Spartus gyvenimo tempas įsuka į kasdienių veiksmų rutiną ir lieka mažai laiko patyrinėti savo emocijas, suprasti automatinius veiksmus bei pasinaudoti gamtos terapiniais resursais. Pasikalbėkime apie emocijų pažinimą, savireguliaciją ir santykį su gamta. Stebėdami ir pažindami gamtą galime geriau pažinti ir suprasti save, suvokti, kaip metų laikai ir kiti gamtoje vykstantys procesai veikia emocijas ir kasdienę jauseną. Ypač vaikystėje svarbu suprasti ir pažinti gamtos terapinę galią, mokėti pasitelkti ją savo emocijų ugnikalniui numalšinti. Kuo jaunesniame amžiuje išmoksti pažinti savo emocijas, suprasti, kokios jų atsiradimo priežastys, tuo geriau gali jas tyrinėti ir išmokti savireguliacijos pasitelkdamas gamtos terapinius resursus, taip natūraliai gimsta ypatingas ryšys su gamta. Jis padeda geriau pažinti save, valdyti emocijas pasitelkiant gamtos resursus, kurti prasmingus, draugiškus gamtai ir ją tausojančius projektus. Pažindami save vaikai kuria harmoningus santykius su kitais, priima save ir gerai jaučiasi, o tai suteikia jiems daugiau pasitikėjimo savimi ir kitais, padeda mokytis sugyventi ir prasmingai veikti.
Emocijų pažinimas vaikams - tai pirmieji žingsniai link savęs suvokimo ir savireguliacijos. Kol neatpažįstame savo emocijų, nesuvokiame jų kilmės, tol emocijos valdo mus, esame nesąmoningi ir negebame susivaldyti, leidžiame, kad emocijos mus valdytų. Kuo geriau pažįstame save, tuo labiau galime suprasti bendrą aplinkos kontekstą. Blogiausiai besielgiantis vaikas yra geriausia savo kopija tuo metu, kokia gali būti. Jo elgesys rodo, kad jaučia įtampą, ir tarsi prašo pagalbos, siekdamas sumažinti įtampą. Aplinkiniai taip pat yra žmonės ir pirmiausia reaguoja į vaiko veiksmus, o jo emocijos ir vidiniai išgyvenimai dažnu atveju lieka nepastebėti.
Gamta gali tapti geriausia edukacijos ir terapijos erdve mokantis atpažinti emocijas ir jausmus. Pavyzdžiui, jei vaikas mėgsta žaisti krepšinį, galima žaisti kartu, stebėti tarpusavio santykius, leisti pačiam juos kurti ir plėtoti ir įsikišti tik tada, kai neranda pozityvaus susitarimo tenkindamas savo poreikius, parodant ir padedant pažinti kiekvieno jauseną tokiose situacijose bei nukreipiant į pagarbų tarpusavio susitarimą. Tik būdami gamtoje vaikai gali suprasti, kaip juos veikia skirtingi garsai, kvapai, vaizdai. Vienus tie patys potyriai ramina, o kitus atvirkščiai - erzina. Kad galėtum susirasti ir atsirinkti bei pritaikyti sau terapines formas, pirmiausia turi jas pažinti per patyrimą. Vieniems vieni sensoriniai potyriai kelia vidinę įtampą, o kitiems - kiti, vienus tas pats garsas ar vaizdas gali raminti, o kitus - trikdyti. Kalbėdamiesi apie tai pažįstame save ir kitus. Pažinimas ugdo toleranciją ir sugyvenimo su kitais įgūdžius, padeda susikurti vidinę ramybę, susikaupti, patirti džiaugsmą ar susižavėjimą.
Būnant gamtoje galima suprasti, kaip aplinkos potyriai veikia mūsų jausenas. Pavyzdžiui, pajutus liūdesį, nebūtina dėl to kaltinti kitų, galima rasti kitokių būdų liūdesiui išgyventi. Stebėti, kaip skrenda paukščiai, klausytis čiurlenančio upelio ir negalvoti apie tai, kad neturiu draugų, džiaugtis tuo, ką matai ir girdi. Stebėdami gamtos ciklus, vaikai gali suvokti, kad kiekviena emocija - kaip gamtos reiškinys - turi savo laiką ir vietą. Pavyzdžiui, lietus, kuris gali kelti liūdesį ar nerimą, yra būtinas gamtai, kad ji augtų ir žydėtų.
