Atėjus rudens ir žiemos sezonui, sloga tampa dažnu vaikų palydovu. Ne vieni tėvai susiduria su dilema - ar galima su lengva sloga vaiką leisti į darželį, ar verčiau pasilikti namuose? Specialistų nuomonės vieningos: atsakymas priklauso nuo vaiko būklės ir slogos pobūdžio.
Kada sloga nėra pavojinga?
Vaikai gali sloguoti dėl įvairių priežasčių - ne visada tai reiškia užkrečiamą ligą. Jei vaikas jaučiasi gerai, neturi karščiavimo, kosulio ar vangumo, vien sloga nebūtinai turi būti priežastis likti namuose. Alerginė sloga - atsiranda kontaktuojant su alergenais (dulkėmis, žiedadulkėmis, gyvūnų plaukais). Tokia sloga nėra užkrečiama. Taip pat slogą gali sukelti sausas patalpų oras ar staigūs temperatūrų pokyčiai.
Kada vaiką geriau palikti namuose?
Specialistai pabrėžia - jei sloga lydi kitus ligos požymius, į darželį eiti nerekomenduojama. Tokie požymiai apima karščiavimą, vangumą, apetito stoką, stiprų kosulį ar gerklės skausmą, tirštas, žalsvas išskyras iš nosies (dažniausiai bakterinės infekcijos požymis). Jei vaikas akivaizdžiai jaučiasi prastai ir negali aktyviai dalyvauti ugdymo veiklose, jis turėtų likti namuose. Tokiu atveju buvimas namuose svarbus ne tik vaiko sveikimui, bet ir kitų vaikų apsaugai nuo užkrato.
Nuo 2018 m. spalio 31 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakeitė higienos normas, dėl kurių kildavo daug diskusijų. Anksčiau vaikus į darželius buvo draudžiama priimti „sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja ir yra išskyrų iš nosies, kosti, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi užkrečiamosioms ligoms būdingų bėrimo elementų ir kt.), taip pat turinčius utėlių ar glindų“. Nuo šiol draudžiama priimti tik tuos vaikus, kurie „turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų), taip pat turi utėlių ar glindų“. Tai reiškia, kad sloga ir kosulys, jei jie nėra lydimi kitų rimtesnių simptomų, nebėra priežastis vaikui būti nepriimtam į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupes.
Kodėl svarbu laikytis atsakomybės?
Darželyje vaikai daug bendrauja, dalijasi žaislais, todėl virusai plinta itin greitai. Leisdami sirguliuojantį vaiką į kolektyvą, rizikuojate užkrėsti kitus. Kaip sakė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos patarėja Alina Žilinaitė, toks higienos normos pakeitimas dar nereiškia, kad nuo šiol į darželį bus galima vesti sergantį vaiką. Tačiau pokytis buvo reikalingas, nes iki šiol SAM sulaukdavo nemažai tėvų skundų, kad vaikai į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupes būdavo nepriimami net tuomet, kai jie nesirgdavo.
„Dėl to į SAM kreipėsi ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. Tad siekiant išvengti nepagrįsto vaiko teisės dalyvauti ugdyme ribojimo, buvo inicijuotas higienos normos pakeitimas, kuriuo buvo patikslinti užkrečiamųjų ligų ir kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymiai, kurių turintys vaikai negali būti priimti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas“, - pasakojo specialistė.
Iki šiol vaikas į darželį galėjo būti nepriimamas ir tokiais atvejais, jeigu jam pasireiškia alerginė sloga, parėjus iš lauko jam bėga nosis ar vaikas kelis kartus sukosėjo. „Tačiau tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys nėra specifiškas užkrečiamosioms ligoms, šie simptomai gali pasireikšti ir sergant neinfekcinėmis ligomis ar net sveikiems vaikams kaip natūrali fiziologinė reakcija, todėl iš higienos normos jie buvo išbraukti“, - tvirtino A. Žilinaitė.
