Nėštumas - tai nuostabus laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Vienas iš labiausiai pastebimų nėštumo požymių yra pilvo augimas. Tačiau, kada ir kaip pradeda didėti pilvas, kokie veiksniai tai lemia ir kada reikėtų sunerimti? Šiame straipsnyje atsakysime į visus šiuos klausimus ir pateiksime išsamų gidą apie pilvo augimą nėštumo metu.
Kada pradeda didėti pilvas nėštumo metu?
Nors nėra vieno konkretaus laiko, kada visoms nėščiosioms pradeda rodytis pilvas, paprastai tai įvyksta pirmojo trimestro pabaigoje arba antrojo trimestro pradžioje, maždaug 12-16 nėštumo savaitę. Pirmus tris nėštumo mėnesius gimda dar nedidelė, telpa mažajame moters dubenyje, todėl didėjančio pilvelio nematyti. Tik dar po mėnesio gydytojas per apžiūrą gali užčiuopti kietą, apvalios formos iškilumą - tai didėjanti, auganti gimda. Vienoms nėščioms moterims pilvas pasimato gana greitai, o kitoms - tik į nėštumo pabaigą. Pats savaime nėštumas yra nuostabus, bet daugumai moterų jis nepraeina be diskomforto. Šiam ypatingam laikotarpiui, deja, gali būti būdingi ir pilvo spazmai bei pilvo pūtimas. Faktiškai pilvo pūtimas yra itin dažnas nepageidaujamas poveikis - viename tyrime nurodoma 49 % jo patrijančių tiriamųjų.
Pradžioje pilvas gali padidėti dėl padidėjusio maisto ir skysčių suvartojimo. Pats vaisius pakankamai didelis, kad imtų matytis iš išorės, pasidaro tik antrajame trimestre. Jeigu Jūs turite gerai išvystytus pilvo raumenis, pilvas didėti pradės vėliau. Jeigu tai ne pirmas Jūsų nėštumas, pilvukas pasirodys anksčiau. Pirmą kartą gimdančioms moterims pilvas dažniausiai pradeda matytis apie 5 nėštumo mėnesį (apie 20 savaitę). Antrą kartą gimdančioms pilvas gali pradėti ryškėti šiek tiek anksčiau, nes pilvo sienos raumenys jau būna labiau prasiskyrę ir neturi tokios įtampos, kaip prieš pirmąjį nėštumą. Tačiau tai tik bendros tendencijos, o realus laikas gali skirtis priklausomai nuo daugelio faktorių.
Kartais nėščiosioms dar pirmąjį trimestrą atrodo, kad pilvas jau pradėjo augti, bet labiau tikėtina, kad pagrindiniai kaltininkai - tiesiog pilvo pūtimas, dujų kaupimasis. Nėštumo pradžioje gaminamos ir didesniais kiekiais išskiriamos natūralios cheminės medžiagos, vadinamos hormonais, kad padėtų užaugti gimdos gleivinei ir suteiktų kūdikiui būtinų maisto medžiagų. Šie hormonai, progesteronas ir estrogenas, daro ir kitokį poveikį. Progesteronas atpalaiduoja raumenis ir taip sulėtina virškinimą organizme. Maistas lieka nesuvirškintas, dėl to kaupiasi daugiau dujų.
Veiksniai, lemiantys pilvo augimą
Pilvo dydžiui įtakos daro taip pat būsimos mamytės apkūnumas. Aukšta ir apkūni moteris kartais net ir pati nepastebi savo nėštumo, ypač jei yra vyresnio amžiaus ir trinka mėnesinių ciklas. Pilvo dydžiui įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant:
- Kūno svoris prieš pastojimą: Moterims, turinčioms mažesnį kūno svorį prieš nėštumą, pilvas gali pasirodyti anksčiau.
- Mityba nėštumo metu: Subalansuota mityba, turinti įtakos vaisiaus vystymuisi, atsispindi ir pilvo augime.
- Vaisiaus vystymosi eiga: Vaisiaus augimo tempas tiesiogiai veikia pilvo dydį.
- Pilvo raumenų stiprumas: Gerai išvystyti pilvo raumenys gali ilgiau „slėpti“ nėštumą. Jeigu Jūs turite gerai išvystytus pilvo raumenis, pilvas didėti pradės vėliau.
- Nėštumų skaičius: Jei tai ne pirmas nėštumas, pilvas gali pasirodyti anksčiau dėl jau išsitampiusių pilvo raumenų.
