Visgi atžaloms prieš akis dar visa savaitė mokslų Lietuvoje. Latviams kiek geriau. Ten mokinių atostogos prasidės pirmadienį. Daugybė šeimų, kurios šiemet atostogas pradeda anksčiau, kasdien į šiltus krantus vien iš sostinės pakyla po penkis orlaivius. Toks poreikis keliauti šeimų su mokyklinio amžiaus vaikais pastebimai padidėjo. O ką tik pasibaigusi moksleivių rudens atostogų savaitė buvo tokia paklausi, kad iki jos likus trims savaitėms kelionių organizatoriai suskubo planuoti papildomus reisus. Tokio išaugusio keliautojų susidomėjimo nesitikėjo ne tik turizmo sektoriaus atstovai, nei patys poilsiautojai.
Dar iki pandemijos moksleivių atostogų datos buvo traktuojamos kaip vienos brangiausių, todėl keliaujantys be vaikų buvo skatinami kaip įmanydami vengti kelionių tuo pačiu metu. Tokiu metu išauga ne tik kelionių kainos, bet ir viešbučių užimtumas. Šį rudenį, kai atostogų sezonas ėjo į pabaigą ir kelionių paketų kainos gerokai krito, per moksleivių atostogas jos gerokai iškilo ir buvo didesnės apie 30 procentų. Dar didesnis augimas pastebėtas oro linijų puslapiuose - pavyzdžiui, pigių skrydžių bendrovės, dar šį rudenį į įvairias šalis pardavinėjusios bilietus po 10 eurų, per moksleivių atostogas kainas pakėlė iki 100 eurų ir daugiau. Kelionių agentūros „Tez tour“ VR ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė pastebi, kad kelionių poreikis per moksleivių atostogas išauga maždaug dvigubai. „Natūralu, kad moksleivių atostogų metu dėl padidėjusios paklausos kelionių kainos būna aukštesnės - jos ūgtelėja apie 30 proc. Labiausiai kainos išauga pagrindinių švenčių metu - Kalėdų ir Velykų laikotarpiais. Tuo metu išauga ir viešbučių užimtumas, nes tuo pačiu metu moksleiviai atostogauja ir kitose šalyse“, - neslėpė I. Aukštuolytė. Jos skaičiavimais, lyginant šeimos, turinčios vieną vaiką, poilsį Velykų atostogų metu su įprastu laikotarpiu, kainos gali skirtis ir keliais šimtais eurų. Pavyzdžiui, 7 naktų atostogos Egipte 4 žvaigždučių viešbutyje Velykų atostogų laiku kainuoja apie 750 eurų vienam asmeniui. O ne mokyklinių atostogų metu - apie 600 eurų vienam asmeniui. „Airguru“ atstovė Eglė Grašytė įvardijo, kad ta pati kelionė - savaitės trukmės 5 žvaigždučių viešbutyje su viskas įskaičiuota maitinimu 2 suaugusių ir 2 vaikų šeimai - per vaikų atostogas kainuoja 4,5 tūkst. eurų (išvykimas balandžio 8 d.). O išvykstant savaite vėliau (išvykimas balandžio 15 d.) tas pats pasiūlymas kainuoja 3,8 tūkst. eurų. „Makalius.lt“ vadovas Rimvydas Širvinskas irgi neslepia, kad, pavyzdžiui, kelionę į Madeirą ne per moksleivių atostogas galima įsigyti už 600-700 eurų asmeniui, o šventiniu periodu kelionės paketai kainuoja mažiausiai 780-900 eurų asmeniui. „Asmeniškai tiems, kas gali keliauti nebūtinai moksleivių atostogų metu, visuomet rekomenduoju apsvarstyti vengti šių datų dėl itin didelio užimtumo, išaugusių kainų. Tačiau suprantama, kad šeimos su vaikais ar ugdymo įstaigose dirbantys asmenys (ypatingai mokytojai) kitų datų pasirinkti negali“, - komentavo R. Širvinskas.
Be noro sutaupyti, yra ir kitų priežasčių, kodėl tėvai keliones net ir su mokyklinio amžiaus vaikais susiplanuoja ne per jiems oficialiai skirtas atostogas. Taip jie tiesiog nori išvengti karščiausio piko ir su tuo susijusių problemų. „Turizmo ekspertai tikino, kad tokio poilsiautojų kiekio nematė net per 2019 metų rudens atostogas. Šiemet per mokinių atostogas oro uostai buvo sausakimši. Eilėse prie registracijos, patikrų, laipinimo reikėjo pastovėti ilgiau nei įprasta. Jei su vaikais keliaujantys tėvai oro uoste streso patiria ir nesant tokioms „ekstremalioms“ sąlygoms, tai natūralu, kad per patį kelionių piką jiems nesinori kelti kojos į oro uostą“, - kalba D. Vaitkutė-Šiaulienė.