Tėvai turėtų būti sąmoningi
Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad patys tėvai turi būti sąmoningi ir pasirūpinti savo vaiku tuomet, kai jam to išties reikia. „Na, o jei vaikas karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų, ir toliau negalės būti priimamas į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupę. Tikimasi, kad šiais pakeitimais bus išvengta nereikalingo vaiko galimybės dalyvauti ugdyme ribojimo“, - teigė pašnekovė.
Nuo šiol nebegalioja ir dar vienas svarbus punktas - kad po ligos vaikas gali būti priimtas tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą. „Kartais vaikai neina į darželį ir ne dėl ligos, o iš tėvų vis tiek būdavo reikalaujama gydytojo pažymos. Tėvai užplūsdavo gydytojų kabinetus, nors vaikas ir nesirgdavo. Nuo šiol pažyma nebus būtina“, - sakė A. Žilinaitė.
Tiesa, susimokėti už praleistas dienas kol kas tėveliai vis tiek turės, jei vaikas neturi pažymos iš gydytojo. Bet, anot spaudos tarnybos patarėjos, šis klausimas taip pat svarstomas ir netrukus gali būti pakeistas.
Sloga - ne visada liga
Kaip anksčiau DELFI sakė vaikų ligų gydytoja, įstaigos „Mama, aš sergu“ vadovė Indrė Plėštytė-Būtienė, jei vaikui nėra intensyvaus kosulio, slogos, karščiavimo, į darželį galima eiti. „Nedidelė sloga niekam darželyje nepadarys jokios žalos. Kitos šalys - tiek Skandinavai, tiek britai - leidžia su sloga, kosuliu ir temperatūra iki 37,5 vesti vaikus į darželį. Ir sergamumas ten yra visiškai toks pats. Anksčiau buvo taip, kad tėvai turėdavo eiti į darbus, todėl vesdavo į darželį net labai sergančius vaikus. Dėl to ta higienos norma ir buvo išleista, kad tėvai susiprotėtų. Bet priėjome kitą kraštutinumą - neduok Dieve, vaikas nusičiaudo, aplinkiniai į jį pasižiūri, kaip į valstybės priešą. Iš tiesų bent jau man sloga nėra baisi liga. Jei vaikas gerai jaučiasi ir jei tai jau antra stadija, užtenka karts nuo karto išsipūsti nosį, į darželį galima leisti“, - tvirtino medikė.
Pasak pašnekovės, ir sveikas žmogus gali apkrėsti kitus, mat mes visi savo viršutiniuose kvėpavimo takuose nešiojame daug dulkių, šiukšlių, virusų ir bakterijų. „Jei į vaiką patenka jam nepažįstamas virusas, jis sukels ligą. Vaikai dažniau serga, nes jie artimiau bendrauja vienas su kitu, nelaiko atstumo per ištiestą ranką kaip kad suaugusieji, dalinasi žaislais ir pan. Be to, jie kvėpuoja dažniau. Jų kvėpavimo dažnis didesnis, todėl oro filtravimas greitesnis. Šaltuoju periodu sloga tampa ugdymo įstaigų kasdienybe, kai bent vienas vaikas darželyje ar mokykloje šnirpščia nosį. Vienas pedagogai prašo sloguojančius vaikus pasiimti, kiti sako: jei nėra temperatūros, galima lankyti. Ar dėl slogos būtina laikyti vaiką namuose, ar vis dėlto galima leisti į darželį ar mokyklą?“
„Rudens ir žiemos metu vaikų sloga dažniausiai būna virusinė - net jeigu sekretas skaidrus, vis tiek tai dažniausiai yra simptomas, žymintis, jog virusas žeidžia nosies gleivinę. Tokia sloga iš pradžių būna skaidri, tačiau per keletą dienų ji pradeda keisti spalvą ir tekstūrą. Pasak vaikų gydytojos ir vaikų pulmonologės dr. Indrės Plėštytės, didžiausia užkrečiamumo rizika yra pirmomis ligos dienomis, kai virusai aktyviausiai plinta. „Nors dažnai manoma, kad pasikeitusi išskyrų spalva signalizuoja bakterinę infekciją, tai nėra visiškai teisinga, - sako dr. I. Plėštytė. - Sergant ūmia virusine infekcija, organizmas įjungia savo apsaugą - į nosies gleivinę atkeliauja imuninės ląstelės, fermentai ir kiti junginiai, kurie kovoja su virusais.“
