Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus.
Kaip pradėti apgyvendinimo procesą?
Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės, todėl dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą.
Reikalingi dokumentai
PIRMI ŽINGSNIAI NORINT APSIGYVENTI MŪSŲ GLOBOS NAMUOSE: Kreipkitės į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinį darbuotoją ir pateikite šiuos dokumentus:
- Asmens (globėjo, rūpintojo ar kito suinteresuoto asmens) raštišką prašymą, kuriame, nurodo tuos socialinės globos namus, kuriuose nori apsigyventi ar apgyvendinti jam artimą asmenį.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę).
- Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (išduoda seniūnija).
- Medicininių dokumentų išrašą (F 027/a), kurį išduoda šeimos gydytojas, nuo kurio išdavimo iki asmens apgyvendinimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai ir kuriame, be kitos informacijos, turi būti nurodyta, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis ir kad jam nediagnozuota ūmi psichozė.
- Neįgaliojo ar pensininko pažymėjimą.
- Specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos, išduotos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT), kopiją.
Atsižvelgiant į aplinkybes reikia pateikti papildomus dokumentus: Pvz; jeigu asmuo, kuriam būtinos socialinės globos paslaugos yra neveiksnus ir jam paskirtas globėjas/turto administratorius arba jis yra įgaliojęs kitą asmenį tvarkyti jo dokumentus reikia pateikti: globėjo ar įgalioto asmens paso kopiją, taip pat teismo nutarimo ar įgaliojimo kopiją. Kitus reikalingus dokumentus užpildo seniūnijos socialinis darbuotojas, dalyvaujant asmeniui ar jo globėjui, rūpintojui ar kitam suinteresuotam asmeniui.
Sprendimo dėl apgyvendinimo priėmimas
Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Specialiųjų poreikių nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo komisija apsvarsčiusi asmens prašymą vieno mėnesio laikotarpyje informuoja apie priimtą sprendimą dėl stacionarios socialinės globos teikimo. Kai asmuo gali susimokėti visą kainą iš savo lėšų, jis ar juo besirūpinantis asmuo 1-6 punktuose nurodytus dokumentus pateikia Globos namų direktoriui ir jeigu yra laisvų vietų sprendimas dėl apgyvendinimo gali būti priimtas tą pačią dieną.
Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius visą asmens, pageidaujamą apsigyventi pensionate, bylą persiunčia įstaigos steigėjui, kur ir yra sudaromi sąrašai asmenų, pageidaujančių apsigyventi stacionarioje socialinės globos įstaigoje. Stacionarioje globos įstaigoje apgyvendinami asmenys tik pagal įstaigos steigėjo nukreipimą. Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens pageidavimą. Prieš apgyvendinant asmenį Globos namuose, yra išrašomas asmens siuntimas į Globos namus (toliau vadinama - siuntimas). Siuntimas per 3 darbo dienas nuo jo išrašymo dienos pateikiamas (išsiunčiamas) asmeniui (globėjui, rūpintojui). Siuntimo kopijos pateikiamos asmens gyvenamosios vietos savivaldybei ir globos namams.
Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Mokėjimo už socialinės globos paslaugas tvarka
Jeigu asmuo neturi galimybių savo lėšomis mokėti už socialinės globos paslaugas, tai jo finansines galimybes vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė. Mokėjimo dydis kiekvienam asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes, teikiamų paslaugų rūšį ir socialinės globos kainą.
Už trumpalaikę socialinę globą asmuo moka 80 procentų gaunamų senatvės (neįgalumo) pensijos pajamų (turtas nevertinamas) ir 100 procentų slaugos/ priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos.
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas vertinant asmens pajamas ir turtą:
- Jeigu asmens turto, turėto per 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, vertė yra mažesnė už asmens gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą tokiu atveju asmuo už paslaugas moka 80 procentų nuo gaunamų pajamų per mėnesį.
- Jeigu asmens turto, turėto per 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, vertė yra didesnė už nustatytą turto vertės normatyvą, tokiu atveju asmuo moka 80 procentų nuo gaunamų senatvės (neįgalumo) pensijos pajamų pajamų ir 1 proc.
Socialinė globa asmeniui teikiama pagal asmens ir globos namų pasirašyta dvišalę sutartį, kurioje numatomos socialinės globos teikimo sąlygos, abiejų šalių teisės, pareigos, mokėjimo sąlygos, atsakomybė ir kitos sąlygos.
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau -Įstatymas) numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiam pastovios socialinės globos dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras). Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
Turto mokestis
„Ar nereikės atiduoti nekilnojamojo turto“, - būna dažnas klausimas, priėmus sprendimą senjorą apgyvendinti globos namuose. Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį. Kaip jis apskaičiuojamas? Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Paslaugų tipai ir kainodara
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Daugelį tokios sumos gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose.
Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos. Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą. Įprastai socialinių paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse.
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Valstybės kompensacija
Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.
Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose.
Paslaugų turinys ir aplinka
Ilgalaikė socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Šios paslaugos gavėjai Kauno kartų namuose yra senyvo amžiaus asmenys. Ilgalaikė socialinė globa teikiama neterminuotai. Kai asmeniui nustatomas trumpalaikės globos poreikis, paslauga teikiama iki 6 mėnesių.
Ilgalaikės/trumpalaikės socialinės globos paslaugų sudėtis:
- Informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas.
- Apgyvendinimas.
- Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, įsigyjant prekes, atliekant buitinius darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas, aplinką ir pan.).
- Darbinių įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas (siuvimas, mezgimas, dailės dirbiniai, medžio darbai ir pan.) ar jo organizavimas.
- Laisvalaikio organizavimas.
- Pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kt. pobūdžio pagalba.
- Asmeninės higienos paslaugų organizavimas (skalbimo paslaugų ir pan.).
- Maitinimas.
- Sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos) organizavimas ar teikimas.
- Kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį.
Šio senyvo amžiaus asmenų globos padalinio veiklos tikslas - užtikrinti pagyvenusiems žmonėms tinkamas gyvenimo sąlygas bei jų psichosocialinius poreikius, pilnavertę senatvę ir socialinę gerovę. Namuose laikomasi požiūrio, kad senatvė nėra liga, bet natūralus žmogaus gyvenimo ciklo etapas, išsiskiriantis tam tikrais specifiniais poreikiais.
Asmuo gyvena Kauno kartų namuose, kurių patalpos, t. y. gyvenamųjų kambarių, valgyklos, virtuvės, skirtos individualiam maisto gaminimui, asmens higienos patalpos, laisvalaikio organizavimo, ugdymo, bendro naudojimo patalpos (laiptinės, koridoriai ir pan.) ir kita, pritaikytos gyvenimui ir būtiniems gyventojų poreikiams tenkinti. Asmenys su negalia bei senyvo amžiaus asmenys gyvena šiltose, gerai vėdinamose ir tinkamai apšviestose patalpose, atitinkančiose sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimus. Asmeniui jo gyvenamojoje aplinkoje kiek įmanoma yra užtikrinamas privatumas, nors viename kambaryje gyvena 2 asmenys. Gyventojai kambariuose apgyvendinami atsižvelgiant į sveikatą, amžių, lytį, poreikius ir pomėgius. Esant asmens pageidavimui arba poreikiui, gyvenamajame kambaryje sudaryta privati erdvė, atskirta širma. Namuose yra 6 vienviečiai kambariai. Asmens gyvenamasis kambarys sutvarkytas jaukiai, aplinka artima namų aplinkai. Kiekvienas namų gyventojas gyvenamajame kambaryje turi šiuos būtiniausius baldus: lovą, spintelę, kėdę. Spinta, stalas gali būti keliems asmenims. Sudaryta galimybė turėti kambaryje savo baldų ir kitų asmeninių daiktų, jei tai nesudaro pavojaus jo ar kitų asmenų saugumui.
Gyventojui užtikrinama, kad asmens higienos patalpos - tualetai, prausimosi/maudymosi patalpos - yra lengvai ir greitai pasiekiamos, patogios naudotis, garantuojančios privatumą. Tualetų, dušų, vonių plotai bei jų įrengimas ir aprūpinimas higienos reikmenimis atitinka sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimus.
Gyventojų kasdieninis gyvenimas ir veikla organizuojami lanksčiai, siekiant suderinti asmens pageidavimus, pomėgius ir namų galimybes. Namuose dirbantys darbuotojai turi teigiamą požiūrį į asmenų užimtumo, laisvalaikio praleidimo, pomėgių realizavimo ir pan. Turiningai organizuojamas laisvalaikis padeda gyventojams pailsėti, atgauti jėgas, gerina nuotaiką, suteikia galimybę bendrauti, dalyvauti individualaus ir grupinio socialinio darbo užsiėmimuose, užsiimti įvairia mėgstama veikla.
Maitinimas ir sveikatos priežiūra
Kauno kartų namų gyventojams sudaryta galimybė saugiai laikyti savo asmeninius daiktus, gali užsirakinti savo asmenines gyvenamąsias patalpas, spintą ar spintelę, jeigu, įvertinus jo savarankiškumą, tai nesudaro pavojaus jo ar kitų asmenų saugumui. Kiekvieno Kauno kartų namų gyventojo kasdieninė veikla organizuota ir buitinės paslaugos teikiamos taip, kad palaikytų, skatintų ir motyvuotų asmenį būti kuo savarankiškesnį - gamintis maistą savo reikmėms, tvarkytis gyvenamąjį kambarį ir kita. Gyventojui užtikrinama pagalba atliekant buitines, savitvarkos, saviraiškos funkcijas ir asmuo aprūpinamas priemonėmis, padedančiomis lavinti bei palaikyti asmens dėl sveikatos būklės neturimus ar prarastus įgūdžius.
