Menstruacinis ciklas yra neatsiejama moters gyvenimo dalis, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai gyvenimą apkartina menstruacinio ciklo sutrikimai, kurie turi įtaką moters kūnui, psichikai ar reprodukcinei sveikatai. Paprastai reguliarios mėnesinės yra laikomos, kai jos kartojasi kas 21-35 dienas. Visgi svarbu suprasti, kad mėnesinės nėra lyg laikrodžio mechanizmas, todėl priklausomai nuo mėnesio, menstruacijos gali kartotis kas 24 dienas, kartais netgi kas 21 arba 28 dienas, ir vis tiek būti laikomos reguliariomis. Nereguliarios mėnesinės yra tada, kada kartojasi per dažnai (dažniau nei kas 21 - ą diena) arba per retai (rečiau nei kas 35 - ias dienas) arba, kai mėnesinių ciklai metų eigoje skiriasi 10 ir daugiau dienų. Ciklo svyravimai - visiškai normalus dalykas. Net jei tavo organizmas dažniausiai veikia kaip laikrodis, mėnesinės gali vėluoti dėl įvairių priežasčių - nėštumo, streso, staigaus svorio sumažėjimo arba padidėjimo. Be nėštumo, mėnesinės gali vėluoti dėl daugelio kitų priežasčių.
Pagrindinės menstruacijų vėlavimo priežastys
Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti:
1. Nėštumas
Nėštumas - pati dažniausia ir akivaizdžiausia vėluojančių mėnesinių priežastis. Svarbu žinoti, kad pastoti galima net ir naudojant kontracepciją, nes nė viena jos forma nėra 100 % patikima. Jei esate lytiškai aktyvi ir mėnesinės vėluoja, pirmas žingsnis - nėštumo testas namuose. Jei rezultatas teigiamas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir aptarti tolesnius veiksmus. Jei žinai, kada buvo tavo vaisingas laikotarpis, lengviau nustatyti, kiek tikėtina, kad mėnesinės galėtų vėluoti dėl nėštumo. Nėštumo testą gali pasidaryti jau pirmąją vėluojančių mėnesinių dieną, bet svarbu atminti, kad ankstyvi testai gali būti nepatikimi ir neigiamas rezultatas patikimesnis mažiau negu teigiamas. Anksčiausiai nėštumo testą prasminga daryti po 3 savaičių po nesaugaus arba galimai nesaugaus sekso. Neigiamas rezultatas gali nebūti tikslus, tad palauk savaitę ir testą pakartok arba kreipkis patarimo į gydytoją. Jei nėštumo testo rezultatai vis neigiami, o mėnesinių nebuvo jau 3 kartus, kreipkis patarimo į gydytoją.
2. Stresas
Dėl streso mėnesinės gali pailgėti, sutrumpėti arba visai išnykti. Ilgalaikis ar stiprus stresas gali tiesiogiai paveikti menstruacijų ciklą: jis gali pailgėti, sutrumpėti arba mėnesinės gali visai išnykti. Kai kurios moterys taip pat pastebi, kad streso metu menstruacijos tampa skausmingesnės. Jei manai, kad ciklas galėjo sutrikti dėl streso, išbandyk kuriuos nors atsipalaidavimo metodus. Jei mėnesinės vis tiek neprasideda, kreipkis į gydytoją. Kai moteris patiria stresą, jos organizmas išskiria kortizolį - hormoną, kuris gali sukelti mėnesinių ciklo pokyčius. Kortizolio kiekis gali paveikti ir kitų hormonų, įskaitant estrogeną ir progesteroną, kurie reguliuoja menstruacinį ciklą, gamybą. Sutrikus šiems hormonams, moteriai gali vėluoti mėnesinės. Beje, svarbu suvokti, jog reikėtų atsižvelgti ne tik į fizinį stresą (pavyzdžiui, staiga pradėtą ypač stiprų sportavimą), bet ir į savo emocijas. Mat emocinis stresas taip pat gali turėti didžiulės įtakos menstruacijų vėlavimui. Pavyzdžiui, jei moteris išgyvena sunkų laikotarpį, jai gali sutrikti ciklas. Ir visai nesvarbu, kokio pobūdžio stresas tai bebūtų - darbo praradimas, skyrybos, artimojo netektis ar tiesiog didelė baimė dėl tam tikrų situacijų. Žmogaus organizmas yra pakankamai jautrus stresui, todėl svarbu stengtis suvaldyti savo emocijas ir pasistengti vengti stresinių situacijų. Reguliarus miegas, fizinis aktyvumas ir poilsis padeda sumažinti streso poveikį organizmui. Jei stresas tampa lėtinis, verta pasitarti su gydytoju ar psichologu.
