyti smulkiais gabalėliais, pasūdyti ir troškinti ant mažos ugnies. Paruoštas kepenėles užpilti šaltu vandeniu ir kaitinti vandens vonelėje, kol suminkštės. Tada permalti, pertrinti per sietelį, įpilti truputį skysčio, kuriame virė, įdėti trečdalį arbatinio šaukštelio sviesto, šiek tiek druskos ir pakaitinti.
Pramoniniu būdu apdorotų mėsos produktų, tokių kaip virti kumpiai, rūkyti gaminiai, dešrelės, reikėtų griežtai vengti. Net ir užrašas "90 proc. mėsos" gali būti klaidinantis, nes tai nebūtinai reiškia aukštos kokybės natūralią mėsą.
Raudona mėsa turėtų būti pirmasis kūdikio maistas
Sveikų kepenų palaikymui svarbu tinkamai maitintis, vengti alkoholio, vartoti pakankamai vitaminų ir mikroelementų, taip pat rūpintis žarnyno veikla ir emocine būkle.
Apibendrinant, nors kepenys yra maistingos, joms taikomi specifiniai apribojimai kūdikių mityboje. Svarbu atidžiai rinktis mėsos produktus ir tinkamai juos paruošti, atsižvelgiant į kūdikio amžių ir individualias savybes.