Savireguliacija - tai gebėjimas valdyti savo elgesį ir emocijas, kad jos netrukdytų siekti tikslų ar išlaikyti pusiausvyrą. Gamta čia tampa ne tik drauge, bet ir pavyzdžiu. Gamtoje viskas turi savo tvarką, ritmą ir pusiausvyrą. Žaisdami tai, ką vaikai mėgsta, mes mokomės stebėti aplinką ir sugyventi su ja. Pavyzdžiui, eidami į stadioną žaisti krepšinio radome giliukų, kurių prisirinkome ir juos naudosime bendrai kūrybai. Stebėdami artimiausią gamtą mokomės tausoti jos resursus ir jos gėrybes panaudoti kūrybos procese bei terapinėje veikloje, tarpusavio santykiams stiprinti. Pavyzdžiui, jei kyla stiprių emocijų, gamta suteikia galimybę nusiraminti ir atgauti pusiausvyrą - klausytis jūros bangų mūšos ar jaučiant žolę po kojomis. Taip, kaip paukštis ieško prieglobsčio per audrą, vaikas gali išmokti ieškoti ramių ir saugių nusiraminimo būdų.
Kai vaikas pažįsta save ir įgyja savireguliacijos įgūdžių, jam atsiveria galimybė išreikšti save per kūrybą gamtoje. Vaikai gali kurti prasmingus, aplinką tausojančius projektus, pavyzdžiui, sodinti augalus, statyti paukščių lesyklėles ar tvarkyti aplinką. Tokia veikla ne tik moko atsakomybės, bet ir ugdo pagarbą gamtai. Suprasdami, kad kiekvienas mūsų veiksmas gali pakenkti mums patiems, kitiems ir gamtai arba suteikti vidinės ramybės, pilnatvės ir prasmės, galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir gerovės arba pakenkti sau, kitiems ir gamtai. Visi esame vieni su kitais susiję. Kiekvienas mūsų buvimas gamtoje ir, atrodytų, paprastas bei nereikšmingas pašnekesys su vaiku turėdavo gilią edukacinę prasmę ir prisidėdavo prie kiekvieno vaiko asmeninės atsakomybės ugdymo - tausoti savo, kitų ir gamtos resursus.
Savęs pažinimas ir santykio su gamta, kitais ir savimi bei savireguliacijos ugdymosi procesai skatina priimti aplinką tausojančius sprendimus, kurti projektus, kurie ne tik padeda gamtai, bet ir ugdo vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, stiprina jo santykį su pasauliu ir pasididžiavimą savimi. O tai tiesioginis kelias į pasitikėjimą savimi ir savo savivertės stiprinimą. Gamta ir žmogus yra glaudžiai susiję. Vaikas, pažindamas savo emocijas ir išmokęs jas atpažinti bei tinkamai reikšti, lengviau supranta gamtos dėsnius ir gali rasti ryšį su ja. Šis ryšys padeda vaikui geriau jaustis gamtoje, suvokti savo vietą joje bei mokytis kurti prasmingą ir pridėtinę vertę kuriantį santykį su gamta ir savimi, kuris saugo ir puoselėja aplinką, kitus ir save. Kuo stipresnis vaiko ryšys su gamta, tuo aiškiau jis supranta, kad „Aš - gamtai, gamta - man“.
Dr. Kiekvienas esame gamtos dalis.
Edukacinės ir patyriminės veiklos vaikams
„Paslaugos gamtai“ - tai nuo 2014 metų veikianti iniciatyva, vienijanti gamtą mylinčius žmones: ornitologus, biologus, edukatorius ir žygių vadovus. Mums svarbu ne tik perduoti žinias apie gamtą, bet ir padėti kiekvienam - tiek mažam, tiek dideliam - kurti ilgalaikį, pagarbų santykį su aplinka. Veiklos iniciatorė - biologė bei ornitologė Ingrida Lagunavičienė. Gamtos pažinimas ją lydi nuo mokyklos laikų, nuo pirmųjų paukščių žiedavimų iki šiandien organizuojamų edukacijų, mokymų ir renginių. Ingrida aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis ir savivaldybėmis.
Kodėl „Paslaugos gamtai“?
- Mokslas, kuris gyvena ne tik knygose: Edukacijas kuria ir veda praktikai - biologai, ornitologai, todėl patyriminės veiklos remiasi realia tyrimų, stebėjimų bei paukščių žiedavimo patirtimi, o ne tik teoriniais faktais.