Tačiau toks elgesys gali turėti pasekmių. Lietuvos įstatymai iš tiesų numato baudas tėvams, kurie neleido savo vaiko į mokyklą, nors turėjo. Mokslas iki 16 metų yra privalomas. Už nepilnamečių mokinių mokyklos nelankymą atsakingi tėvai. Tėvų neatsakingumas, kai atostogaujama ne per mokinių atostogas, galėtų būti traktuojamas kaip kliudymas vaikui mokytis. Nepateisinamo pamokų praleidinėjimo atveju tėvai pažeidžia ir Švietimo įstatymą, ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Jei mokinys nelanko mokyklos, galima imtis tam tikrų sankcijų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse suformuluota, kad tėvų (globėjų, rūpintojų) vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 140 iki 300 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 280 iki 600 eurų. Už numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Vaiko teisę ir prievolę mokytis gina ir kiti kodekso straipsniai. Pavyzdžiui, vaiko teisių pažeidimas yra mokymo ir kitų įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Tai užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 150 eurų. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams arba numatytas baudas, arba įpareigojimą dalyvauti atitinkamose prevencijos ir kitose programose.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai primena, kad mokyklą iki 16 metų lankyti privaloma, ir tai įteisinta teisės aktais. Lietuvos Konstitucijoje aiškiai pasakoma: mokslas iki 16 metų yra privalomas. Už nepilnamečių mokinių mokyklos nelankymą atsakingi tėvai. Tėvų neatsakingumas, kai atostogaujama ne per mokinių atostogas, galėtų būti traktuojamas kaip kliudymas vaikui mokytis. Nepateisinamo pamokų praleidinėjimo atveju tėvai pažeidžia ir Švietimo įstatymą, ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.
Teisiniai aspektai ir sankcijos
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse suformuluota, kad tėvų (globėjų) vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 140 iki 300 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 280 iki 600 eurų. Anot A. Vijeikytės, už numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė - įpareigojimas tėvams dalyvauti, pvz., bendravimo su vaikais tobulinimo, prevencijos programose. Jos teigimu, vaiko teisę ir prievolę mokytis gina ir kiti Administracinių nusižengimų kodekso straipsniai.
Pavyzdžiui, vaiko teisių pažeidimas yra mokymo ir kitų įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Tai užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 150 eurų. „Savivaldybė, remdamasi Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, vaikui, kuris nesimoko ir nelanko mokyklos, ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų, gali skirti įvairias priemones. Pavyzdžiui, įpareigoti tęsti mokymąsi, dalyvauti neformaliojo švietimo veikloje, kuri teigiamai veiktų elgesį, ir kt. Šios vaiko minimalios priežiūros priemonės taikomos tada, kai yra išnaudotos visos švietimo pagalbos vaikui teikimo galimybės“, - pridūrė pašnekovė.
Jeigu vaikas dažnai praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties, įsitraukia ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir policija. O kaip taikomos visos galimos priemonės, priklauso nuo mokyklos vadovų ir savivaldybės. Jeigu problemos neišeina išspręsti mokykloje ir vaikas praleidžia daugiau nei pusę pamokų, paprastai mokyklos vadovas apie tai praneša mokyklos steigėjui - savivaldybei, Vaiko teisių apsaugos tarnybai. „Pamokų nelankymas tapo dideliu mokyklų rūpesčiu. Iš mokyklų nuolat sulaukiame informacijos, kad pasitaiko nemažai piktnaudžiavimo atvejų, kuomet tėvai, prisidengdami vaiko liga ir naudodamiesi tuo, kad gydytojų pažymos nėra privalomos, išvažiuoja atostogų. Todėl kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ieškome būdų, kaip, nesukeliant papildomos administracinės naštos gydytojams ir nepažeidžiant duomenų apsaugos taisyklių, išspręsti klausimą dėl mokyklos informavimo vaikui sergant“, - kalbėjo A. Vijeikytė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė pastebi, kad prasidedant moksleivių atostogoms dažnai iškyla klausimas, ar tėvai gali su vaiku išvykti atostogų anksčiau nei oficialiai prasideda moksleivių atostogos. Pasak jos, svarbu suprasti, kad tokiais atvejais išvykimas atostauti savaime nėra vaiko teisių pažeidimas. Tačiau šį klausimą labai svarbu aptarti su mokykla ir sutarti, ar atostogų metu vaikas mokysis nuotoliniu būdu, kaip vaikas atliks užduotis ir atsiskaitys už jas, pasivys klasės draugus ir pan. „Tad kviečiame tėvus planuojant atostogas kitu laiku nei moksleivių atostogos, įvertinti visas galimybes ir sudaryti sąlygas vaikui neatitrūkti nuo mokslų. Siūlome ieškoti alternatyvių būdų vaikui mokytis - dalyvauti pamokose nuotoliniu būdu, su mokytojais konsultuotis asmeniškai ar užtikrinti vaikui ugdymą kitais būdais. Ieškant sprendimo kiekvienu individualiu atveju tikrai padės švietimo įstaigos“, - kalbėjo tarnybos atstovė.