3. Sportas ir svorio pokyčiai
Intensyvus sportavimas gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme ir taip paveikti mėnesines. Jei manai, kad mėnesinės liovėsi dėl tavo treniruočių režimo, pasitark su gydytoju. Staiga priaugus arba netekus svorio, organizme gali sutrikti už mėnesines atsakingų hormonų pusiausvyra. Jei tavo svoris staigiai pasikeitė, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Didelis svorio kritimas, labai mažas kūno riebalų kiekis ar intensyvios treniruotės gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Tokiu atveju organizmas gali „išjungti“ ovuliaciją, o kartu ir menstruacijas. Jei po reikšmingo svorio pokyčio mėnesinės vėluoja ar dingsta, svarbu pasitarti su gydytoju ar dietologu. Svorio pokyčiai gali daryti reikšmingą įtaką ne tik bendrai organizmo būklei, bet ir menstruacijų reguliarumui. Pavyzdžiui, susirgus anoreksija, organizme sutrinka hormonų gamyba/ balansas, dėl to menstruacijos būna itin retos arba nevyksta. Per didelis kūno svoris taip pat turi neigiamos įtakos menstruacijų ciklo reguliarumui, menstruacijų metu yra pastebimas gausesnis kraujavimas.
4. Kontracepcija
Jei naudoji ilgalaikę kontracepciją, ji gali turėti įtakos tavo kraujavimui. Pavyzdžiui, kai kurie metodai gali sutrumpinti arba sumažinti kraujavimą, arba mėnesinės gali visai pranykti. Tai gali paaiškinti nereguliarumą, bet jaudintis dėl to neverta. Jei vis dėlto turi klausimų, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Hormoninė kontracepcija (tabletės, pleistrai, injekcijos, implantai ar žiedai) gali lemti silpnesnes mėnesines arba jų nebuvimą. Taip nutinka todėl, kad hormonai suplonina gimdos gleivinę. Dažniausiai tai nėra pavojinga, tačiau kilus klausimų ar nerimui, visada verta pasitarti su gydytoju.
5. Hormoniniai sutrikimai
Skydliaukės veiklos sutrikimai ar padidėjęs prolaktino kiekis gali sutrikdyti menstruacijų ciklą. Kai kuriais atvejais priežastis gali būti hipofizės pakitimai ar kitos retos būklės. Hormonų disbalansas dažniausiai nustatomas atlikus kraujo tyrimus, o tinkamas gydymas padeda atkurti reguliarų ciklą. Kitos dažnos vėlyvųjų menstruacijų priežastys - hormonų disbalansas. Jį gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS), skydliaukės sutrikimus ir menopauzę.
6. Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS)
PCOS - vienas dažniausių hormoninių sutrikimų vaisingo amžiaus moterims. Jam būdingi: nereguliarios arba dingstančios mėnesinės, spuogai, padidėjęs plaukuotumas, svorio augimas, smulkios cistos kiaušidėse. Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją įvertinimui.
7. Perimenopauzė
Vidutinis menopauzės amžius - apie 52 metus, tačiau perimenopauzė gali prasidėti net 2-8 metus anksčiau. Šiuo laikotarpiu estrogenų lygis ima svyruoti, todėl menstruacijos tampa nereguliarios ar vėluojančios. Tai natūralus organizmo procesas, tačiau dėl ryškių simptomų ar stiprių ciklo pokyčių verta pasikonsultuoti su specialistu.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Nors kartais vėluojančios mėnesinės būna pavienis atvejis, medicininė konsultacija rekomenduojama, jei:
- Mėnesinės praleidžiamos kelis mėnesius iš eilės.
- Nėštumo testas teigiamas.
- Pasireiškia PCOS simptomai.
- Pastebimi staigūs svorio pokyčiai.
- Patiriamas nuolatinis stiprus stresas.
Naudinga sekti savo menstruacijų ciklą - tai padeda greičiau nustatyti galimus sutrikimus.
Daugiau nei stresas ir nerimas: kaip stresas veikia kūną ir ką galite padaryti, kad jį valdytumėte
Apibendrinimas
Vėluojančios mėnesinės gali turėti daugybę priežasčių - nuo nėštumo ir streso iki hormoninių sutrikimų ar gyvenimo būdo pokyčių. Svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus ir, kilus abejonių ar nerimui, nedvejoti ir kreiptis į specialistą.
tags: #ar #gali #nuo #streso #susistabdyti #menstruacijos