Anot I. Norkienės, alerginė sloga niekada neįgauna jokios spalvos: „Ji visada primena skaidrų, nuolat iš nosies tekantį vandenėlį. Paprastai, kai vaikas sloguoja, jam nosį niežti ir jis nori ją pasikasyti.“
Pasak dr. I. „Šiuo laikotarpiu padidėja komplikacijų rizika, vaikas išskiria daug virusų ir lengvai užkrečia kitus vaikus. Jai pritaria ir I. Norkienė, pastebinti, jog vesti į darželį sloguojantį vaiką nėra labai atsakinga - galbūt jis tik pasloguos ir pasveiks, bet kitam vaikui sloga gali sukelti komplikacijas, tokias kaip ausų uždegimas ar bronchitas. Ausų uždegimas, viena dažniausių slogos komplikacijų, paprastai būna labai skausmingas. „Kadangi vaikų anatomija yra kitokia, o vidinę ausį ir nosiaryklę jungiantis vamzdelis yra trumpas ir horizontalus, infekcija iš nosies gali nukeliauti į ausis ir tuomet, kai nosis pučiama netaisyklingai. Norint išvengti komplikacijų, tėvams derėtų išmokyti vaikus pūsti nosį pakaitomis užkišus vieną šnervę“, - sako I. Pasak dr. I. Plėštytės, infekcija gali plisti ir į kitus organus - pavyzdžiui, žemyn į kvėpavimo takus, sukelti bronchitą ar net plaučių uždegimą. „Kadangi nosiaryklės infekcijos yra arti galvos ir smegenų, teoriškai galimos ir rimtesnės komplikacijos, pavyzdžiui, smegenų uždegimas, nors tai pasitaiko retai. Labai svarbu nustatyti, ar tai - virusinė, ar bakterinė infekcija, nes nuo to priklauso ir gydymo taktika.“
Pasak I. Norkienės, mažamečius auginančių tėvų realybė dažniausiai būna tokia, jog nespėję pasveikti vaikai suserga iš naujo, tačiau tai yra imuninės sistemos treniruotė. Jai pritaria ir dr. I. Plėštytė, teigianti, kad imuniteto sustiprinti neįmanoma: „Imuninė sistema nėra raumuo, kurį galime „užauginti“ papildais ar stebuklingomis priemonėmis.“ Anot gydytojos, imuninė sistema tobulėja tik tuomet, kai vaikas susiduria su mikroorganizmais - tiek ligas sukeliančiais mikrobais, tiek vadinamosiomis „gerosiomis“ bakterijomis ir virusais. „Kiekvienas kontaktas su mikrobu yra tarsi pamoka imuninei sistemai: ji turi atpažinti, ar mikrobas pavojingas, sukurti tinkamą gynybos atsaką ir jį „įsiminti“ ateičiai. Todėl jeigu vaikas niekada nesirgtų - jis tiesiog neišmoktų pasveikti. Nebūtų formuojama imuninė atmintis, kuri vėliau apsaugo nuo rimtesnių susirgimų“, - sako dr. I.
Pasak I. Norkienės, kūdikių slogos simptomams malšinti paprastai naudojamas tik izotoninis, „draugiškos“ koncentracijos, 0,9 proc. Vyresniems vaikams, pasak vaistininkės, gali būti skiriami lašiukai, kurie atkemša nosį. „Nuo dvejų metų esama dar platesnio pasirinkimo nosies užgulimą mažinančių vaistų, tačiau jų pašalinis poveikis yra išsausėjusi gleivinė, tad vartoti reikėtų atsakingai, ne ilgiau kaip savaitę, ne dažniau kaip tris kartus per dieną“, - sako I. Norkienė ir priduria, kad reikėtų nepamiršti ir reguliaraus režimo, tinkamos, subalansuotos mitybos, poilsio bei ramybės.
