Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo etapas, kurio metu organizmui tenka prisitaikyti prie padidėjusių maistinių medžiagų poreikio. Vitaminai ir maisto papildai užtikrina, kad būsima mama ir kūdikis gautų visas reikalingas medžiagas optimaliam vystymuisi ir sveikatai. Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui. Subalansuota mityba labai svarbi, nes nėštumo metu padidėja ne tik angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis, bet ir vitaminų, mineralų ir mikroelementų, kurie gaunami iš maisto.
Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai. Dažnas pykinimas taip pat gali būti iššauktas svarbių elementų trūkumo.
Pagrindinės maistinės medžiagos ir jų svarba nėštumo metu
Nėštumo metu organizmui ypač svarbios šios maistinės medžiagos:
- Energija ir savijauta: B grupės vitaminai ir geležis padeda palaikyti energijos lygį, mažina nuovargį ir mažakraujystės riziką.
- Imuninės sistemos palaikymas: Vitaminai C ir D stiprina organizmo atsparumą infekcijoms.
- Omega-3: Būtinas kūdikio smegenų ir regos vystymuisi.
- Vitaminas C: Stiprina imunitetą, gerina geležies įsisavinimą.
Konkretūs vitaminai ir mineralai
Geležis
Viena iš pasekmių - deguonies trūkumas, galintis sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų vystymąsi. Geležis - vienas tokių mineralų. Ji itin svarbi tiek mamos, tiek kūdikio sveikatai. Geležis būtina kraujo susidarymui ir deguonies pernešimui. Geležies poreikis itin išauga antrajame nėštumo trimestre, kai moters organizme kraujo gerokai padaugėja. Svarbu žinoti, kad jei geležies trūks mamai, jos trūks ir vaisiui. Norint išvengti mažakraujystės, jos prevencijai būsimoms mamoms rekomenduojama mitybą papildyti geležies preparatais.
Kalcis
Kalcis nėštumo metu svarbus ir pačiai mamai. Jeigu nėščioji kalcio gauna per mažai, vaisius jo atsargas ima iš mamos. Besilaukianti moteris tai greitai pajus - atsiras problemų su dantimis. Kalcis reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms.
Magnis
Dauguma nėščiųjų susiduria su dar viena problema - kojų mėšlungiu, kai kurios junta ir susitraukimus gimdoje. Visa tai gali būti magnio ir cinko trūkumo požymiai. Magnio trūkumas gali paskatinti priešlaikinį gimdymą, todėl, pajutus šiuos simptomus, magnio rekomenduojama vartoti papildomai. Magnio trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką.
Folio rūgštis
Folio rūgštį rekomenduojama pradėti vartoti dar planuojant nėštumą. Jeigu iki pastojimo jos nevartojote, tuomet reikėtų pradėti vartoti kuo anksčiau pastojus. Folio rūgštis apsaugo vaisių nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų. Kodėl folio rūgštį svarbu pradėti vartoti kuo anksčiau? Centrinė nervų sistema ir smegenys yra pirmieji organai, kurie pradeda vystytis. Folio rūgštis sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką.
Vitaminas D
Nėštumo metu būsimai mamai reikėtų gauti ir dvigubai didesnį kiekį vitamino D. Pakankamas vitamino D kiekis padeda apsaugoti kūdikį nuo rachito, o senatvėje - nuo osteoporozės, I tipo cukrinio diabeto, sąnarių ir kitų ligų. Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika.
Vitamino A svarba nėštumo metu – dr. Berg apie vitamino A šaltinį ir trūkumą
Mitybos pokyčiai ir individualūs poreikiai
Paskutines nėštumo savaites skaičiuojanti Martyna 7 metus buvo vegetarė, tačiau besilaukdama pajuto nenumaldomą norą valgyti mėsą. Ir valgė, nes organizmas ir būsimas vaikelis to reikalavo. Būsima mama sako, kad išlikti energingai ir žvaliai nėštumo metu jai padeda įsiklausymas į organizmo poreikius ir įprastas dienos rėžimas. Netikėtą vegetarės potraukį mėsai BENU vaistininkė Audronė Žiemelytė aiškina išaugusiu tam tikrų mineralų ir vitaminų poreikiu nėštumo metu. Martyna pasakoja mėsos poreikį patenkinusi per kelis mėnesius, tada dabar jau grįžo prie įprastos sau mitybos. „Mano valgymo įpročiai kardinaliai pasikeitė - nėštumo metu pasidariau visiška smaližė, nors iki tol daug mieliau rinkdavausi sūrų maistą. Ir tas mėsos poreikis buvo netikėtas. Per kelis mėnesius jį patenkinau ir dabar jaučiu, kad man ji vėl nebekelia jokių simpatijų. Kažkokių griežtų dietų nėštumo metu nesistengiu laikytis. Jaučiu, kad mano organizmas pats pasako, ko jam trūksta - taip visada buvo. Žinoma, atsižvelgiu į tam tikras rekomendacijas, pvz., nevalgau šviežios žuvies. Pasak BENU vaistininkės, besilaukianti mama turėtų nepamiršti, kad ji yra vienintelis visų vaisiaus vystymuisi būtinų medžiagų šaltinis savo vaikui.
