Socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, o dalijimasis vaikų nuotraukomis - dažna praktika. Tačiau ar tai visada saugu ir teisėta? Ekspertai pataria gerai apgalvoti kiekvieną pasidalintą akimirką, nes neatsakingas nuotraukų publikavimas gali turėti rimtų pasekmių.
„Sharenting“ - tėvystės ir dalijimosi lydinys
Terminas „sharenting“ (angl. „sharing“ - dalintis, „parenting“ - tėvystė) apibūdina tėvų polinkį viešinti savo vaikų nuotraukas ir vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose. Vaiko raidos ekspertė dr. Lauryna Rakickienė pastebi, kad šia praktika dažniau užsiima tie tėvai, kurie aktyviai naudojosi socialiniais tinklais ir iki vaikų gimimo. Gimus vaikams, gyvenimas ima suktis aplink juos, ir natūralu, kad nuotraukos iš kelionių ar pramogų pakeičiamos kasdienybės akimirkomis su vaikais. Socialinė izoliacija, kurią kartais patiria vieną su mažu vaiku auginantys tėvai, gali dar labiau sustiprinti šią tendenciją.
Virtualioje erdvėje sulaukiamos reakcijos - komentarai ir „patinka“ - leidžia tėvams jausti ryšį su kitais, gauti socialinį patvirtinimą ir įvertinimą, kad jie yra geri tėvai. Šį poreikį didina šiais laikais tėvų patiriamas socialinis spaudimas ir jį lydintis neužtikrintumo jausmas.
Pavojai slypi ne tik virtualioje erdvėje
Didžiausia problema, pasak ekspertų, yra ne tiek paties vaizdo publikavimas, kiek tai, kad dėl socialinių tinklų veikimo specifikos ne visada pavyksta sukontroliuoti, kokių vartotojų akis pasieks įkeltas kadras. Vienas ar keli „patinka“ po nuotrauka gali ją „nusiųsti“ dešimtims ar net šimtams nematytų asmenų tiesiai į jų naujienų juostą. Tai daliai jų atriša rankas planuoti seksualinius ar kitus nusikaltimus.
Prieš keletą metų atliktame tyrime Australijos mokslininkai nustatė, kad beveik pusė pedofilijos puslapiuose esančių vaizdų buvo paimti iš viešai prieinamų platformų, o JAV duomenys rodo, kad socialiniuose tinkluose prasideda net 82 proc. visų vaikų išnaudojimo nusikaltimų. Ir tai toli gražu nėra visi pavojai. Viešai publikuotos mažylio nuotraukos vėlesniame amžiuje gali pakenkti jo psichosocialinei raidai ir netgi lemti nesutarimus su tėvais.
Nusikaltėliams net viena nuotrauka ar vaizdo įrašas gali suteikti daugiau informacijos, nei galvojame. Iš jų turinio dažnai galima nustatyti, kur vaikas gyvena, kokią mokyklą lanko, kaip jį vadina aplinkiniai, ir pagal tai vykdyti tapatybės vagystę ar net pagrobimą. Pastaraisiais metais taip pat ypač populiarėja vadinamasis „skaitmeninis pagrobimas“, kai vaiko atvaizdas nelegaliai panaudojamas įvairių produktų reklamose, netikruose profiliuose ar pornografinio turinio filmuose.
Ar vaikas turi teisę į savo atvaizdą?
Floridos ir Blumingtono universitetų tyrėjai 2022 m. apklausę socialiniais tinklais aktyviai besinaudojančius tėvus nustatė, kad dalijimosi savo vaikų nuotraukomis jie nesureikšmina ir neskiria nuo dalinimosi kitomis nuotraukomis. Taigi tam tikra prasme jie yra linkę vaikų atvaizdus savintis, suvokti labiau kaip savo, o ne savo vaikų, virtualiosios tapatybės dalį. Vis dėlto reikia suprasti, kad tie atvaizdai yra vaikų, ir paaugęs vaikas gali turėti savo nuomonę apie vienos ar kitos nuotraukos su jo atvaizdu viešinimą.
Paaugliai ypač neigiamai vertina situacijas, kai tėvai dalijasi atvaizdais, kurie prieštarauja paauglių kuriamam įvaizdžiui, įskaitant nuotraukas, kuriose vaikas užfiksuotas komiškoje ar nemalonioje, gėdingoje situacijoje, atrodo emociškai pažeidžiamas.
Vaiko atvaizdas yra jo asmens duomenys ir privataus gyvenimo dalis. Civilinis kodeksas (CK 2.22 str.) nustato, kad fizinio asmens atvaizdas gali būti naudojamas išskirtinai tik su to asmens sutikimu. Kadangi vaikas pats ne visada gali sutikimą duoti, už jį neretai nusprendžia tėvai (atstovai pagal įstatymą). Tačiau ar tikrai jie viską už vaiką gali nuspręsti?
