1996 m. kovo 14 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Tarytum atsikvošėta ir pamatyta, kad dažnas vaikas šiandien elgetauja, nesimoko, linkęs nusikalsti. Nepaisant to, tokį įstatymą priimti reikėjo dėl to, kad ir teisiškai, ir praktiškai būtų apgintos vaikų teisės. Viskas priklauso nuo notaro ir tėvų sąžiningumo.
Varčiau ir skaičiau įstatymą. Išties pagal jį vaikas ginamas visapusiškai. Bet apsidairykime, kaip gyvename, kokia realybė? Mano galva, tarptautinių teisės dokumentų pasirašymas, kuris su realybe menkai tesusijęs, kvepia formalizmu ir beždžionavimu. Gal šitaip sakydamas aš ir nesu teisus. Vaikas ginamas visapusiškai.
Įstatyme pasakyta: kai tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai netinkamai vykdo arba nevykdo įstatymo nustatytų reikalavimų, t.y neužtikrina vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Galima daryti išvadą, kad ne vis કારણે.
Tėvų pareigos ir teisės
Tėvų pareigos - tėvams priskirtos teisės ir pareigos vaikams. Tėvų pareigos vaikams vykdytinos, kol vaikai sulaukia pilnametystės arba kol jiems suteikiamos nepilnamečio teisės (emancipacija) (Civilinio kodekso 1877 straipsnis). Pilnamečiu tampama sulaukus 18 metų amžiaus. Tėvai tėvų pareigas vykdo abipusiu sutarimu. Jei nėra sutarimo dėl ypatingos svarbos klausimų, bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą ir teismas dės pastangas, kad būtų pasiektas sutaikinimas. Jei tėvystė nustatoma tik vienam iš tėvų, teismo sprendimu tėvų pareigos gali būti priskiriamos to asmens sutuoktiniui arba registruotam partneriui ir jie bendrai vykdo šias pareigas. Jei vienas iš tėvų negali vykdyti tėvų pareigų dėl pasišalinimo, nesugebėjimo ar kitų kliūčių, kaip nurodyta teismo sprendime, tėvų pareigas privalo vykdyti kitas iš tėvų, kuris nors bet kurio iš tėvų giminaitis.
Vienas iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, o galimybę susitikti su vaiku privalo užtikrinti vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tuo atveju, jei skyrium gyvenantis tėvas ar motina nepagrįstai nesutinka duoti leidimo išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienį ir nepavyksta taikiai susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos šiam gyvenant užsienyje, galima kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su Lietuvoje gyventi liekančiu tėvu ar motina nustatymo.
Nauji tėvų partneriai neturi išskirtinių teisių ir pareigų vaikui. Jie, kaip ir tetos, dėdės, krikšto tėvai ir pan., gali bendrauti su vaiku, juo rūpintis, kartu leisti laisvalaikį, tačiau vaiko atstovu negali būti. Teisė atstovauti vaiką ir priimti sprendimus už jį yra išskirtinai vaiko tėvų ar globėjų.
Kai kuriais atvejais, kai abu tėvai dėl objektyvių priežasčių kurį laiką negali tiesiogiai rūpintis vaiku - turi teisę vaiko priežiūrą laikinai patikėti mamos ar tėčio partneriui. Vaiko laikinoji priežiūra, nustatyta tėvų prašymu, gali tęstis ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
Vaiko turto teisės ir jų apsauga
Pirmiausia įsidėmėtinas 13-ojo straipsnio penktasis punktas, kuriame sakoma: „įkeičiant, parduodant arba dovanojant būstą, kuriame gyvena vaikas, būtina vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, kad tokie sandoriai neprieštarauja vaiko interesams“. Įstatyme radau parašyta: „Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaikų turtinius interesus“.
Jeigu buvę sutuoktiniai ginčijasi, tada jų turtas dalijamas teisme, kuris konkrečiu atveju ir atsižvelgs į vaiko turtinius interesus. Ir atvirkščiai - kai tarp buvusių sutuoktinių ginčo nėra, tai turtą jie gali pasidalinti pas notarą. Šiuo atveju notaras jų apsisprendimo įtakoti negali.
Tarkim, aš noriu įkeisti savo butą už gaunamą iš banko paskolą. Turiu du nepilnamečius vaikus. Taip reikia.
