Nėštumas - tai ypatingas metas, kupinas lūkesčių ir nerimo. Kartu su džiugiomis naujienomis ateina ir daugybė klausimų, susijusių su saugumu ir tradicijomis. Vienas iš tokių klausimų, kuris dažnai kyla būsimoms mamoms, yra apie apsilankymą kapinėse ar dalyvavimą laidotuvėse.
Daugelis žmonių, ypač vyresnioji karta, tiki įvairiais prietarais ir draudimais, susijusiais su nėštumu. Kai kurie iš jų atkeliavo iš tolimos praeities, kai mokslas ir medicina nebuvo taip pažengę, o žmonės labiau pasitikėjo liaudies išmintimi ir tikėjimais. Šie prietarai, perduodami iš kartos į kartą, iki šiol gyvuoja pasąmonėje, ir nėštumo metu moterys, tapdamos jautresnės, gali pradėti jais tikėti, nerimauti „o jei kas atsitiks“. Tai gali apsunkinti laukimo laikotarpį.
Prietarai ir jų kilmė
Prietarai, susiję su nėštumu, kaip ir visi kiti, atkeliavo pas mus iš tolimos praeities. Senoji karta perduoda jaunajai, taip ir keliauja iš lūpų į lūpas. Šiais laikais, kai tiek medicina, tiek mokslas pažengę gan toli, o žmonės pakankamai išsilavinę, prietarai vis tiek taip giliai tūno pasąmonėje, kad iškrapštyti juos iš ten labai sudėtinga. O ypač besilaukiančioms moterims: nėštumo metu jos tampa jautresnės ir tarsi nejučia pradeda tikėti dalykais, į kuriuos anksčiau net dėmesio neatkreipdavo.
Tarp populiariausių su nėštumu susijusių prietarų yra:
- Nėščiajai negalima kirpti plaukų, nes nukirps vaiko protą ar sutrumpins gyvenimą. Šio prietaro ištakos visai ne mistinės: seniau nėštumo metu moterų plaukai sustiprėdavo, geriau augdavo ir jos, norėdamos išsaugoti šį grožį, jų nekirpdavo.
- Nėščiajai negalima megzti, nes vaikas gims su apsisukusia virkštele. Seniau, kai negalėta paaiškinti virkštelės apsisukimo priežasčių, visa atsakomybė suverčiama moteriai.
- Nėščiajai negalima skelbti gimdymo dienos, nes nutiks kas nors blogo. Tai atkeliavo iš laikų, kai tikėta, jog garsiai neįvardijus datos moteris ir vaikelis bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.
- Nėščiajai negalima fotografuotis, nes vaisius apmirs tokioje pozoje, kokioje buvo, kai mama fotografavosi. Šis prietaras atsirado, kai pasaulyje ėmė populiarėti pirmieji fotoaparatai.
- Nėščiajai negalima glostyti kačių, nes vaikas turės daug priešų. Iš tiesų nėščiajai vengti kontakto su katėmis reikėtų dėl galimos toksoplazmozės.
- Nėščiajai negalima sėdėti sukryžiavus kojų, nes vaikelio kojos bus kreivos arba jis gims šleivapėdis. Tokioje padėtyje gali sutrikti kojų kraujotaka.
- Nėščiajai negalima valgyti raudonų uogų, nes kūdikis gims raudonas. Valgyti uogas sveika, tačiau turi būti saikas.
- Nėščiajai negalima lipti per bet kokią kliūtį, pakilimą, nes apsivys kūdikio virkštelė arba gimdymas bus sunkus. Slenkstis jau nuo senovės turi magišką reikšmę.
- Nėščiajai negalima kelti rankų virš galvos, nes tai pakenks vaisiui - aplink kaklą gali apsisukti virkštelė. Šiandien jau įrodyta, kad virkštelė apsisuka dėl kitų priežasčių.
- Nėščiajai negalima eiti į kapines - prisišauks piktąją dvasią. Senovėje mūsų protėviai itin tikėjo piktosiomis dvasiomis.
Ar verta eiti į kapines būnant nėščiai?
Daugelis forumų ir diskusijų metu moterys dalijasi savo patirtimi. Kai kurios nėštumo metu lankėsi laidotuvėse ir nepatyrė jokių neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, viena moteris rašė: "Man teko eiti, kažkaip nesureikšminau, kad esu nėščia ir ėjau atsisveikinti su velioniu." Kita teigė: "Netikiu panašiais prietarais, todėl jei būdama nėščia nenuvykčiau į laidotuves, tai būtų dėl kokių nors kitų priežasčių."