Gyventojams, išskyrus slaugomus asmenis, sudarytos sąlygos dalyvauti kuriant higienišką aplinką - jam pačiam tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąjį kambarį bei prižiūrėti (stebėti) bendrąsias namų patalpas, jų švarą ir tvarką.
Kauno kartų namuose gyvenantys senyvo amžiaus asmenys gauna jų fiziologinius poreikius ir sveikatos būklę atitinkantį, reikiamą kiekį energetinių verčių bei kaloringumą turintį maitinimą, įvertinus individualius poreikius, būtinumą gauti dietinį maitinimą ir, esant galimybėms, atsižvelgiant į asmens pageidavimus. Gyventojui sudaryta galimybė jam suprantama forma kasdien susipažinti su meniu, iš anksto pateikti pageidavimus dėl maisto produktų ar patiekalų asortimento, į kuriuos, esant galimybei, yra atsižvelgiama. Namuose, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir jo savarankiškumą, yra paisoma asmens teisės pasirinkti, kur jam valgyti - savo kambaryje ar bendroje valgykloje. Asmuo valgomajame turi savo nuolatinę vietą. Gyventojams sudarytos sąlygos bet kuriuo paros metu, esant poreikiui, išgerti šiltos kavos, arbatos ar vandens. Taip pat gyventojui pagal jo savarankiškumo lygį, galimybes ir pageidavimus sudarytos sąlygos užsiimti maisto savo poreikiams ruošimu, stalo serviravimu ar panašia veikla. Namuose veikia virtuvėlės. Iš dalies savarankiški asmenys su darbuotojų pagalba jose gaminasi maistą sau bei valgo. Asmeniui, kuris pats negali savarankiškai pavalgyti, užtikrinama individuali, diskretiška personalo pagalba valgant. Globos namų gyventojai maitinami keturis kartus per dieną. Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtinta norma maitinimo išlaidoms - 3,48 Eur.
Kauno kartų namuose kiekvienam gyventojui pagal poreikius organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinama teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ar gydytoją. Gyventojui su (sunkia) negalia, ar senyvo amžiaus gyventojui slaugos paslaugos teikiamos pačioje įstaigoje. Visi gyventojai pagal poreikį ir nustatytas normas aprūpinami medikamentais, tvarsliava ir slaugos priemonėmis, atsižvelgiant į medikamentams skirtus asignavimus. Slaugomam asmeniui užtikrinama kokybiška nuolatinė priežiūra ir slauga. Kauno kartų namai yra apsirūpinę techninės pagalbos priemonėmis, padedančiomis darbuotojams saugiai ir kokybiškai atlikti kasdienines funkcijas (priemonės asmeniui pakelti, perkelti, maudyti, transportuoti (namų viduje), maitinti ir kt.). Slaugomas asmuo yra aprūpinamas reikalingomis slaugos priemonėmis (sauskelnės, paklodės, čiužiniai pragulų profilaktikai, čiužiniai nuo pragulų ir kt.) ir teisės aktų nustatyta tvarka aprūpinamas reikalingomis asmeniui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis (funkcinės lovos, vežimėliai ir kt.).
Užimtumas ir laisvalaikis
Gyventojų kasdieninis gyvenimas ir veikla organizuojami lanksčiai, siekiant suderinti asmens pageidavimus, pomėgius ir namų galimybes. Gyventojų darbinė veikla globos namuose organizuojama siekiant palaikyti ir skatinti savarankiškumą ir motyvaciją pačiam savimi pasirūpinti, t. y. savo savarankiškumo lygiu tvarkyti kasdienį gyvenimą. Darbinė veikla padeda asmeniui naudotis savo žiniomis ir įgūdžiais, juos tobulinti, suteikia savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais. Užimtumas yra svarbus siekiant stabilizuoti tiek psichinę, tiek fizinę gyventojų būseną. Tai viena iš priemonių, kuri suteikia senyvo amžiaus žmonėms galimybę būti socialiai reikalingais, savarankiškais.
Mirštančiajam Kartų namų gyventojui užtikrinama kvalifikuota priežiūra ir dvasinė pagalba: užtikrinta galimybė išreikšti savo valią dėl jo asmeninių daiktų tvarkymo, laidojimo ir kitų su jo galima mirtimi susijusių dalykų tvarkymo. Mirštančiajam namai garantuoja jo dvasinių, socialinių, psichologinių, fizinių, religinių reikmių tenkinimą, užtikrindami privatumą ir orumą.
