Vaikų seksualumas - tai natūralus ir svarbus raidos etapas, kurio metu vaikai tyrinėja savo kūną, ieško informacijos apie lytį ir santykius. Tačiau svarbu suprasti, kada šis tyrinėjimas tampa nerimą keliančiu ar kuomet vaikas gali patirti seksualinę prievartą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra normalus ir susirūpinimą keliantis vaikų seksualinis elgesys, kaip tėvai turėtų reaguoti į besiskleidžiantį vaikų seksualumą, bei ką daryti, jei įtariama, kad vaikas patiria seksualinę prievartą.
Vaikų seksualinis vystymasis skirtingais amžiaus tarpsniais
Vaikų seksualinė raida vyksta skirtingais amžiaus tarpsniais, ir kiekviename etape yra būdingi tam tikri bruožai.
Nuo gimimo iki dvejų metų
Vaikai šiuo laikotarpiu praktiškai neturi žinių apie seksą. Jie tik ima suprasti, kas jie yra - berniukas ar mergaitė. Tokio amžiaus vaikai išmoksta įvardyti kūno dalis, tačiau vaikams suprantamais terminais.
Nuo 2 iki 5 metų
Nuo trejų metų vaikai aiškiai suvokia savo lytį. Jie ima naudoti žargoną su lytimis susijusiems reiškiniams. Trejų-penkerių metų vaikai žaidžia „šeimą“, „meilę“, tačiau jų įsimylėjimuose nėra seksualinio turinio. Šiai amžiaus grupei priskiriami vaikai tyrinėja kitų lytinius organus, atsiranda kelnaičių numaudinėjimas darželyje. Šiame amžiuje vaikai taip pat natūraliai masturbuojasi savo malonumui (iki 70 proc. mergaičių).
Nuo 5-6 metų
Jau atsiranda drovumas, susijęs su lytimi.
Nuo 6 iki 12 metų
Vaikai jau teisingai įvardija genitalijas. Jie sužino, iš kur atsiranda vaikai - pradeda suvokti, kad tai dviejų žmonių intymių santykių rezultatas.
Nuo 10 iki 12 metų
Pastebimas brandesnis elgesys. Nors psichologiškai vaikai bręsta kiek lėčiau nei fiziologiškai, prasideda lytinis brendimas (pvz., berniukams atsiranda „šlapi“ sapnai, mergaitėms - menstruacijos). Tokio amžiaus vaikai ima domėtis lytiniais santykiais, ypač daug dėmesio skiria nėštumui, gimdymui. Atsiranda nešvankūs juokeliai.
13-18 metų
Vyksta intensyvus lytinis brendimas ir spartūs pokyčiai. Labai aktyvus domėjimasis, įgaunantis erotinį, traukos atspalvį. Prasideda aktyvus informacijos naršymas, savęs rodymas, nukreiptas į priešingos lyties palikimą įspūdį. Atsiranda seksualinių fantazijų su švelnumo aspektu. 17-18 metų paaugliams būdingas įsimylėjimų, bučinių, prisilietimų etapas, pirmosios draugystės porose, emocijų audros ir kaita.
Vidutinis amžius, kai dauguma turi seksualinius santykius, yra 17 metų, tačiau dažnai įsivaizduojama, jog tie santykiai prasideda žymiai anksčiau.
Normalus ir sveikas vaikų seksualinis elgesys
Normalus ir sveikas vaikų seksualinis elgesys yra skirtas tyrinėjimui, savęs ir kito pažinimui bei informacijos rinkimui. Tai apima:
- Kūno tyrinėjimas: Vaikai tyrinėja savo ir kitų kūnus, liesdami, žiūrėdami (pvz., žaisdami gydytoją).
- Lyties vaidmenų pažinimas: Vaikai žaidžia žaidimus, imituojančius suaugusiųjų elgesį, susipažįsta su lyties vaidmenimis (pvz., žaisdami „namus“).
- Laisvanoriškumas: Žaidimuose ir tyrinėjimuose dalyvauja to paties amžiaus, ūgio ir išsivystymo lygio vaikai.
- Abipusiškumas: Vaikai, kurie įsitraukia į seksualinius tyrinėjimus, paprastai daug laiko praleidžia kartu (yra draugai ar broliai/seserys), kartu žaidžia įvairiausius žaidimus ir atlieka įvairiausius tyrinėjimus.
