Gaivus, žvarbesnis oras ir galbūt net sniegas vilioja vaikus į lauką aktyviai leisti laiką. Buvimas gryname ore yra labai svarbus vaiko sveikatai ir raidai bet kuriuo metų laiku. Tačiau esant žemesnei temperatūrai, tėvams natūraliai kyla klausimų: kada jau per šalta eiti į lauką? Kaip tinkamai aprengti vaiką? Kaip apsaugoti jautrią odą ir atpažinti pirmuosius nušalimo požymius?
Jutiminė temperatūra - svarbesnis rodiklis nei termometro parodymas
Priimant sprendimą eiti su vaiku į lauką ar ne, tinkamai įvertinkite oro temperatūrą: šiuo atveju svarbu, ne tai ką rodo termometras, o kokią temperatūrą jaučiame mes. Temperatūra, kurią jaučiame yra vadinama juntamąja temperatūra. Šaltuoju metų laiku dėl vėjo poveikio juntamoji temperatūra būna žemesnė, nei rodo termometras. Pavyzdžiui, kai vėjo greitis yra 1 m/s, o termometras rodo -17°C, juntamoji temperatūra bus apie -21°C. Jei, esant tai pačiai -17°C, vėjo greitis pakiltų iki 3 m/s jutiminė temperatūra būtų jau -24°C. Dauguma oro prognozės programėlių ir tinklapių šalia oro temperatūros skelbia ir juntamąją temperatūrą, tačiau jei galimybės pasitikrinti neturite, orientuokitės į -10°C laipsnių oro temperatūrą kaip apatinę lauko pramogoms tinkamos temperatūros ribą.
Pediatrai sutaria, kad ėjimo į lauką svarba vaiko vystymuisi yra nenuginčijama: vaiko imunitetas turi galimybę susipažinti su įvairiausiais mikroorganizmais, o mažylio organizmui tai puiki proga pabūti kad ir netiesioginiuose saulės spinduliuose ir taip pasigaminti gyvybiškai reikalingo vitamino D. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ne tik į termometro stulpelį, bet ir į jutiminę temperatūrą, kurią skelbia meteorologai. Ji parodo, kaip šaltį jaučia žmogaus kūnas, atsižvelgiant ne tik į oro temperatūrą, bet ir į vėjo greitį bei oro drėgmę. Stiprus vėjas ir didelė drėgmė gali lemti, kad net ir esant aukštesnei minusinei temperatūrai (pvz., -15 °C), jutiminė temperatūra bus gerokai žemesnė (pvz., -25 °C) ir rizika nušalti bus didesnė.
Saugiausia riba: Jei lauke šalčio ne daugiau kaip -10°C (pagal faktinę temperatūrą, esant nedideliam vėjui), su tinkamai aprengtu vaiku galima drąsiai eiti į lauką žaisti ar pasivaikščioti (kūdikius - vežimėlyje). Šalčiau nei -10°C: Vertinkite jutiminę temperatūrą. Jei ji ne žemesnė nei -20°C (ikimokyklinukams ir pradinukams) arba ne žemesnė nei -10°C / -15°C (kūdikiams), trumpas pasivaikščiojimas ar žaidimai yra galimi, tačiau reikia atidžiai stebėti vaiką ir tinkamai jį aprengti. Esant dar žemesnei jutiminei temperatūrai, geriau likti namuose.
Taip pat žr
Kaip suprasti, kada vaikui šalta?
Einant į lauką su kūdikiu, svarbu prisiminti, kad jis nejuda, tad sušąla greičiau nei Jūs. Reguliariai tikrinkite, ar šilti jo pirštukai, nosytė, ausytės, stebėkite veiduko odos spalvą: balkšva oda gali pranešti apie nušalimą. Su vyresniais vaikais kiek paprasčiau: vyresni vaikai gali ir patys pasakyti, jei jiems yra šalta, tačiau nepamirškite, kad nušalti rankas, ar kojų pirštus galima ir to akivaizdžiai nejaučiant. Jei vaikas jaučiasi guviai, dūksta, pagrindo nerimauti, greičiausiai, nėra - judėdami vaikai sušyla pakankamai.
Labai svarbu stebėti vaiką lauke ir mokėti atpažinti pirmuosius nušalimo požymius, ypač ant atvirų kūno vietų (skruostų, nosies, smakro) ir galūnių (pirštų). Pirmoji pagalba pastebėjus nušalimą - kuo skubiau eiti į šiltą patalpą. Nušalusių vietų NIEKADA netrinkite (ypač sniegu!) - taip galite dar labiau pažeisti audinius. Nešildykite staigiai karštu vandeniu ar prie tiesioginių šilumos šaltinių (radiatoriaus, židinio). Geriausia šildyti palaipsniui: apklokite šiltomis antklodėmis, duokite šilto gėrimo. Galima merkti į drungną (ne karštą!) vandenį arba šildyti savo kūno šiluma (pvz., priglaudus nušalusias rankas prie savo kūno). Būtinai kreipkitės į gydytoją, ypač jei atsirado baltų dėmių ar pūslių.
Akivaizdžiausias nušalimo požymis yra baltos spalvos odos ploteliai. Tačiau dar iki jiems pasirodant galima patikrinti odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva negrįžta per tris ar keturias sekundes, būtina skubiai grįžti i šildomą patalpą. Balta spalva reiškia sustojusią odos kraujotaką. Pastebėjus vaiko odoje tokias baltas nejautrias dėmes, reikėtų nedelsiant kreipti į vaikų gydytoją.
Kaip tinkamai aprengti vaiką?
Pradėkite rengti iš anksto. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau laiko teks skirti pasiruošimui. Vaiką renkite vienu papildomu sluoksniu. Tai gana universali taisyklė: kad vaikas nesušaltų, renkite jį vienu sluoksniu daugiau nei rengiatės patys.