Teisės aktai nurodo, kad viešinant vaiko atvaizdą reikalingas ne tik tėvų, bet ir paties vaiko (amžiaus nedetalizuojama) sutikimas. Viešas vaiko atvaizdo skelbimas priskiriamas prie svarbių vaiko gyvenimo klausimų. Jei vienas tėvas prieštarauja ir prašo nuotrauką pašalinti, teisiškai jo prašymas yra pagrįstas, nes abu tėvai turi lygias teises spręsti dėl vaiko atvaizdo. Mama negali vienašališkai nuspręsti viešinti.
Net ir išsiskyrusių tėvų atveju, kai teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su mama, ji negali be tėvo sutikimo nuolat viešinti vaiko nuotraukų. Vaiko gyvenamoji vieta su mama nesuteikia jai išimtinės teisės spręsti dėl visų esminių klausimų.
Kaip saugiai dalintis vaikų nuotraukomis?
Bendrovės tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun primena, kad visiškai pašalinti į socialinius tinklus įkeltos nuotraukos praktiškai neįmanoma, o jos pėdsakus internete galima aptikti net ir praėjus keletui metų. Dėl šios priežasties kiekvienas pasidalinimas kūdikio ar vaiko atvaizdu turėtų būti ypač apgalvotas ir lydimas įvairių skaitmeninių saugiklių aktyvavimo.
Visų pirma, reikėtų įsitikinti, kad jūsų įrašus socialiniame tinkle gali matyti tik draugai, o tarp jų nėra nepažįstamų asmenų. Taip pat vertėtų dar kartą atidžiai peržvelgti nuotrauką, ar joje nėra gyvenamosios gatvės, lankomos mokyklos ar apnuoginto kūno apraiškų.
Prieš paspaudžiant nuotraukos įkėlimo mygtuką, naudinga ištrinti ir nuotraukos metaduomenis, kuriuose automatiškai išsaugoma kadro fiksavimo lokacija, laikas ir netgi tam tikra nuotraukos autoriaus identifikacija. Akivaizdu, kad nuotraukos failą atsisiuntę nusikaltėliai iš metaduomenų gali išpešti daug pakenkti galinčios informacijos. „Android“ platformoje metaduomenis pašalinti padės „Photo Exif Editor“, o „iOS“ - „ViewExif“ programėlė.
Dr. L. Rakickienė ragina prieš viešinant bet kurią vaiko nuotrauką būtinai pagalvoti ne tik apie kibernetinio saugumo grėsmes, bet ir apie tai, kaip vaikas jaustųsi, jei jam paaugus draugai ir pažįstami ją pamatytų. Jei vaikas jau suvokia, kaip veikia socialiniai tinklai, derėtų jo ir atsiklausti, ar jis duoda leidimą nuotrauka dalintis. Šiuo atveju svarbu užtikrinti vaiko ar paauglio veto teisę, tačiau vaiko pritarimas dar nereiškia, kad dalintis saugu, vis dėlto tėvai yra suaugusieji ir gali geriau įvertinti situaciją.
Rekomenduojama vengti nuotraukų su adreso, mokyklos, darželio, būrelių detalėmis. Jei vaikas jau vyresnis, visada atsiklausti jo nuomonės - tai vaiko teisė, kuri negali būti pažeista. Nuotraukas talpinkite į debesis, nuotraukų dalijimosi platformas. Apribokite nuotraukų matomumą: socialiniuose tinkluose galima kurti draugų sąrašus, privačias paskyras, uždaras grupes ir vaiko nuotraukomis dalintis tik ten.
Teisinė atsakomybė
Asmeniui, paskelbusiam nepilnamečio asmens atvaizdą (nuotrauką, vaizdo įrašą) visuomenės informavimo priemonėse ir pažeidus įstatymų nuostatas, gali kilti civilinė atsakomybė - pareiga atlyginti vaikui, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, padarytą žalą. Taip pat, esant teisiniam pagrindui, administracinė atsakomybė už viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečio vystymuisi, skleidimą.
Jei vaiko garbę ir orumą žeminančių vaizdų viešinimas yra nuolatinis, nepaisant įspėjimų, gali būti skiriamos administracinės nuobaudos. O, jei ir tai nepaskatintų elgtis tinkamai, gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.
| Veiksmas | Galimos pasekmės |
|---|---|
| Viešinti vaiko atvaizdą be tėvų sutikimo | Civilinė atsakomybė (žalos atlyginimas), administracinė atsakomybė (bauda), baudžiamoji atsakomybė. |
| Viešinti vaiko nuotraukas, kurios žemina jo garbę ar orumą | Administracinė atsakomybė, galimas Vaiko teisių apsaugos tarnybos įsikišimas, tėvų valdžios apribojimas ar panaikinimas. |
| Leisti vaikui tapti kibernetinių nusikaltėlių auka dėl neatsakingo nuotraukų viešinimo | Tapatybės vagystė, skaitmeninis pagrobimas, seksualinis išnaudojimas. |
Tėvai turi elgtis atsakingai ir pirmiausia atsižvelgti į geriausius vaiko interesus. Viešinant vaiko atvaizdą, svarbu įvertinti ne tik teisę, bet ir vaiko saugumą, jo psichologinę būklę bei ateities pasekmes.
