Atšalus orams, padaugėja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų peršalimo atvejų. Daugelis tėvų nežino, ką tokiu atveju daryti ir ar galima su atžala išeiti į lauką. Susirgus vaikui tėveliams iškyla nemažai klausimų, bet vieną iš jų - „Vaikas serga, ar galima eiti į lauką?“ - išgirstame labai dažnai.
Jeigu Jūsų vaikas nekarščiuoja, nėra jokių ligos komplikacijų ir jaučiasi pakankamai gerai, jis gali užsiimti įprasta veikla, o tai reiškia, kad gali eiti ir į lauką. Visgi, visi vaikai yra labai skirtingi, o taip pat ir būklės susirgus, todėl vieno atsakymo, galima sergant eiti į lauką, ar geriau likti namie, nėra.
Kai šalta
Nauji tyrimai parodė, kad šalta oro temperatūra silpnina nosies imunitetą ir daro mus jautresnius virusams. Tyrimų duomenimis, nosies audinių temperatūrai nukritus vos iki 5 laipsnių, imuninis atsakas sumažėja beveik perpus. Šaltas oras taip pat sukelia kraujagyslių susiaurėjimą ir gali apsunkinti organizmo kovą su mikrobais, nes priplaukia mažiau imuninių ląstelių.
Kai šilta
Kai lauke šilta ar net karšta, diena labai saulėta, karščiuojančiam vaikui gali būti labai sunku. Jei namuose turite kondicionierių, nepersistenkite vėsindami. Lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas negali būti didesnis nei 6 laipsniai. Jei jūsų vaikas nekarščiuoja ir neprastai jaučiasi, o lauke nėra pernelyg karšta, išeikite į lauką.
Judėjimas
Jei vaiką kamuoja lengvi peršalimo simptomai, jis net nekarščiuoja, lengvas ar vidutinis judėjimo intensyvumas sveikatai gali būti naudingas. Kiek pajudėjęs vaikas gali šiek tiek geriau pasijusti ir pastiprinti savo imuninę sistemą, kovoti su ligos sukėlėjais. Visgi intensyvus judėjimas tik dar labiau susilpnins vaiko jau ir taip pažeistą imunitetą ir pablogins ligos eigą. Svarbu stebėti, kad vaikas nepavargtų - geriau kelis kartus per dieną išeiti trumpam į lauką, nei pusei dienos išsiruošti į „žygį".
Temperatūros ribos ir jutiminė temperatūra
Ilgus metus pediatrai laikėsi rekomendacijos, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai neturėtų eiti į lauką, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 °C. Kūdikiams ši riba yra aukštesnė (paprastai apie -10 °C ar -15 °C, priklausomai nuo vėjo ir drėgmės).
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ne tik į termometro stulpelį, bet ir į jutiminę temperatūrą, kurią skelbia meteorologai. Ji parodo, kaip šaltį jaučia žmogaus kūnas, atsižvelgiant ne tik į oro temperatūrą, bet ir į vėjo greitį bei oro drėgmę. Stiprus vėjas ir didelė drėgmė gali lemti, kad net ir esant aukštesnei minusinei temperatūrai (pvz., -15 °C), jutiminė temperatūra bus gerokai žemesnė (pvz., -25 °C) ir rizika nušalti bus didesnė.
Todėl sprendžiant, ar eiti į lauką, ypač su mažesniais vaikais, reikėtų vadovautis būtent jutimine temperatūra ir sveiku protu, įvertinant ir kitas sąlygas (saulėta ar apniukę, ar yra kritulių).
Temperatūrų ribos kūdikiams ir vaikams:
| Amžius | Rekomenduojama temperatūra (faktinė) | Jutiminė temperatūra (ribinė) |
|---|---|---|
| Naujagimiai (iki 3 mėn.) | Ne žemesnė nei -10 °C | Ne žemesnė nei -15 °C |
| 6-12 mėn. | Ne žemesnė nei -10 °C | Ne žemesnė nei -15 °C |
| Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir mokiniai | Ne žemesnė nei -10 °C | Ne žemesnė nei -20 °C |
Kaip suprasti, kada vaikas nušalo?
Labai svarbu stebėti vaiką lauke ir mokėti atpažinti pirmuosius nušalimo požymius, ypač ant atvirų kūno vietų (skruostų, nosies, smakro) ir galūnių (pirštų).
- Pirmieji signalai: Oda tampa blyški, paraudusi, gali perštėti, dilgčioti. Galima patikrinti kraujotaką: švelniai paspauskite pirštu odos plotelį - jei atleidus pirštą, normali odos spalva negrįžta per 3-4 sekundes, kraujotaka toje vietoje sutrikusi ir reikia skubėti į šiltą patalpą.
- Akivaizdus nušalimas: Atsiranda baltų, pilkšvų, vaško baltumo dėmių. Oda toje vietoje tampa nejautri, kieta. Tai reiškia, kad kraujotaka sustojo ir audiniai pradėjo šalti.
Ką daryti pastebėjus nušalimą?
- Kuo skubiau eikite į šiltą patalpą.
- Nušalusių vietų NIEKADA netrinkite (ypač sniegu!) - taip galite dar labiau pažeisti audinius.
- Nešildykite staigiai karštu vandeniu ar prie tiesioginių šilumos šaltinių (radiatoriaus, židinio).
- Geriausia šildyti palaipsniui: apklokite šiltomis antklodėmis, duokite šilto gėrimo. Galima merkti į drungną (ne karštą!) vandenį arba šildyti savo kūno šiluma (pvz., priglaudus nušalusias rankas prie savo kūno).