- Laiko ribojimas: Seksualinis elgesys yra ribotas laike ir pasitaiko kartas nuo karto, nedominuoja tarp visų kitų žaidimų.
- Emocinė būsena: Seksualiniai žaidimai gali priversti vaiką susigėsti, bet paprastai nepalieka gilaus pykčio, gėdos, baimės ar nerimo jausmų.
Paramos vaikams centro psichologė Erna Petkutė teigia, kad normalus ir sveikas vaikų seksualinis elgesys yra skirtas tyrinėjimui, savęs ir kito pažinimui, informacijos rinkimui. Ji pabrėžia laisvanoriškumo ir amžiaus panašumo svarbą tarp vaikų, kurie tyrinėja.
Susirūpinimą keliantis vaikų seksualinis elgesys
Susirūpinimą keliantis seksualinis elgesys yra elgesys, kuris yra neįprastas vaiko amžiui, intensyvus, dažnas, arba sukelia diskomfortą kitiems. Tai gali pasireikšti šiais atvejais:
- Įtraukti skirtingo amžiaus vaikai: Jei į seksualinį elgesį yra įtraukti vaikai, kurie paprastai kartu nežaidžia, nėra draugai, yra skirtingo amžiaus arba skirtingo išsivystymo lygio.
- Seksualiniai žaidimai dominuoja: Seksualiniai žaidimai dominuoja tarp visų kitų veiklų.
- Neadekvačios žinios: Vaikas turi neadekvačiai amžiui išsamių žinių apie seksualinį gyvenimą ir jo elgesys labiau būdingas suaugusių žmonių seksualiniam elgesiui nei vaikiškam žaidimui.
- Elgesys tęsiasi nepaisant draudimų: Seksualinis vaiko elgesys tęsiasi, nepaisant aiškaus ir nuoseklaus reikalavimo sustoti.
- Elgesys progresuoja: Seksualinis elgesys progresuoja - intensyvėja ir dažnėja.
- Diskomfortas kitiems: Seksualinis vaiko elgesys sukelia kitiems vaikams diskomfortą ir nusiskundimus.
- Seksas ir negatyvios emocijos: Jei vaikui yra susijęs seksas ir skausmas, baimė ir kitos negatyvios emocijos.
- Elgesys nukreiptas į suaugusius: Vaiko seksualinis elgesys yra nukreiptas į suaugusį žmogų ir sukelia jam diskomfortą.
- Papirkinėjimas, žeminimas, gąsdinimas: Vaiko seksualinis elgesys susijęs su papirkinėjimu, žeminimu, gąsdinimu, manipuliacijomis.
- Agresyvus elgesys: Žaidžia moters/vyro vaidmenis piktai, agresyviai, ar labai liūdnai. Nekenčia savo ar kitos lyties.
- Kūno ribų pažeidimai: Vaikai praranda normalias kūno ribas, negali suvokti socialiai priimtinų fizinio artumo ir atstumo normų.
- Specifinės baimės: Bijo tam tikrų specifinių vietų, tokių kaip vonia ar lova.
- Emocinis sukaustymas: Yra pasyvus, sukaustytas, bijo, vengia prisilietimų, ypatingai iš suaugusių žmonių.
- Seksualizavimas: Vaikas skriaudžia arba lytiškai stimuliuoja gyvūnus, seksualizuoja daiktus, žmones ar santykius.
Seksualiai išnaudojami vaikai jaučia didžiulę gėdą papasakoti apie šiuos įvykius. Jie išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra padidintai jautrūs. Nė vienas elgesio pasireiškimas nėra „geresnis“, tai tik skirtingi būdai „pranešti“ apie siaubingą traumą.
Seksualinė prievarta prieš vaikus: statistika ir požymiai
Apie seksualinę prievartą ne tik plačiai šnekama žiniasklaidoje, bet ir diskutuojama visuomenėje. Ši problema opi ne tik Lietuvoje, todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti vaikų seksualinę prievartą, kaip elgtis ją atpažinus, kaip išvengti trumpalaikių bei ilgalaikių pasekmių.