- Vaisiaus padėtis: Vaisiaus padėtis gimdoje taip pat gali paveikti pilvo formą ir dydį.
- Vaisiaus vandenų kiekis: Vaisiaus vandenų kiekis gali kisti visą nėštumo laikotarpį.
- Gimdos ypatumai: Pavyzdžiui, jeigu gimdoje yra miomų, jos didina gimdos apimtį. Tada nėštumas iš pažiūros gali atrodyti didesnis, nei yra iš tikrųjų.
- Motinos ūgis ir sudėjimas: Žemos moters nėščiosios pilvelis neretai atrodo didesnis, nei yra iš tiesų.
- Motinos svoris: Moterims, turinčioms antsvorio arba joms diagnozuotas nutukimas, pilvas gali būti sunkiau pastebimas iki pat trečiojo trimestro. O labai lieknoms moterims, nėštumo metu bijančioms priaugti svorio, būtina užsitikrinti visavertę mitybą.
Svarbu pažymėti, kad pilvo dydis ir būsimo vaikelio dydis paprastai yra nesusiję dalykai. Kartais iš pilvo dydžio galima pasakyti, ar laukiatės daugiau nei vieno vaiko. Jeigu moteris laukiasi nebe pirmą kartą, reiškia, gimdos ir pilvo raumenys jau buvo ištampyti ankstesnių nėštumų, todėl pilvas pradeda matytis gana anksti, kartais - net ir besibaigiant pirmajam nėštumo trimestrui. Antrasis, trečiasis ir kiti nėštumai apskritai gali labai ženkliai skirtis nuo pirmojo. Pavyzdžiui, anksčiau atsikiš pilvas, greičiau gebėsite identifikuoti vaisiaus judesius, o gimdymas gali būti ir lengvesnis, ir greitesnis.
Vaisiaus vandenų kiekis kinta visą nėštumo laikotarpį. Ar jų pakanka, ar per daug, gydytojai įvertina ultragarsu. Jei nustatoma, kad per daug, ieškoma priežasčių bei atliekami papildomi tyrimai. Gausių vaisiaus vandenų priežastis taip pat gali būti sutrikusi jo raida. Kai vaisiaus vandenų per mažai, tikrinama, ar jie nėra nutekėję. Taip pat tiriama, ar ne per mažas vaisius (tada galimas placentos nepakankamumas), ar būsimasis vaikelis turi abu inkstus, ar nesutrikusi jų raida, nes gaminant vaisiaus vandenis dalyvauja ir jis pats. Jei inkstų sandara neįprasta, tai atsiliepia vandenų kiekiui.
Kai nebūdavo tikslesnių nėštumo tyrimų, pilvo apimtis buvo matuojama, kai moteris apsilankydavo pas gydytoją.
Gimdos dugno aukštis: kaip matuojamas pilvo augimas?
Pilvo augimas nėštumo metu matuojamas naudojant vadinamąjį gimdos dugno aukštį. Atsigulus, gydytojas išmatuoja ilgį nuo gaktikaulio viršaus iki gimdos viršaus. Pradedama matuoti nuo 20-os nėštumo savaitės. Galioja taisyklė, kad gimdos dugno aukštis atitinka nėštumo savaitę, plius minus 2 cm. T. y. jeigu Jūs esate 28-oje nėštumo savaitėje, gimdos dugno aukštis turėtų būti 26-30 cm. Tačiau atminkite, kad net ir nukrypimas nuo šios taisyklės dar jokiu būdu nereiškia, kad kažkas negerai. Dėl to visuomet konsultuokitės su gydytoju, kuris, reikalui esant, atliks papildomų tyrimų.
Kūno svorio augimas nėštumo metu
Svorio augimas nėštumo metu yra natūralus ir būtinas procesas, užtikrinantis vaisiaus vystymąsi. Rekomenduojamas svorio prieaugis priklauso nuo moters KMI (kūno masės indekso) prieš nėštumą:
- Jeigu pastojimo metu Jūsų KMI buvo vidutinis (18,5-24,9), pirmojo trimestro metu turėtumėte priaugti po 0,4-2,1 kg per savaitę, antrojo ir trečiojo trimestro metu - po 0,4-1 kg per savaitę.
- Jeigu Jūsų KMI pastojimo metu buvo 18,5 ar mažesnis, per nėštumą turėtumėte priaugti maždaug 12,5-18,5 kg.
- Jeigu KMI buvo 25-29, per nėštumą kūno svoris turėtų padidėti 7-11,5 kg.