Svarbūs aspektai
Sloga - bene dažniausia vaikų liga. Darželinukui suslogavus mamos nežino, ką daryti: ar leisti vaiką į darželį, ar likti su juo namie. Pastaruoju atveju tenka imti nedarbingumą, o juk slogos rimta liga įprastai niekas nė nelaiko. Jei tik yra galimybė, geriau vaiko į ugdymo įstaigą neleisti. Pirmiausia reikia įvertinti, kokių nuostatų laikosi ugdymo įstaiga. Kai vaikai leidžia laiką kartu ir glaudžiai kontaktuoja, sudaromos palankios sąlygos virusams plisti. Jei vaikui pasireiškė viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai (sloga, kosulys ar gerklės skausmas), vaikas turėtų likti namie, net jeigu ir nekarščiuoja. Į darželį vaiką galima leisti, kai jis nekarščiuoja mažiausiai 24 valandas.
Sloga nelygu slogai: tą gali patvirtinti ir suaugusieji. Pavyzdžiui, jei sloga prasidėjo dėl peršalimo ir greta jos pasireiškia ir gerklės, galvos skausmas, kosulys, laužo kaulus ir vaikas jaučiasi prastai, į darželį jo leisti nereikėtų. Kaip vaikas jaučiasi, kokia jo būklė? Taip pat vaikas į darželį galėtų eiti lengvai sloguodamas, kai sloga jau beveik praėjusi, jis jaučiasi gerai, neturi temperatūros, nekosti, jam neskauda gerklės. Kiek intensyvi sloga? Pirmomis dienomis nosis bėga labai stipriai, ją reikia išsipūsti kas kelias ar keliolika minučių, tad nė pačiam vaikui nebus malonu laiką leisti darželyje.
Vaistininkė Miglė Kazakevičienė pasakoja, kad natūralu, jog atvėsus orui imuninė sistema reaguoja skirtingai ir mažesniems vaikams tai pasireiškia slogavimu, vėliau kosuliu ar net temperatūra. Kiekvienu atveju tėvams rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. „Daugelis tėvų profilaktinių priemonių imunitetui stiprinti ima ieškoti tuomet, kai vaikas jau sloguoja. Mano patarimas, daryti tai kai vaikas dar sveikas, o pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomams, nelaukti ir pasitarus su gydytoju ar vaistininku mėginti kaip galima greičiau slopinti pirmuosius peršalimo ženklus. Kai tik pastebite slogą, gali padėti nosies plovimas jūros vandens tirpalu, o norint stipresnio poveikio, galima naudoti ir gleivinės paburkimą mažinančius purškiamus preparatus. Pasikartojanti sloga rodo, kad reikėtų pastiprinti imuninę sistemą antioksidantais A, E, C ir vitaminu D“, - sako vaistininkė.
Jeigu užpuolė sloga, M. Kazakevičienė pataria ryte, prieš leidžiant vaiką į ugdymo įstaigą, praplauti vaiko nosytę jūros vandeniu ir panaudoti nosies gleivinės paburkimą mažinantį preparatą, kuris palengvins kvėpavimą ir leis vaikui pasijusti kiek geriau. Dienos eigoje nemalonūs simptomai gali vėl paūmėti, todėl reikėtų nepamiršti pamokyti vaiką nusivalyti bėgančią nosį ir įdėti vienkartinių nosinaičių.