Ji nurodė, kad vaiko teisių gynėjai visuomet yra pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. U. Klingerė papasakojo, kad nagrinėjant vaiko teisių pažeidimą vykstama į šeimą ir bendraujama su vaiko šeimos nariais, išklausoma vaiko nuomonė, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti. Ištikus krizinei situacijai šeimoje, vaiko teisių gynėjai visada pasiruošę padėti: pakonsultuoti, nukreipti pas kitus specialistus - psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kt.
Nukentintys vaikai ir tarptautinė patirtis
Visas laikas, praleistas mokykloje, yra svarbus. Ir pirmiausia dėl to nukenčia ne kas kitas, o patys mokiniai. EBPO išvados vienareikšmiškai teigia, kad „yra tam tikras santykis tarp laiko, kurį mokiniai praleidžia mokydamiesi mokyklose ir už jų ribų, ir jų pasiekimų“. Iš tarptautinių tyrimų žinoma, kad mokinių, kurie vėluoja į pamokas ar jas praleidinėja, rezultatai prastesni negu tų, kurie stropiai lanko visas pamokas. „Paskutinis tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA parodė, kad mokinių, kurie į mokyklą vėlavo bent 1 kartą, pasiekimai yra žemesni už Lietuvos vidurkį visose srityse. Vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų rezultatą 28-54 taškais, matematinio raštingumo 20-44 taškais, gamtamokslio raštingumo 24-52 taškais. Mokinių, kurie praleido bent vieną pamoką be pateisinamos priežasties per dvi savaites iki tyrimo, pasiekimai žemesni už Lietuvos vidurkį visose srityse. Pamokų praleidinėjimas mažina skaitymo gebėjimų rezultatą 38-76 taškais, matematinio raštingumo 34-54 taškais, gamtamokslio raštingumo 36-67 taškais. PIRLS ir TIMSS tyrimai parodė, kad 4 klasių mokiniai, kurie neateidavo į pamokas kartą per savaitę ar dažniau, pasiekė vidutiniškai 57 taškais žemesnius skaitymo, 85 taškais žemesnius matematikos, 53 taškais žemesnius gamtos mokslų rezultatus, nei beveik nepraleidžiantys pamokų mokiniai. 8 klasių beveik visada ar visada lankančių pamokų mokinių matematikos ir gamtos mokslų rezultatų vidurkis buvo 57 taškais aukštesnis nei mokinių, kurie neateina į mokyklą kartą per savaitę ar dažniau“, - duomenimis pasidalijo ŠMSM Komunikacijos skyrius.
Savavališkas mokinio atostogų, tėvų sprendimu, pailginimas nebūdingas Vakarų Europos šalims. Pamokų praleidinėjimas netoleruojamas, kai kuriose šalyse egzistuoja itin griežtos tvarkos ir taikomos sankcijos, taip pat piniginės baudos. Vokietijoje numatyta galimybė skirti baudas tėvams, tačiau iki to daug pastangų aiškindami ir įveikdami vėlavimo ar nelankymo problemą įdeda socialiniai darbuotojai ir mokytojai. Jeigu tėvai su vaikais keliauja ne per mokinių atostogas, o mokslo metu, oro uoste iš tėvų gali pareikalauti mokyklos leidimo keliauti ir vaikui kelionė gali baigtis jau oro uoste. Jeigu vaikas susirgo ar gali vėluoti, tėvai prieš prasidedant pamokoms turi pranešti mokyklai, tačiau, jei nepranešė, o vaikas vėluoja daugiau nei 15 minučių, mokytojai visų pirma kreipiasi į tėvus ir nustato vėlavimo priežastį. Vokietijoje daug mokinių į mokyklą važiuoja traukiniais. Jei traukinys vėluos, būtina apie tai informuoti mokyklą. Išimtiniais atvejais vaiką iš namų į mokyklą gali pristatyti policija. Norvegijoje, neatvykus vaikui ar keliskart pavėlavus į pamokas, iš pradžių įspėjami tėvai, o po to pranešama atitinkamoms tarnybos, susijusioms su vaiko teisėmis ir pan. Vengrijoje 2012 metais priimta tvarka nustato, kad vėlavimas ir pamokų nelankymas yra rodiklis, jog mokiniui reikia psichologinės paramos. Tad jei per nustatytą laiką mokinys praleido 50 ir daugiau pamokų - jam suteikiama švietimo pagalba, dirbama su tėvais, o, esant poreikiui, įsikišti gali ir vaiko teisių apsauga. Panašiai dirbama ir Estijoje bei Suomijoje. Čia yra sukurti specialūs komitetai, kurie sprendžia rimtas mokinio nelankymo problemas. Čekijoje mokiniui pavėlavus į pamoką 5-10 min., žymima kaip praleista pamoka. Jungtinė Karalystė 1996 m. Švietimo įstatyme įtvirtino, kad nuo 5 iki 15 metų amžiaus jaunuoliai mokytųsi nuolat, o septintame skirsnyje įtvirtinta, kad mokinys veiksmingai mokytis turi visą dieną. JK pabrėžiama, kad vaiko teisę į mokymąsi turi užtikrinti tėvai, mokykla ir vietos valdžia. Tad, jei yra pažeidžiama mokinio teisė į mokslą, peržiūroma sutartis su mokymosi įstaiga, jo tėvams gali būti skiriamos baudos, išskirtiniais atvejais gresia net baudžiamasis persekiojimas. Kanadoje, kur asmenys gali gauti vairavimo teises nuo 16 metų, dėl prasto mokyklos lankomumo mokiniui gali būti laikinai atimamos vairuotojo teisės, gali įsikišti teismas; o jei mokinys jaunesnis - vaiko teisų tarnybos.