Jokiais būdais! Jeigu, tarkim vaikas nuo senelės gavo palikimą - namą, to namo dovanoti negalima. Taip, galima, nors vaikas ir neturi 18 metų. Mat parduodant nebus pažeisti vaiko turtiniai interesai.
Advokatas Aleksandras Kovalevskis nurodė, kad dėl turto įgijimo ir tvarkymo nepilnamečių vardu bendru sutarimu sprendžia jų tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus. Advokatės Loretos Paulavičienės aiškinimu, tėvams yra leidžiama tvarkyti vaikui priklausantį turtą uzufrukto teise, priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl jo vaikas negali to daryti pats. Ji pabrėžė, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą, nepriklausomai nuo turto rūšies ar įgijimo būdo.
Vis tik, anot A. Kovalevskio, tam tikrais atvejais tėvai, disponuodami nepilnamečio turtu, privalo gauti išankstinį teismo leidimą. Be jo, L. Paulavičienės teigimu, tėvai neturi teisės: perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį; savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą; sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei 5 m. terminui; nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą (neteisminis ginčo sprendimas); nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį (2024 m. tai yra 3696 eurai); investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį (2024 m. tai yra 9240 eurų).
A. Kovalevskis dar pridūrė, kad tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti vaikų turto savo nuosavybėn. Jis išskyrė, kad teisės tvarkyti savo vaiko turto tėvai neturi ir šiais išimtiniais atvejais: kai tas turtas įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas; kai turtas yra skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams; kai turtas vaikui buvo dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tas turtas nebus tvarkomas jo tėvų (jam nebus nustatomas uzufruktas).
Jeigu tėvai netinkamai tvarko vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, institucijos, ginančios vaikų teises, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo vaikų turto tvarkymo bei reikalauti iš tėvų dėl netinkamo turto tvarkymo padarytos žalos atlyginimo.
Vis tik ji pridūrė, kad būnant nepilnamečiu bylinėtis gali būti labai sunku, nebent žala būtų akivaizdi ir ją būtų lengva įrodyti.
Paveldėjimo ir skolų klausimai
Niekas nėra apsaugotas nuo netikėtų praradimų. Liūdniausia, kai artimųjų netenka nepilnamečiai vaikai. Nepaisant netekties skausmo tenka susitvarkyti ir paveldėjimo klausimus. Ką turi žinoti nepilnamečių tėvai ar globėjai, kai pilnametystės nesulaukęs asmuo gauna palikimą? Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepilnametis vaikas negali pats priimti ar atsisakyti priimti mirusio asmens palikimo - tai už jį padaryti turi tėvai arba globėjai. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą (tėvai arba globėjai), jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti. Tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai.
Iki 2023 m. sausio 1 d., pagal galiojusias įstatymo normas, tėvams ar globėjams norint priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, buvo būtinas teismo leidimas. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimams, išankstinio teismo leidimo nebereikalaujama. Tėvai ar globėjai tiesiogiai kreipiasi į notarą, kuris yra užvedęs paveldėjimo bylą, o jei paveldėjimo byla nėra užvesta - į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.
Nepilnamečių paveldėjimo atvejais tėvai arba globėjai paveldėtą turtą tvarko uzufrukto teisėmis. Tai reiškia, jog tėvams arba globėjams draudžiama perleisti, įkeisti, parduoti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą, iš jo taip pat negali būti išieškoma pagal tėvų arba globėjų kreditorių reikalavimus. Jeigu tėvai arba globėjai sudaro sandorį, kuris neatitinka vaiko interesų, jis gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš jo tėvų ar jų įpėdinių ieškinį.
L. Paulavičienės spėjimu, Aušros vaikas (tiksliau - jo atstovas) greičiausiai priėmė palikimą su skolomis, todėl skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į vaiko paveldėtą turtą. Ji priminė, kad palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. O tam, kad taip nenutiktų, palikimą reikia priimti pagal antstolio sudarytą apyrašą. Tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu - į kitą jo turtą išieškojimai nėra nukreipiami. Tad priimant palikimą reikia atkreipti dėmesį, ar skolos neviršys paveldėto turto vertės ir ar palikimą verta priimti.