- Pedagoginė patirtis: Ilgametė darbo su vaikais, jaunimu ir suaugusiaisiais patirtis leidžia net sudėtingas temas perteikti paprastai, aiškiai ir įtraukiančiai. Atsižvelgiame į amžių, grupės dydį ir poreikius.
- Ilgametė veikla ir pasitikėjimas: Nuo 2014 metų bendradarbiaujame su ugdymo įstaigomis, savivaldybėmis ir bendruomenėmis visoje Lietuvoje, todėl mūsų veiklas jau išbandė šimtai dalyvių.
Ką mes veikiame?
Edukacinės ir patyriminės veiklos - mūsų pagrindinė kryptis. Mūsų veiklos pamatas - neformalus ugdymas ir patyriminis ugdymas, tačiau svarbiausia visgi išlieka praktinė patirtis. Esame biologai ir ornitologai, todėl apie gamtą kalbame ne tik iš knygų. Stebime, žieduojame ir tyrinėjame patys, o galiausiai į šį procesą įtraukiame ir kitus. Juk iš tokių patirčių ir gimsta tikrasis gamtos pažinimas!
Kam skirtos mūsų patyriminės veiklos?
- Šeimoms: Laikas kartu, bet arčiau gamtos! Stovyklos vaikams ir jų tėvams, šventės, žygiai gamtoje.
- Švietimo įstaigoms: Pamokos, kurios vyksta ne tik klasėje. Edukacinės programos darželiams ir mokykloms.
- Verslui: Pakeiskite aplinką ir pamatykite savo komandą kitaip. Renginiai, patyriminės veiklos organizacijoms.
Stovyklos
Stovyklos vaikams, šeimoms ir suaugusiems - tai kokybiškos akimirkos gamtoje, kai mokomės ir leidžiame laiką kitaip nei įprastai. Lėtesniu, bet kartu ir gamtai bei kiekvienam mus supančiam gyvybės ženklui atidesniu tempu. Siūlome stovyklas skirtingoms auditorijoms, tačiau visas jas jungia viena: pažinimo džiaugsmas ir meilė gamtai.
- Stovyklos klasėms: Stovyklos klasėms - galimybė teoriją iš vadovėlių patirti gyvai. Vaikai stebi gamtą, mokosi orientuotis, atlieka praktines užduotis ir sprendžia komandinius iššūkius. Programos apima paukščius, gyvūnų pėdsakus, augalus, ekologiją ir bendrą gamtos pažinimą - mokytojai gali rinktis temas pagal poreikius.
- Savaitgalis gamtoje šeimoms: Organizuojamas taip, kad laiko ir įspūdžių užtektų visiems. Mažieji dalyvauja edukacijose, tyrinėja, stebi ir klausia, o suaugusieji gali leistis į ilgesnius žygius ar, jei tik norisi, gamtoje pabūti ramiau. Tai laikas kartu, bet ir erdvė kiekvienam.
- Veiklos suaugusiems gamtoje: Tik suaugusiems skirtos stovyklos. Jas rekomenduojame ieškantiems netipinio poilsio: gamtos mylėtojams ar smalsiems žmonėms, norintiems sustoti, klausytis ir stebėti. Išsivešite ne tik gražių akimirkų, bet ir stipresnį bei sąmoningesnį santykį su mus supančia gamta!
Gamtos pažinimas per filmus ir edukacinius resursus
Jei jūsų vaikas yra tikras gyvūnų ir gamtos mylėtojas, tačiau neturi galimybės nuolat būti lauke, nenusiminkite. Šviečiamąją funkciją puikiai gali atlikti ir dokumentiniai, vaidybiniai bei animaciniai filmai. Tekstas ir iliustracijos pirmą kartą publikuoti 2019 m. birželio 9 d.
Rekomenduojami filmai vaikams apie gamtą:
- „Žemė“ - dokumentinis filmas apie gamtą ir jos gyventojus visuose mūsų planetos žemynuose. Filme stebime, kaip gyvūnijos pasaulio atstovai adaptuojasi prie besikeičiančių metų laikų per vienerių metų laikotarpį. Daugiausiai dėmesio čia tenka trijų rūšių gyvūnams - poliarinėms meškoms, banginiams ir drambliams bei jų gerovei grasančiai klimato kaitai, užterštumui, gyvenamųjų plotų nykimui.