Statistiniai duomenys
Tikslus seksualinį smurtą patyrusių vaikų ir jaunuolių skaičius ir amžius nežinomas, nes dauguma apie tai nedrįsta niekam pasakyti ir nesulaukia pagalbos. Vyrauja požiūris, kad prievartautojai dažniausiai yra nepažįstami vyrai. Tačiau seksualiai vaiką išnaudoti gali ir moterys, nors tokių atvejų žinoma mažiau (5-15 proc.). Iš tikrųjų žymiai didesnė tikimybė, kad vaiką išnaudos giminės ar pažįstami asmenys, neretai tai būna kas nors iš šeimos narių (pvz., vyresnis brolis, patėvis, dėdė) ar kitas asmuo, kuriuo vaikas pasitiki (šeimos draugas, tėvo kolega, kaimynas, auklėtojas, treneris ir t.t.).
Užregistruojama vis daugiau vaikų seksualinės prievartos atvejų. 2004 m. nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamos veiklos nukentėjo 217 vaikų - tai 16 vaikų daugiau nei 2003 m. Bet dažnai tai vadinama tik „aisbergo viršūne“. Tai reiškia, kad dauguma atvejų lieka oficialiai neatskleisti.
V. Pakalniškienė (2000 m.) nustatė, kad nėra skirtumo tarp berniukų ir mergaičių (iš 300 tirtų vaikų nukentėjo 19), patyrusių seksualinę prievartą. 2001 m. Tyrimas „Sprinter“ apklausa parodė, kad seksualinę prievartą patyrė 1,7 proc. 9-13 m. berniukų ir 2,2 proc. to paties amžiaus mergaičių iš visų apklaustų vaikų; 14-17 metų amžiaus: 3,2 proc. - berniukai ir 12,3 proc. - mergaitės. Vaiko raidos centro (2004 m.) pristatytame tyrime atskleista, kad seksualinę prievartą patyrė 21 proc. berniukų ir 40 proc. mergaičių.
Keletas faktų apie seksualinę prievartą prieš vaikus:
- Viena iš keturių mergaičių yra seksualiai tvirkinta iki pilnametystės, vienas iš šešių berniukų turi tokį patyrimą.
- Internete kas penktas vaikas užkabinamas ir seksualiai jaudinamas.
- Apie 25 proc. mergaičių ir 15 proc. berniukų bent kartą patyrę didesnę ar mažesnę seksualinę prievartą.
- Seksualinė prievarta šeimoje dažniausiai tęsiasi keletą metų.
- Prievartautojais būna ne tik vyrai, bet ir moterys, tačiau moterų procentas mažesnis.
- Vienkartinius seksualinius užpuolimus dažniausiai įvykdo nepažįstami, o ilgalaikis tvirkinimas susijęs su pažįstamais.
- Vaikai dėl gėdos ir kaltės jausmo stengiasi niekam nepasakoti apie patirtą seksualinę prievartą.
- Seksualiai vaikus išnaudoja dažniausiai tie, su kuriais vaikas turi asmeninį ryšį ir susieti nelygios galios santykiu. 30-40 proc. nukentėjusių vaikų yra išnaudojami šeimos nario, 50 proc. vaikų išnaudojami žmonių už šeimos ribų, kuriuos šeima pažįsta. Tik 10 proc. vaikų išnaudojami nepažįstamų žmonių.
Kaip atpažinti seksualinę prievartą patyrusį vaiką?
Klaidinga manyti, kad jeigu vaikas patyrė seksualinę prievartą, tai būtinai turi būti tam tikri fiziniai požymiai ant jo lytinių organų. Seksualinė prievarta nėra tik lytinio akto atlikimas su vaiku ar mėginimas išprievartauti. Tai ir vaiko lytinių organų lietimas, dirginimas ar vaiko vertimas liesti suaugusiojo arba kito bendraamžio lytinius organus; lytinių organų demonstravimas; atviras kalbėjimas apie seksą norint šokiruoti vaiką arba sukelti jo/jos susidomėjimą; leidimas ar skatinimas žiūrėti sekso filmus, pornografinius žurnalus; vaiko įtraukimas į prostituciją ar išnaudojimas pornografijos tikslais.
Negalima daryti išvadų apie seksualinį išnaudojimą tik iš vieno požymio, reikia atsižvelgti į keletą veiksnių: vaiko išsivystymo lygį, jausmus (baimę, kaltę, gėdą), santykius su suaugusiais žmonėmis ir bendraamžiais, gyvenimo įvykius, gyvenimo sąlygas, elgesio pokyčius.