Jeigu nėštumas sklandus, išlikti energingai ir žvaliai gali padėti ir įprasto dienos rėžimo laikymasis. Tą suprato ir Martyna, neatsisakiusi nei sporto, nei įprasto gyvenimo ritmo. „Visada buvau gan aktyvus žmogus, gerai jaučiu ir pasitikiu savo kūnu, todėl vis dar stengiuosi sportuoti 4-5 kartus per savaitę. Aišku treniruočių pobūdis pasikeitė - lankau nėščiųjų jogą, kineziterapijos užsiėmimus, baseiną. Atsisakiau bėgimo, važiavimo dviračiu - tokių veiklų, kurios sukelia didesnes vibracijas. Žinoma, stengiuosi patirti kuo mažiau streso, nepervargti. „Dabar emocijos stabilesnės, tačiau nuovargis jaučiasi dėl pasikeitusių kūno formų - prisidėjo papildomi 13 kg, suprastėjusio miego - daug sunkiau surasti patogią miego poziciją, dažnai naktį prabundu. Tačiau mano organizmui reikalinga rutina, todėl geriausiai jaučiuosi gyvendama įprastu dienos rėžimu, kaip ir anksčiau. Stengiuosi keltis apie 8 val., daryti mankštą. Šiuo metu mėgaujuosi galimybe turėti ilgus, lėtus pusryčius. Vakarais jaučiu didesnį nuovargį, todėl miegoti einu anksčiau. Taip pat jaučiu trumpalaikės atminties suprastėjimą - eidama į parduotuvę nusipirkti trijų produktų vakarienei, vis tiek kažkurį iš jų pamirštu.
Maisto papildų ir vaistažolių vartojimo ypatumai
| Maisto papildas | Biologinė reikšmė | Kokiame maiste yra? | Norma nėštumo metu (patvirtinta SAM) | Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis |
|---|---|---|---|---|
| Folio rūgštis (arba vitaminas B9) | Sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką. | Žalialapės daržovės, taip pat kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas, alaus mielės. | 250 mcg (rekomenduojama vartoti 400-600mcg). | Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą. |
| Kiti B grupės vitaminai | Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. | Alaus mielės, lapinės ir ankštinės daržovės, liesa mėsa ir žuvis, kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas. | B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg | - |
| Vit. D | Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. | Jūros gėrybės, kiaušinio trynys, pienas, jautiena ir grybai. Gaminasi odoje esant pakankamai saulės ekspozicijai. | 10 mcg arba 400 VV (IU). | - |
| Kalcis | Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. | Pieno produktai, sūris, lapinis kopūstas, migdolai, brokoliai. | 1100 mg. | - |
| Magnis | Trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. | Grūdų produktai, žalialapiai augalai krevetės, krabai, žuvis, kitos jūros gėrybės, juodoji arbata, riešutai / migdolai, morkos šokoladas. | - | - |
Kai kurių vitaminų ir mineralų nėštumo metu reikėtų papildomai nevartoti. Pavyzdžiui, vitaminas A yra svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi, bet per daug vitamino A gali sukelti apsigimimus. Vaistažolės ir įvairūs vaistažolių pagrindu sukurti papildai yra labai populiarūs nėštumo metu. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad kai kurios vaistažolės negali būti vartojamos nėštumo metu. Apskritai, nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog vaistažolės ir jų preparatai, nors ir būdami natūralūs produktai, yra saugūs nėštumo metu. Taip pat trūksta tyrimų, kurie įvertintų vaistažolių ir kitų vartojamų maisto papildų ar vaistų galimą tarpusavio sąveiką. Nėštumo metu yra plačiai naudojamas imbieras nėštumo sukeltam pykinimui mažinti. Atlikti tyrimai rodo, kad jis yra saugus ir efektyvus. Deja, daugiau vaistažolių gali pakenkti nėštumo metu negu padėti. Tokios vaistažolės kaip alijošius (Aloe vera), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), dvimetė nakviša (Oenothera biennis arba Primrose), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) ar sena (Senna) laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti. Vaisto informaciniame lapelyje visada rasite skyrių, kuriame pateikiama su nėštumu ir žindymu susijusi informacija. Jei pametėte vaisto informacinį lapelį, oficialią informaciją apie Lietuvoje ir Europos sąjungoje registruotus vaistinius preparatus galite rasti čia.