- „Sengirė“ - Lietuvos kino istorijoje žiūrimiausiu dokumentiniu filmu tapusi „Sengirė“ patiks ir mažiems, ir dideliems. Poetiškai, ramiai ir subtiliai pasakodama apie Lietuvos gamtą, „Sengirė“ keliauja per šalies miškus, aplankydama tiek įvairių žinduolių urvus, tiek paukščių lizdus. Filmas pelnė du Sidabrinės gervės apdovanojimus, aplankė ne vieną užsienio festivalį.
- „Lemūrų sala: Madagaskaras“ - Dokumentinė juosta „Lemūrų sala: Madagaskaras“ puikiai tiks ir mažiausiems žiūrovams. Joje vaizduojama kvapą gniaužianti Madagaskaro gamta ir nuotaikinga jos gyventojų lemūrų kasdienybė. Manoma, kad lemūrai į Madagaskarą atvyko prieš milijonus metų, ir nors šiandien čia galima rasti daugybę skirtingų jų rūšių, mieli salos gyvūnai nyksta.
- Animacinis filmas - Studijos „Disney“ prodiusuotas animacinis filmas - tai istorija apie berniuką Kenai, kurio gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, kai už nedorą poelgį jis paverčiamas lokiu. Kad atvirstų į žmogų, Kenai laukia ilga ir sunki kelionė, į kurią jis leidžiasi kartu su meškos jaunikliu. Jųdviejų laukia nuotykiai ir pavojai, o svarbiausia - gyvenimiška pamoka. Filmas pasakoja apie meilę silpnesniam bei itin jautriai atskleidžia, kad kiekvienas žiaurus poelgis turi rimtų pasekmių skriaudėjui.
- „Princesė Mononokė“ - „Princesė Mononokė“ pasakoja apie miško dievų bei žmonių karą. Siekdami gauti gamtos išteklių, žmonės užsitraukia miško būtybių bei vilkų užaugintos princesės Mononokės rūstybę ir stoja į žiaurią kovą dėl girios. Tai - vienas geriausiai internetinėse filmų platformose įvertintų žymiojo H. Mijadzakio filmų. Ypač daug teigiamų komentarų jis sulaukia dėl įtempto siužeto bei įdomios istorijos, taip pat dėl svarbios problematikos - besaikio gamtos resursų eikvojimo.
- „Okja“ - Filmas pasakoja apie keistos būtybės - milžiniškos kiaulės Okjos ir mergaitės draugystę, į kurią pasikėsina negailestinga mėsos pramonės korporacija. Kai Okja pagrobiama, mergaitė ryžtasi nueiti sunkų kelią, kad išgelbėtų savo draugę. Visgi tai padaryti bus nelengva - trukdys vartotojiškas žmonių požiūris ir korporacijos noras uždirbti kuo daugiau pinigų. „Okja“ - pamokanti istorija apie draugystę, kitoniškumą ir mūsų visuomenėje įsigalėjusias ydas.
- „Arkties pasaka“ - „Arkties pasaka“ - dokumentinė juosta apie Arkties gyvūnus, kurios centre - jūrų vėplio bei poliarinės meškos ir jos jauniklių gyvenimai. Filme ryški klimato kaitos tematika, su kuria suprantama kalba supažindinami ir mažiausi žiūrovai. Nors „Arkties pasakoje“ vėpliai ir poliarinės meškos dažnai vaizduojamos kartu, iš tiesų šių gyvūnų keliai susikerta retai. Filmo žinutė aiški - jei pasaulyje niekas nepasikeis, po keliasdešimt metų Arkties gali ir visai nelikti.
- „Wall-E“ - Oskaru ir Auksiniu gaubliu įvertintas filmas kalba apie mūsų planetą Žemę tolimoje ateityje. Kaip ir galima numanyti, dėl nepažaboto vartotojiškumo pasaulį ištiko milžiniška katastrofa - jis skęsta šiukšlėse. Robotukas Wall-e kruopščiai dirba, kad jį išvalytų, tačiau vieną dieną jo kasdienybę sudrumsčia kita netikėtai pasirodžiusi robotė. Jos tikslas - išsiaiškinti, ar planeta pasidarė tinkama žmonėms gyventi. Filmas pasakoja ne tik apie dviejų robotukų draugystę, bet ir narplioja ekologijos temas, verčiancias susimąstyti apie mūsų šiandieninės gyvensenos padarinius.