- Būtinai kreipkitės į gydytoją, ypač jei atsirado baltų dėmių ar pūslių. Gydytojas įvertins nušalimo laipsnį ir paskirs reikiamą gydymą.
Patarimai tėvams: kaip apsaugoti vaiką nuo šalčio?
Apranga - sluoksniais
Geriausias būdas apsirengti šaltu oru - keli plonesni drabužių sluoksniai, o ne vienas storas. Tai leidžia orui cirkuliuoti ir sulaiko šilumą, o sušilus galima vieną sluoksnį nurengti.
- Pirmas sluoksnis (prie kūno): Turėtų gerai sugerti ir išgarinti drėgmę. Geriausiai tinka specialūs termo drabužiai (pvz., iš merino vilnos). Medvilnė netinka, nes sudrėkusi nuo prakaito ji šaldo kūną.
- Antras sluoksnis (izoliacinis): Sulaiko šilumą. Tinka vilnoniai, flisiniai drabužiai.
- Trečias sluoksnis (išorinis): Turi apsaugoti nuo vėjo ir drėgmės, bet kartu leisti kūnui „kvėpuoti“. Geriausiai tinka pūkinės arba kokybiškos sintetinės striukės, kombinezonai.
Svarbu: Drabužiai neturi būti per ankšti, varžyti judesių.
Galūnės ir galva
Per galvą ir galūnes prarandama daug šilumos. Būtina šilta kepurė (gerai dengianti ausis), šalikas arba mova, kumštinės pirštinės (jos šiltesnės nei pirštuotos) ir šiltos kojinės (geriausia vilnonės).
Avalynė - laisva ir sausa
Batai turi būti šilti, neperšlampami ir šiek tiek laisvesni, kad liktų oro tarpas šilumai ir nespaustų kojos (suspaudus koja greičiau šąla). Labai svarbu, kad avalynė būtų sausa. Jei planuojate lauke būti ilgiau, turėkite atsarginius batus ir kojines. Net ir odinė avalynė ilgiau avint sudrėksta iš vidaus, todėl nepatariama jos dėvėti be pertraukos ilgiau nei valandą ar dvi (priklausomai nuo aktyvumo ir oro). Drėgną avalynę būtina gerai išdžiovinti.
Apsauginiai kremai veidui
Esant minusinei temperatūrai ir vėjui, atviras odos vietas (skruostus, nosį, smakrą) reikėtų patepti specialiu apsauginiu kremu nuo šalčio. Svarbu rinktis kremą riebalų pagrindu, o ne vandens. Vandens pagrindo kremai šaltyje gali užšalti ir pakenkti odai. Liaudiška priemonė - lydyti žąsų taukai - taip pat gali tikti, jei vaikas nėra alergiškas. Kremą tepkite likus bent 20-30 min. iki išėjimo į lauką.
Lūpų apsauga: Šaltyje ir vėjyje lūpos greitai džiūsta ir skilinėja, ypač jei vaikas turi įprotį jas laižyti. Reguliariai tepkite lūpas vazelinu ar specialiu apsauginiu pieštuku.
Kada likti namuose?
Jei lauke labai šalta (ypač žemiau -15°C ar žemesnė jutiminė temperatūra), vėjuota, drėgna ar sninga, geriau likti namuose. Taip pat reikėtų likti namuose, jei vaikas karščiuoja, jaučia stiprų nuovargį ar turi kitų ligos komplikacijų.
Padėkime augti (2015 10 11) Kaip aprengti mažylį žiemą?
Vitaminai ir papildai
Šaltuoju metų laikotarpiu vaikų mitybą papildyti multivitaminais, kurių sudėtyje būtų vitamino C ir D, cinko. Omega-3 rūgštys gali būti vartojamos atskirai. Betagliukanas ir juoduogio šeivamedžio preparatai gali padėti stiprinti imunitetą. Į nosį purškiami preparatai su karboksimetilbetagliukanu ir jota-karageninu gali atlikti fizinio barjero funkciją ir drėkinti gleivinę.
Vitamino C paros norma vaikams svyruoja nuo 25-40 mg (iki 1 metų) iki 50-200 mg (1-11 metų). Būtina atsižvelgti ir į didžiausias leistinas normas, kad nebūtų viršyta.
Didžiausias vitamino D poreikis yra kūdikystėje. Jis palaiko normalią kalcio ir fosforo koncentraciją kraujyje, reguliuoja jų pasisavinimą, skatina kaulinio audinio metabolizmą ir kaulo mineralizaciją. Taip pat vitaminas D teigiamai veikia autoimuninius procesus, stiprina imuninę sistemą ir mažina uždegimą.
Grįžimas į įprastą ritmą po ligos
Nereikėtų vaiko po ligos labai ilgai laikyti namuose. Jei nėra ūmios infekcijos požymių (intensyvaus kosulio, slogos, karščiavimo), vaikas gerai miega, dūksta ir valgo, jis yra sveikas ir gali grįžti į darželį ar įprastą veiklą. Rytinis kosulys gali būti tiesiog kvėpavimo takų valymosi požymis.
Jei vaikas ligos metu blogai valgė, reikėtų pabūti namuose ilgiau, kad jis gautų visas reikiamas maistines medžiagas. Kiti simptomai, kad vaikas dar nėra visiškai sveikas - apveltas liežuvis (skysčių trūkumas) ar pajuodę paakiai (nuovargis). Svarbu neskirti vaikui per daug streso.