Tačiau yra ir kitų nuomonių. Kai kurioms moterims dalyvavimas laidotuvėse sukėlė stiprų stresą ir nerimą. Viena moteris pasakojo: "Taip, teko laidojome mano brolį, buvo kraupu, baisu, liudna. Ir iš viso visas nėštumas buvo 'ant nervų', nes mano brolis iškeliavo savo noru, todėl buvo didžiulis smūgis tėvams." Tokiais atvejais svarbu įvertinti savo emocinę būklę.
Nėštumo metu moterys tampa jautresnės ne tik emocine, bet ir fizine prasme. Kapinių aplinka, laidotuvių ritualai, gedinčių žmonių išgyvenimai gali sukelti stiprų stresą. Stresas, kaip žinome, gali neigiamai paveikti ne tik moters, bet ir jos įsčiose bręstančio vaisiaus sveikatą. Stiprus liūdesys ir sielvartas gali pasunkinti nėštumą, todėl situacijų, galinčių sukelti neigiamas emocijas, derėtų vengti.
Dvasininkai ir specialistai, užsiimantys magija, dažnai pataria nėščiosioms vengti kapinių. Jų argumentai skiriasi: nuo tikėjimo, kad mirusiųjų sielos gali bandyti persikelti į negimusį kūdikį, iki perspėjimų apie neigiamą energiją ir "blogą akį", nuo kurios besilaukianti moteris ir jos vaisius nėra taip gerai apsaugoti, kaip suaugęs žmogus.
Kita vertus, psichologai ir medikai akcentuoja ne mistinius, o psichologinius veiksnius. Kapinės - tai vieta, kur susiduriame su mirties realybe, netektimi. Jei moteris nėra emociškai pasiruošusi tokiems išgyvenimams, jei ji tiki neigiama energija ar tiesiog bijo kapinių aplinkos, jai tikrai nereikėtų ten eiti. Tokiu atveju stresas ir baimė gali labiau pakenkti nei pats prietaras.
Tačiau, jei moteris yra rami, supranta mirties neišvengiamybę ir jos apsilankymas kapinėse yra susijęs su pagarba mirusiajam, o ne su baime ar neigiamomis emocijomis, tuomet ji gali apsilankyti. Svarbu elgtis pagarbiai, nešvilpauti, nevaikščioti per kapus ir vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų sutrikdyti ramybę.
Svarbiausia - emocinis nusiteikimas
Svarbiausia, ką reikia suprasti, yra tai, kad didžioji dalis su nėštumu susijusių draudimų ir prietarų neturi jokio mokslinio pagrindo arba yra teisingi tik iš dalies. Svarbiausia - tai, kaip moteris jaučiasi pati ir koks jos emocinis nusiteikimas. Jei apsilankymas kapinėse sukeltų baimę, nerimą ar stiprų sielvartą, geriau tokių situacijų vengti.
Jei vis dėlto apsisprendėte eiti į kapines, svarbu prisiminti keletą dalykų:
- Elkitės pagarbiai: sumažinkite automobilio greitį, išjunkite muziką, nešvilpaukite.
- Vaikščiokite atsargiai, venkite vaikščioti tiesiai per kapus ar liesti paminklus.
- Venkite streso: jei manote, kad situacija gali sukelti neigiamas emocijas, verčiau neiti.
- Pasikliaukite savo intuicija: jei jaučiate, kad tai jums nepakenks, galite eiti.
Tiesa yra ta, kad gyvenimas ir mirtis turi savo teritorijas. Kur slypi negyvųjų, o ne gyvųjų erdvė ir dar negimusių kūdikių. Nors tikėti prietarais ar ne - asmeninis pasirinkimas, svarbiausia pasirūpinti savo ir vaikelio gerove bei ramybe.
Keičiasi laidotuvių tradicijos: atsižvelgiant į ekologiją nešamas nelyginis skaičius gėlių
Galų gale, kiekvienas žmogus pats sprendžia, ar tikėti liaudies išmintimi, ar vadovautis mokslu ir savo vidiniu balsu. Svarbiausia nėštumo metu - ramybė, rūpestis savimi ir būsimuoju vaiku.