Vaistininkei pritaria ir šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė. Pasak jos, užgulta ar bėganti nosis labai dažnai yra pirmasis rimtesnių ligų požymis. „Sloga yra vienas pirmųjų simptomų po kurio dažniausiai atsiranda ir kiti - kosulys, čiaudulys, galvos, gerklės skausmas, pakilusi temperatūra. Neretai vaikai keliais laipsniais padidėjusią temperatūrą lengvai toleruoja ir toliau žaidžia, yra energingi, nesiskundžia apetitu, tačiau temperatūra, pakilusi iki 38-38,5 laipsnių, jau yra rimtas ženklas, kad vaikui būtina likti namuose ir kreiptis į specialistus“, - nurodo gydytoja D. Makaravičienė.
Ji pažymi, kad vaiko bendrai būklei blogėjant - pakilus temperatūrai iki 39 laipsnių, progresuojant kosuliui ir silpnumui, atsiradus stipriems galvos, ausų, gerklės skausmams - reiktų įtarti, jog tai yra nebe virusinė liga, o bakterinė infekcija, kurios gydymui reikalingi gydytojo skiriami antibiotikai. Vis dėlto slogos komplikacijų, tokių kaip sinusitas, ausų uždegimas, bronchitas ar plaučių uždegimas galima išvengti, tam svarbiausia - profilaktika. „Viskas priklauso nuo vaiko imuninės sistemos. Norint išlikti sveikiems, ją reikia stiprinti ištisus metus. Reikėtų nesinervinti, sportuoti, būti gryname ore, laikytis miego režimo. Labai svarbu pakankamai gauti svarbiausių vitaminų, todėl į vaikų kasdienį racioną reikėtų įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių“, - pataria šeimos gydytoja.
Trijų žingsnių atmintinė
Vaistininkė, antrina gydytojai, jog čiaudulys į rimtesnius susirgimus gali ir neprogresuoti, tačiau tai priklauso nuo sąmoningumo ir susidomėjimo, kaip greičiau įveikti pirmuosius simptomus ir neleisti jiems plisti. Vienas iš svarbiausių patarimų, padedančių užkirsti kelią viruso plitimui - išmokyti vaiką teisingai čiaudėti. „Čiaudint nosį reikėtų prisidengti vienkartine nosinaite ir ją iš karto išmesti į šiukšlių dėžę. Tačiau vaikai žaisdami dažnai nosinaičių šalia savęs neturi, jas pamiršta namuose, todėl reikėtų išugdyti įprotį nosį prisidengti alkūnės linkiu. Delnais ir pirštais liečiame įvairiausius daiktus, todėl neteisingai prisidengiant nosį, sveikas vaikas gali užsikrėsti net neturėdamas tiesioginio kontakto su sergančiuoju“, - pažymi M. Kazakevičienė.
Pats paprasčiausias sveiko vaiko profilaktikos būdas - dažnas rankų plovimas. Todėl išleidžiant vaiką į darželį, ar mokyklą, reikėtų jį pamokyti kruopščiai išmuiluoti ir vandeniu nusiplauti rankas. Tą reikėtų daryti kiekvieną kartą grįžus iš lauko, prieš valgį, pasinaudojus tualetu ar po kontakto su sergančiuoju. Užkirsti kelią ligos plitimui gali ir dažnas patalpų vėdinimas. Ypač svarbu tuo pasirūpinti darželiuose ir mokyklose, kur susiburia gausus kolektyvas skirtingą imuninę sistemą turinčių vaikų.
Pasak ministerijos Sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistės Giedrės Namajūnaitės, ministerija sulaukdavo nemažai tėvų skundų, kad vaikai į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupes būdavo nepriimami net tuomet, kai jie nesirgdavo. „Siekiant išvengti nepagrįsto vaiko teisės dalyvauti ugdyme ribojimo, inicijuotas higienos normos pakeitimas, kuriuo patikslinti užkrečiamųjų ligų ir kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymiai, kurių turintys vaikai negali būti priimti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas“, - sakė G. „Pirmiausia, patys tėvai turi būti sąmoningi ir pasirūpinti savo vaiku tuomet, kai jam to išties reikia.
