Nėštumo testas yra svarbus pirminis žingsnis, norint sužinoti, ar moteris laukiasi. Nors vieniems tai - svajonių išsipildymas, kitiems - netikėta žinia, tačiau atliekant testą, visada apima jaudulys.
Kada reikėtų atlikti nėštumo testą?
Jei moteriai laiku nesulaukus mėnesinių ar pastebėjus nežymų pakraujavimą vietoje įprastų mėnesinių, verta pagalvoti apie nėštumą ir įsigyti testą vaistinėje. Ankstyvas nėštumo nustatymas leidžia moteriai priimti svarbius sprendimus, keisti gyvenimo būdą į sveikesnį ir taip sudaryti palankesnę aplinką besiformuojančiai gyvybei.
Svarbu nepamiršti, kad mėnesinių gali nebūti ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip griežtos dietos, intensyvus sportavimas, stresas ar tam tikros ligos, net ir nesant nėštumo.
Kaip veikia nėštumo testas?
Nėštumo testui atlikti reikalingas šlapimas. Jame gali būti žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono arba jo dalių, kurie pradeda gamintis maždaug praėjus 6 dienoms po pastojimo, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdoje. Nėštumo testas aptinka šį hormoną ir taip patvirtina nėštumą.
Kada atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų tikslus?
Nėštumo testą galima atlikti nesulaukus mėnesinių. Jis gali nustatyti nėštumą praėjus 10 dienų po nesaugių lytinių santykių, tačiau atlikus jį anksčiau nei laukiamos mėnesinės, tikslumas gali sumažėti. Todėl, norint gauti patikimiausią rezultatą, rekomenduojama testą atlikti praėjus kelioms dienoms po numatomų mėnesinių arba praėjus 3 savaitėms po nesaugių lytinių santykių. Jei mėnesinės yra nereguliarios, nėštumo testą tikslinga atlikti praėjus 3 savaitėms po nesaugių lytinių santykių.
Nors testą galima atlikti bet kuriuo paros metu, geriausia tai daryti ryte, nes tuomet hormono kiekis šlapime yra didžiausias, o tai užtikrina testo tikslumą.
Kaip atliekamas ir vertinamas nėštumo testas?
Nėštumo testai būna dviejų tipų: juosteliniai ir kasetiniai.
- Juostelinis testas: pasišlapinus į sterilų indelį, popierinė juostelė merkiama į šlapimą.
- Kasetinis testas: pasišlapinus į indelį, iš jo pipete paimamas šlapimas ir užlašinamas ant juostelės, esančios plastikinėje kasetėje.
Testą reikia vertinti po kelių minučių, kaip nurodyta informaciniame lapelyje, bet ne vėliau kaip po 15-20 minučių. Ant juostelės atsiranda spalvotos linijos, dažniausiai raudonos.
- Viena juostelė reiškia neigiamą nėštumo testą - moteris nesilaukia. Jei testas atliktas per anksti, jį galima pakartoti po kelių dienų.
- Dvi juostelės rodo teigiamą nėštumo testą - moteris yra nėščia. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu žinoti, kad net ir neryški antra juostelė signalizuoja apie nėštumą.
Pirma juostelė patvirtina, kad testas veikia, o antra - kad moteris laukiasi. Jei spalvotos juostelės nesusidaro visai, testas yra nekokybiškas.
Ar nėštumo testai gali klysti?
Nėštumo testų tikslumas siekia 99%. Jei testas atliktas teisingai, klaidos tikimybė yra labai maža, iki 1%. Tačiau gali pasitaikyti klaidingai teigiamų arba klaidingai neigiamų rezultatų.
Klaidingai teigiamas rezultatas gali pasireikšti, jei:
- Vartojami vaistai, kurių sudėtyje yra hCG hormono.
- Įvyko persileidimas (nedidelis kraujavimas kelios dienos po užlaikytų mėnesinių).
- Yra negimdinis nėštumas.
- Nustatytos kiaušidžių ligos.
Klaidingai neigiamas rezultatas gali būti, jei:
- Testas atliktas per anksti, nesulaukus pakankamo hormono kiekio susikaupimo.
- Nėštumas yra didesnis nei 12 savaičių, o testas negali aptikti labai didelio hormono kiekio.
- Kai kurie testai reaguoja tik į visą hCG hormoną, o ne į jo dalis, kurios taip pat rodo nėštumą.
Jei moteris jaučia nėštumo požymius, tačiau testas rodo neigiamą rezultatą, rekomenduojama jį pakartoti po kelių dienų arba atlikti kraujo tyrimą dėl hCG.