Jeigu patirta seksualinė prievarta buvo be įsiskverbimo, dažnai nelieka jokių žymių ant aukos kūno, o jei ir lieka, jos greitai išnyksta. Todėl visada pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos galima nustatyti, ar vaikas patyrė seksualinę prievartą, yra jo elgesio ir nuotaikos pokyčiai, pakitęs santykis su aplinka ir paties vaiko pasakojimas apie patirtą prievartą.
Neseksualiniai prievartos požymiai
Neseksualiniai prievartos požymiai yra tie, kurie nebūtinai reiškia, kad vaikas yra seksualiai išnaudojamas, jis tokiu būdu gali reaguoti į stresą. Šiuos požymius santykinai galima suskirstyti į fizinius, psichologinius ir elgesio.
Fiziniai požymiai
Fiziniai požymiai tik nedaugelyje bylų tampa įkalčiais. Šie požymiai gali būti supainiojami su kitomis ligomis ar sveikatos pablogėjimo būklėmis:
- Smurto žymės ant kūno, įvairios traumos (patinimas, kraujavimas, mėlynės)
- Pasikartojantys fiziniai nusiskundimai be aiškaus somatinio pagrindo: skausmai pilvo apačioje, nuolatinis gerklės skausmas, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas
- Nusiskundimai skausmu ir niežėjimu genitalijų srityje
- Vaikščiojimo, sėdėjimo, koordinacijos sunkumai
Psichologiniai požymiai
- Baimingumas: Atsiranda įkyri baimė, padidėja bendras dirglumas. Suintensyvėja ar atsiranda nauja baimė - tamsos, pasilikti vienam, nepažįstamų žmonių ir pan.
- Nepasitikėjimas kitais žmonėmis: Prievarta dažnai patiriama iš artimų ar pažįstamų žmonių, todėl auka pradeda jais nepasitikėti, šis nepasitikėjimas išplinta kitų žmonių atžvilgiu.
- Nepasitikėjimas savimi: Esant ilgalaikei prievartai, vaikas pradeda savęs nevertinti, laikyti blogu, nevykusiu, niekam nereikalingu.
- Pablogėjusi nuotaika, depresija, nerimas ir bandymai nusižudyti, save žaloti: Aukos atrodo liūdnesnės nei įprastai, nedalyvauja linksmuose žaidimuose, nebendrauja su bendraamžiais.
- Kaltės prisiėmimas už tai, kas įvyko: Vaikai dažnai kaltina save dėl to, kad nesugebėjo sustabdyti prievartos, pasakyti “ne”, kai juos pradėjo liesti, nesikvietė pagalbos.
- Jausmų sumaištis: Kai vaikas jaučia ne tik kaltę ar baimę, bet ir pykstą (tiek ant prievartautojo, tiek ant savęs), jam yra gėda, kad su juo taip atsitiko, jaučiasi kitoks negu visi vaikai.
- Netikėti jausmų, susijusių su konkrečiu žmogumi ar vieta, pokyčiai: Pvz., vaikas gali pradėti kartoti „Aš nekenčiu dėdės Jono”, nors anksčiau mielai su juo būdavo.
- Staigus išsiblaškymas, nesugebėjimas sukaupti dėmesio.
- Blogi santykiai su bendraamžiais, prasta savitvarda.
Elgesio požymiai
Patyrus seksualinę prievartą, pakinta elgesys:
- Elgesio pasikeitimai: Protestas, ypač agresyvus ir destruktyvus elgesys. Arba atvirkščiai - perdėtas nuolankumas, pataikūniškas elgesys.
- Regresas ar tariamas brandumas: Elgesys tampa toks, koks būdingas jaunesniems vaikams (šlapimo nelaikymas, piršto čiulpimas). Arba atvirkščiai - elgiamasi itin brandžiai.
- Įkyrus, nuolatinis melavimas.
- Gyvenimas svajonėmis: Vaikai labai daug fantazuoja, kartais negali atskirti fantazijų nuo realybės, turi įsivaizduojamus draugus.
- Prasčiau sekasi mokykloje: Blogėja pažymiai, vaikas negali susikaupti, atrodo lyg užsisvajojęs.
- Nenoras persirengti kitiems matant: pvz., prieš fizinio lavinimo pamokas mokykloje, savo kūno gėdijimasis, susidrovėjimas, kai kas nors paliečia.