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė neslėpė, kad jos požiūris į ugdymą yra ganėtinai griežtas - pamokas vaikai gali praleisti tik dėl itin svarbių priežasčių. Jos teigimu, ugdymo procesas turi būti nuoseklus, nenutrūkstamas: „Todėl savo vaikų pamokų metu neleidžiu nei koncertuoti, nei kitais pašaliniais dalykais užsiimti. Yra tekę išvažiuoti kelias dienas pridedant prie atostogų, nes tiesiog kitos galimybės nebuvo, tačiau tokie dalykai, mano manymu, gali būti toleruojami, tik jei yra mokyklos administracijos ir pedagogų pritarimas. T. y. sudaromas individualaus darbo planas, ką reikia padaryti tuo metu, kai vaikas praleidžia ugdymo procesą. Man tikrai sunkiai suprantamas vaikų išvežimas savaitei ar dviem pamokų metu, juolab, kad tai traktuojama kaip „nieko blogo“, „nieko tokio“ dalykas ir, manau, kad atsakomybė už tokį elgesį tėvams turi griežtėti.“
Pasak I. Kačinskaitės-Urbonienės, jei tai - vos kelios dienos su suderintu individualiu mokymosi planu, kad vaikas nepraleistų svarbios ugdymo dalies, didelio nuostolio nėra. Jos teigimu, kelionės tikrai prisideda prie kultūrų pažinimo, pasaulėžiūros plėtimo. Tačiau, jei tai - savaitėmis trunkantis procesas, kai neužtikrinamas vaiko ugdymas, pašnekovės nuomone, tai yra žalinga vaikui ir tai neatitinka geriausių vaiko interesų, ką privalo užtikrinti tėvai. Vis tik Seimo narė nemano, kad baudos yra geriausias būdas reguliuoti šį procesą. Anot jos, pirmiausia reikalingas švietimas ir informavimas, kas ir kodėl geriausia vaikams. Antra, pilietiškumo, atsakomybės ugdymas, paaiškinimas, kokios yra tėvų ir vaikų pareigos bei kokia atsakomybė už tų pareigų nesilaikymą. „Visgi, jei toks tėvų elgesys yra sistemingas, tada reikia pritaikyti priemones, o yra tikrai ne viena, nebūtinai finansinės baudos. Juk tėvams, kurie turi galimybes vežtis vaikus į užsienį atostogų, turbūt finansai nėra didžiausia kliūtis“, - savo pastebėjimais dalinosi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Kai kurie įsitikinę, kad priemones reikia griežtinti. „Mokykla turi tas galias, galėtų kreiptis, surašyti raštus, pranešti Vaiko teisėms, savivaldybės Vaiko gerovės komisijai, galima pagal poreikį informuoti ir kitas institucijas. Bet tokių atvejų gali būti, jeigu jie ypatingai sudėtingi, kuomet matoma, kad vaiko pasiekimai gan prasti, kad piktybiškai ir taip nelanko. Yra mokyklos įsivedusios tam tikras tvarkas, tam tikrus skaičius, tarkime, per semestrą 30 praleistų pamokų be pateisinamos priežasties. Mokyklos gali kaip pirmą priemonę naudoti papeikimą, kuris dedamas vaikui į bylą, (...) bet ir daugiau gali būti priemonių“, - aiškina D. „Nesąmonė. Kiek dienų tas vaikas būna išvežtas - dieną, dvi. Beje, juk visi mokam kalbeles, kad mokomasi ne mokyklai, bet sau, tai dėl savęs šeima ir nusprendžia.“