- „Pingvinų maršas“ - Dokumentinis filmas, pavadinimu „Pingvinų maršas“, sukurtas 2005 metais ir įvertintas Oskaru kaip geriausia dokumentinė juosta. Filme žiūrovas gali stebėti kasmetinę pingvinų kelionę link saugios perėjimo zonos, kur ilgainiui išsirita mažyliai. Kad nufilmuotų šią juostą, režisieriai ir filmavimo komanda pingvinus stebėjo ištisus metus. Vaikus, kurie myli gamtą, šis filmas sužavės nuostabiais vaizdas ir intriguojančiu siužetu. Tiesa, filme įamžintos ir liūdnesnės, tačiau gamtoje neišvengiamos scenos, pavyzdžiui, pragaištinga pingvinų kova su šalčiu ar jų tykančiais plėšrūnais.
- Filmas - Filmas nukelia į magišką atogrąžų mišką, kuriame karaliauja ne tik gyvūnai, augalai, bet ir mistinės būtybės.
Taip pat vaikams siūlomi trumpesni filmukai apie gamtą:
- Mažoji žąsis (Anser erythropus) yra rečiausia žąsies rūšis Europoje, o šių žąsų Fenoskandinavijos populiacija - sparčiai nyksta. Misteris Bliu (Mr. Blue), mažosios žąsies patinas, pasakoja apie iššūkius, su kuriais susiduria jo rūšis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
- Baltijos jūra ne tik globoja savo gamtinius ir istorinius turtus, apie kuriuos mes dar tiek mažai žinome, bet ir bando atsilaikyti prieš visą glėbį iššūkių ir grėsmių (tokių kaip eutrofikacija ar toksiški dumbliai). Šiuose trumpuose filmukuose išvysite tai, kas gyvena ar vyksta Rytinėje Baltijos jūroje!
- 23 filmukų rinkinys apie pavojingas chemines medžiagas įvairiuose gaminiuose mūsų aplinkoje.
- Kurmis: susipažinkime! Pažintinis filmukas moksleiviams apie kurmį.
- el. „Paslaptingosios miegapelės: kas jos tokios ir kuo ypatingos?“ (5-12 klasės), lektorius dr.
- „Išmaniosios varlės ir kitos džiunglių paslaptys“(5-12 klasės), lektorius dr.
- „Požeminio vandens kokybės kaitos priežastys ir indikatoriai“ (9-12 klasės), lektorė dr.
- „Varliagyviai.
- „Išsaugoti negalime prarasti.
- „Kur skrenda paukščiai“ (5-8 klasės), lektorė dr.
- „Šiltnamio efekto fizika“ (9-12 klasės), lektorius dr.
- „Kaip mums suprasti šiuolaikinį pasaulį ir nuspėti ateitį? Paleontologijos ir geologijos perspektyva“, prof.
- „Ko galėtume pavydėti vabzdžiams?“ (5-8 klasės), lektorius doc.
- „Pažinimo voratinklis: Ekskursija į sengirę“ (9-12 klasės), lektorius dr.
- el. p. „Pelkė ir žmogus“, lektorė dr.
- „Man" (liet. „Wake Up Call" (liet. Ką reiškia pirkti naują, pirkti geresnį, kaskart pirkti pirkti pirkti? Iš kur atsiranda naujas Y-phonas? Trys maišeliai, vienas kibiras ir viena šiukšliadėžė - komanda, save vadinanti „Prabududiaisias”, siekia bendro tikslo - sustabdyti atliekų švaistymą. Trys animaciniai herojai - Europos komisijos kampanijos simboliai, skatinantys pažvelgti į šiukšles kaip į išteklių ir vartoti atsakingai. Tikrai smagu pažiūrėti - daug patraukliai pateiktos informacijos apie šiukšlinimą! Labai paveikūs filmukai, įgarsinti pasauliunio garso aktorių ir įžymybių, apie tai, kad gamtai jos saugoti nereikia. Tai mums reikia saugoti gamtą, kad patys išliktume. Galima įsijungti lietuviškus subtitrus.
Žmogus, kuris myli gamtą, myli žmones, yra geras žmogus
Citata iš 1962 m. Marcinkonių mokyklos mokinių laiško prof. Tadui Ivanauskui