- Apetito sutrikimai: Auka netenka apetito, mažiau valgo.
- Miego sutrikimai: Sunkiai užmiega, sapnuoja košmarus, per miegus kalba, blaškosi.
- Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis: Alkoholio ar narkotikų vartojimas padeda trumpam pašalinti nerimą, baimę, blogus prisiminimus.
Atminkite, kad nė vienas iš čia išvardytų požymių nėra toks, kurį pastebėjus galima sakyti, kad vaikas tikrai patyrė seksualinę prievartą. Tai gali reikšti, kad vaikas tiesiog turi problemų arba jam reikia dėmesio, pagalbos. Tik esant požymių grupei galima įtarti, kad vaikas yra ar buvo seksualiai išnaudojamas.
Seksualinės prievartos prieš vaiką pasekmės
Klaidinga manyti, kad seksualinio vaikų išnaudojimo pasekmės yra trumpalaikės ir praeina savaime arba su jomis galima susitvarkyti patiems, apie vaiko patirtį niekam nepranešant. Neigiamos vaikystėje patirto seksualinio išnaudojimo pasekmės dažnai trunka per visą aukos gyvenimą, didžiąja dalimi todėl, kad vaikystėje prievarta nebuvo atskleista ar nebuvo imtasi atitinkamų priemonių problemai spręsti, vaiko patirtis buvo nuvertinta, ja nebuvo patikėta ar jis pats imtas kaltinti.
Vaikystėje patirta seksualinė prievarta gali būti daugelio vėlesnių problemų priežastis. Buvo pasiūlyta ilgalaikes pasekmes sugrupuoti pagal keturis traumą lemiančius veiksnius: trauminę seksualizaciją, stigmatizaciją, išdavystę ir bejėgiškumą.
- Trauminė seksualizacija: tai procesas, atsiradęs po patirtos seksualinės prievartos, jo metu vaiko seksualumas formuojasi jo raidos periodui nebūdingu, disfunkciniu būdu. Pagrindinės trauminės seksualizacijos pasekmės aukoms: nepasitenkinimas seksualiniu gyvenimu suaugus, seksualinis nejautrumas, negebėjimas atsipalaiduoti, sunkumai patiriant orgazmą, susilaikymas nuo lytinių santykių.
- Stigmatizacija: tai negatyvios reikšmės (blogumo, gėdingumo, kaltumo ir pan.) suteikimas vaiko seksualinės prievartos patirčiai ir tos reikšmės įtraukimas į vaiko kuriamą savo įvaizdį. Stigmatizacija lemia vėlesnį blogą savęs vertinimą, išgyvenamus chroniškus gėdos bei kaltės jausmus, įsitraukimą į kriminalinę veiklą, piktnaudžiavimą alkoholiu ar narkotikais, savidestrukcinį elgesį, suicidinius bandymus ir kitas problemas.
- Išdavystė: tai vaiko supratimas, kad kažkas, nuo ko jis gyvybiškai priklausomas, padarė žalą. Vaikai, patyrę seksualinę prievartą, gali pasijusti išduoti ne tik tvirkintojo, bet ir šeimos nario, kuris negalėjo ar nenorėjo apsaugoti vaiko nuo jos.
- Bejėgiškumas: tai procesas, kurio metu pažeidžiama vaiko valia, norai ir veiklumo jausmas; iš vaiko tarsi atimamos bet kokios galios.
Seksualinė prievarta šeimoje dažniausiai tęsiasi keletą metų. Prievartautojais būna ne tik vyrai, bet ir moterys, tačiau moterų procentas mažesnis. Vienkartinius seksualinius užpuolimus dažniausiai įvykdo nepažįstami, o ilgalaikis tvirkinimas susijęs su pažįstamais.
Kaip kalbėtis su savo vaikais apie seksą, seksualumą ir lytį!
Kaip tėvams reaguoti į besiskleidžiantį vaikų seksualumą?
Tėvams, auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus, dažniausiai kyla šie klausimai: ką daryti, jeigu vaikas masturbuojasi? Ką jam pasakoti apie seksą? Ar bausti už nepadorų elgesį ar kalbas viešumoje? Iš kur jis to išmoko?