Kiti šlapimo tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu, be greitojo nėštumo testo, atliekami ir kiti šlapimo tyrimai, kurie padeda stebėti moters ir vaisiaus sveikatą. Vienas iš tokių tyrimų yra bendras šlapimo tyrimas, kuris atliekamas pirmo apsilankymo metu ir vėliau, esant poreikiui. Šis tyrimas vertina šlapimo fizines ir chemines savybes, tokias kaip spalva, skaidrumas, specifinis svoris, baltymo, gliukozės, leukocitų, eritrocitų, ketonų ir nitritų kiekis.
Bendro šlapimo tyrimo rodikliai ir jų reikšmė nėštumo metu:
- Gliukozė: Nėštumo metu šlapime esantis nedidelis gliukozės kiekis yra normalus. Tačiau padidėjęs gliukozės lygis gali signalizuoti apie gestacinį diabetą.
- Baltymai: Baltymų perteklius šlapime gali rodyti šlapimo takų infekciją, inkstų pažeidimą ar kitus sutrikimus. Jei kartu su baltymais pakilęs ir kraujospūdis, tai gali būti preeklampsijos požymis.
- Ketonai: Ketonų atsiradimas šlapime rodo, kad organizmas energijai naudoja riebalus, nes nepakankamai gauna angliavandenių. Tai gali nutikti dėl stipraus pykinimo, vėmimo ar svorio metimo nėštumo metu.
- Leukocitai ir eritrocitai: Padidėjęs šių ląstelių kiekis gali rodyti šlapimo takų infekciją.
- Nitritai: Nitritų buvimas šlapime taip pat gali signalizuoti apie šlapimo takų infekciją.
- Specifinis svoris: Šlapimo spalva ir specifinis svoris gali rodyti organizmo hidratacijos lygį. Tamsus šlapimas gali signalizuoti dehidrataciją.
Šlapimo tyrimas taip pat padeda diagnozuoti besimptomę bakteriuriją - būklę, kai šlapime aptinkama bakterijų, nors moteris nejaučia jokių simptomų. Negydoma besimptomė bakteriurija gali sukelti inkstų uždegimą.
Be bendrojo šlapimo tyrimo, nėštumo metu gali būti atliekami ir kiti specifiniai tyrimai, tokie kaip gliukozės toleravimo mėginys (GTM) gestacinio diabeto diagnostikai, bei tyrimai vaisiaus chromosomų anomalijų rizikai nustatyti (pvz., PRISCA tyrimas, NIPT - neinvazinis prenatalinis tyrimas).
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu atliekami ne tik šlapimo tyrimai, bet ir daugybė kitų laboratorinių tyrimų, kurių tikslas - užtikrinti motinos ir vaisiaus sveikatą. Tarp jų:
- Bendras kraujo tyrimas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir vėliau, esant poreikiui. Jis padeda įvertinti bendrą organizmo būklę, aptikti anemiją, uždegiminius procesus.
- Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas: Būtinas pirmo apsilankymo metu. Jei moteris Rh neigiama, o jos partneris Rh teigiamas, atliekami papildomi tyrimai Rh antikūnams nustatyti.
- Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas (glikemija): Atliekamas kaip bendro kraujo tyrimo dalis arba atskirai, siekiant įvertinti gliukozės apykaitą.
- Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai (ALT, AST, bilirubinas): Padeda įvertinti kepenų veiklą, kuri nėštumo metu gali būti sutrikusi.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymas yra svarbus, nes skydliaukės sutrikimai gali neigiamai paveikti nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi.
- Tyrimai dėl infekcijų: Nėštumo metu svarbu atlikti tyrimus dėl tokių infekcijų kaip toksoplazmozė, raudonukė, citomegalo virusas, hepatitas B, gonorėja, chlamidiozė, sifilis, ŽIV. Šios infekcijos gali kelti pavojų vaisiui.
- B grupės beta hemolizinio streptokoko (BGS) pasėlis: Atliekamas vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, siekiant nustatyti riziką naujagimio infekcijai gimdymo metu.
Kada anksčiau galima atlikti nėštumo testą namuose? Implantacijos simptomai ir ankstyvas nėštumo testas
Svarbu suprasti, kad kai kurie tyrimai yra privalomi, kiti - tik rekomenduojami, atsižvelgiant į individualią riziką. Konsultacija su gydytoju padės apsispręsti, kurie tyrimai yra reikalingi konkrečiu atveju.