Geriausias būdas apsirengti šaltu oru - keli plonesni drabužių sluoksniai, o ne vienas storas. Tai leidžia orui cirkuliuoti ir sulaiko šilumą, o sušilus galima vieną sluoksnį nurengti. Pirmas sluoksnis (prie kūno): Turėtų gerai sugerti ir išgarinti drėgmę. Geriausiai tinka specialūs termo drabužiai (pvz., iš merino vilnos). Medvilnė netinka, nes sudrėkusi nuo prakaito ji šaldo kūną. Antras sluoksnis (izoliacinis): Sulaiko šilumą. Tinka vilnoniai, flisiniai drabužiai. Trečias sluoksnis (išorinis): Turi apsaugoti nuo vėjo ir drėgmės, bet kartu leisti kūnui „kvėpuoti“. Geriausiai tinka pūkinės arba kokybiškos sintetinės striukės, kombinezonai. Svarbu: Drabužiai neturi būti per ankšti, varžyti judesių.
Apatiniai drabužiai žiemą. Pramogoms lauke geriausiai tinka prakaitą sugeriantys ir paskirstantys audiniai (merino vilna, sintetiniai audiniai). Lauko drabužiai žiemai. Tinkamiausi vaikui - pūkiniai kombinezonai, striukės, sniego kelnės. Dėl pūkinio užpildo jie yra palyginti lengvi, bet šilti, leidžia vaikui laisvai judėti.
Per galvą ir galūnes prarandama daug šilumos. Būtina šilta kepurė (gerai dengianti ausis), šalikas arba mova, kumštinės pirštinės (jos šiltesni nei pirštuotos) ir šiltos kojinės (geriausia vilnonės).
Avalynė ir odos priežiūra
Batai. Svarbu, kad būtų tinkamo dydžio, storapadžiai ir gerai saugotų nuo drėgmės: sušlapęs kojas vaikas gali labai greitai peršalti. Avalynė neturėtų spausti vaiko kojų. Be to, ji turėtų būti sausa - mažiesiems nepatartina jos dėvėti ilgiau nei valandą. Būnant lauke ilgesnį laiką, reikėtų pakeisti batukus, o drėgną avalynę rekomenduojama išdžiovinti. Ilgiau avint net ir odinę avalynę, joje atsiranda drėgmės - tai atvėsina pėdas bei skatina nušalimą.
Avalynė - laisva ir sausa: Batai turi būti šilti, neperšlampami ir šiek tiek laisvesni, kad liktų oro tarpas šilumai ir nespaustų kojos (suspaudus koja greičiau šąla). Labai svarbu, kad avalynė būtų sausa. Jei planuojate lauke būti ilgiau, turėkite atsarginius batus ir kojines. Net ir odinė avalynė ilgiau avint sudrėksta iš vidaus, todėl nepatariama jos dėvėti be pertraukos ilgai (priklausomai nuo aktyvumo ir oro). Drėgną avalynę būtina gerai išdžiovinti.
Jei vaiko odos būklė gera, o šaltukas - nedidelis, apsauginis kremas nuo šalčio nėra būtinas. Žvarbesnėmis dienomis galite patepti vaiko skruostus, nosytę, kaktą riebesniu kremu (puikiai tiks ir taukmedžio sviestas). Jokiu būdu netrinkite vaiko odos - taip rizikuojate dar labiau pažeisti šalčio paveiktus audinius.
Apsauginiai kremai veidui: Esant minusinei temperatūrai ir vėjui, atviras odos vietas (skruostus, nosį, smakrą) reikėtų patepti specialiu apsauginiu kremu nuo šalčio. Svarbu rinktis kremą riebalų pagrindu, o ne vandens. Vandens pagrindo kremai šaltyje gali užšalti ir pakenkti odai. Liaudiška priemonė - lydyti žąsų taukai - taip pat gali tikti, jei vaikas nėra alergiškas. Kremą tepkite likus bent 20-30 min. iki išėjimo į lauką.
Prieš eidami į lauką neprauskite vaiko veido vandeniu arba netepkite drėkinamuoju kremu. Kai už lango šaltukas, patepkite vaikučio veidą apsauginiu žiemos kremu, skirtu specialiai vaikams. Lūpų apsauga: Šaltyje ir vėjyje lūpos greitai džiūsta ir skilinėja, ypač jei vaikas turi įprotį jas laižyti. Reguliariai tepkite lūpas vazelinu ar specialiu apsauginiu pieštuku.
Kada likti namuose?
Nors dauguma tėvų dėmesį skiria patiems mažiausiems, visai priklausomiems nuo mūsų, tačiau augant vaikams, reikia atsižvelgti ir į jų nuomonę. Jei vaikas pareiškė, jog nori eiti į lauką, o oras, vertinant sveiku protu, neprimena arktinio šalčio, drąsiai leiskite jam mėgautis žiemos malonumais.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams į lauką nereikėtų eiti, kai oro temperatūra nukrinta žemiau -20 °C. Kūdikiams ši riba yra aukštesnė (paprastai apie -10 °C ar -15 °C, priklausomai nuo vėjo ir drėgmės). Jei lauke rūkas, stiprūs vėjas, taip pat geriau pasilikti namie.
Jei vaikas serga nesunkiai, jaučiasi guvus, galima eiti į lauką. Sloga ir net nežymi temperatūra neturėtų būti kliūtis eiti į lauką. Buvimas lauke, ir kvėpavimas grynu oru daug geriau veikia vaiko gleivines nei sausas patalpų oras. Lauke pabuvę vaikai geriau išsikosėja, geriau valgo ir miega, o tai padeda sveikti.