Lytinis auklėjimas prasideda vos gimus. Prisilietimas yra pats primityviausias pojūtis: per odą skverbiasi pirmieji įspūdžiai - tėvų mintys ir jausmai. Žindomas mažylis jaučiasi laimingas, kai myluojate, glaudžiate, pasąmonėje suvokia, kad pasaulis yra gėris.
Tokio amžiaus vaikai jau skiria save kaip berniuką ar mergaitę pagal mamą arba tėtę. Nieko bloga yra tyrinėti savo kūną, domėtis tėvų kūnu, rodyti genitalijas ir klausti, kas tai, koks pavadinimas, ką jis daro. Šio amžiaus vaikai gali vartoti „negražius žodžius” nesuprasdami jų reikšmės. Vaikai stebi ir kartais kartoja suaugusiųjų elgesį.
Šiuo metu vaikai pastebi, kad berniukai ir mergaitės šlapinasi skirtingai ir gali pradėti kopijuoti vienas kito pozas. Jie gali bučiuotis, myluotis, nusirenginėti ir tyrinėti žaidimo draugą ar draugę. Vaikai taip pat gali masturbuotis, glamonėtis ar trinti savo genitalijas siekdami malonumo. Tokio amžiaus mažieji gali slaptai stebėti tualete, žaisti žaidimus: „ligoninė” ar „namai”. Tai natūralus tyrinėjimo ir imitavimo elgesys ir už tai vaikų nereikia barti ar gėdinti. Vis dėlto vaikui reikia papasakoti, ko nedera daryti ar kalbėti viešai.
Tokio amžiaus vaikai labai mėgsta užduoti įvairiausių klausimų, susijusių su seksu ir lytimi. Svarbu atsakyti nuoširdžiai ir nepateikti per daug informacijos, kuriai vaikai dar nėra pasiruošę ar nenori žinoti. Prieš atsakant į klausimus svarbu suvokti, ką vaikai jau žino ir ką iš tikrųjų nori sužinoti.
Vaikas masturbuojasi!
Masturbacija nėra sutrikimas, jeigu nėra per daug intensyvi ar fiziškai žalojanti. Tačiau daug tėvų sutrinka su tuo susidūrę ir yra nusiteikę smerkti vaikus už tokį elgesį. Geriausia yra sudominti vaiką kita veikla ir stengtis nepabrėžti šio pomėgio, tarkim, stebėti, klausinėti, kodėl vaikas taip elgiasi. Tiesiog paaiškinkite, kaip reikėtų elgtis. Labai svarbu vaiko negąsdinti.
Kada reikia kreiptis į specialistą?
- vaiką sunku atitraukti nuo tokios veiklos;
- vaikas žaidžia lytinį aktą su draugais ir pan.;
- seksualiniai žaidimai yra sukeliantys fizines traumas ar skausmą;
- masturbacija yra per daug dažna ir atrodo, kad vaikas taip sprendžia savo vidines bėdas.
Geriausia sudominti kita veikla. Seksualinio auklėjimo pagrindas - ne slopinti instinktus, o sudaryti visas sąlygas juos pakeisti kokia nors prasminga veikla. Užuot griežtai baudę vaiką, kuris masturbuojasi ar mėgsta rodytis nuogas, patraukite dėmesį kuo nors kitu: sugalvokite naujų žaidimų ir pramogų, ypač jei tai sportiniai žaidimai.
Lietuvos įstatymas nurodo, kad sutikimą seksualiniams santykiams gali duoti nuo 16 m. Tačiau suaugusiųjų seksualinė prievarta prieš nepilnametį visada nusikaltimas. Tokiu atveju vaiką reikia išklausyti, suvokti, kad jis išgyveno sumaištį, kad jis gėdinasi, nereikšti abejonių juo: gal knygoj perskaitei ar filme pamatei? Nesistenkite patys daryti tyrimo ar apklausos, šį darbą turi atlikti profesionalai. Paaiškinkite, kokių veiksmų imsitės, kad vaiko daugiau nebeskriaustų. Reikia kreiptis į atitinkamas institucijas.
Svarbu, kad vaikai žinotų pagrindines taisykles, padedančias išvengti seksualinio smurto. Svarbu, kad vaikai mokėtų atpažinti ir pavadinti kūno dalis, suvoktų, jog suaugę neturi teisės liesti jų kūno, žinotų, kam gali patikėti savo paslaptis ir suprasti, jog yra nekalti dėl to, kaip su jais pasielgė suaugusieji.