Nėštumo metu moterys priauga vidutiniškai 13 kilogramų, todėl skatiname nėščiąsias laikytis sveikos mitybos principų ir daugiau judėti. Nereikėtų valgyti už du, tačiau kartais moterims sudėtinga susilaikyti, nes nėštumo metu padidėja apetitas, keičiasi skoniai, medžiagų apykaita. Normalu, kad kuo moteris iki nėštumo buvo lieknesnė, tuo daugiau svorio nėštumo metu ji priauga, o apkūnesnės atvirkščiai - priauga mažiau.
Kietas pilvas nėštumo metu: kada sunerimti?
Kai laukiantis kūdikio moters pilvas tampa kietas kaip akmuo, tai gali sukelti įvairių emocijų - nuo lengvo susierzinimo iki rimto nerimo. Kietas pilvas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, kuris gali atsirasti tiek ankstyvoje, tiek vėlyvoje nėštumo stadijoje. Kartais tai tiesiog natūrali organizmo reakcija į gimdos augimą ar laikini fiziologiniai pokyčiai, tačiau kartais tai gali būti ir ženklas, jog organizmas ruošiasi gimdymui ar signalizuoja apie komplikacijas. Svarbiausia - suprasti, kada tai yra normalu, o kada verto sunerimti.
Kas laikoma „kietu pilvu“?
Terminas „kietas pilvas“ dažnai vartojamas apibūdinti pojūtį, kai gimda ir aplinkiniai audiniai įsitempia ir tampa kieti liečiant. Tai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažniausiai praeina savaime. Kartais pilvo sukietėjimas pasireiškia kaip epizodinis pojūtis, kartais - pasikartojantis ir lydimas kitų pojūčių, pavyzdžiui, spaudimo į apačią ar nedidelio skausmo nugaros srityje.
Ar tai visada yra nerimą keliantis ženklas?
Ne, kietas pilvas nėštumo metu ne visada reiškia pavojų. Daugeliu atvejų tai - natūrali reakcija į gimdos raumenų tempimą ar nedidelį susitraukimą. Pavyzdžiui, Braxton-Hicks sąrėmiai (treniruočių susitraukimai) būdingi antrąjį ir trečiąjį trimestrą ir dažniausiai yra visiškai normalūs. Visgi, jei kietumas kartojasi dažnai, tampa skausmingas arba pasireiškia kartu su kitais simptomais (kraujavimu, skysčio netekimu, spaudimu dubens srityje), tai gali būti ženklas, kad reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Dažniausios priežastys, kodėl nėštumo metu pilvas sukietėja
Pilvo kietėjimas nėštumo metu gali būti susijęs tiek su visiškai normaliais fiziologiniais procesais, tiek su tam tikromis organizmo reakcijomis, kurios reikalauja daugiau dėmesio. Žemiau pateikiame pagrindines priežastis, kodėl pilvas gali tapti kietas - nuo visiškai nekenksmingų iki potencialiai pavojingų situacijų.
Braxton-Hicks sąrėmiai (treniruočių sąrėmiai)
Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių nėščiosios jaučia, kad jų pilvas tampa kietas. Braxton-Hicks sąrėmiai dar vadinami „netikrais“ arba „treniruotės“ sąrėmiais - tai gimdos raumenų susitraukimai, kuriuos organizmas naudoja pasiruošti artėjančiam gimdymui. Jie gali prasidėti jau nuo antrojo trimestro, bet dažniau jaučiami trečiame trimestre.
Braxton-Hicks sąrėmiai paprastai būna:
- Nereguliarūs
- Neskausmingi arba lengvai nemalonūs
- Trunkantys trumpai (iki minutės)
- Pranykstantys keičiant kūno padėtį ar pailsėjus
Nors jie gali sukelti nerimą, šie susitraukimai nėra pavojingi ir dažniausiai nekelia rizikos nei mamai, nei kūdikiui.
Gimdos augimas ir įtampa pilvo sienoje
Kai gimda auga ir tempia aplinkinius audinius bei raiščius, moteris gali jausti spaudimą ir įtampą pilve. Šis tempimas ypač pastebimas antrojo trimestro pradžioje, kai kūnas greitai keičiasi. Kartais šis spaudimas pasireiškia kietumu ar veržimo pojūčiu, ypač judant, stovint ilgą laiką ar greitai atsistojus iš sėdimos padėties. Tokio pobūdžio kietumas nėra susijęs su sąrėmiais ir dažniausiai praeina savaime - jis atsiranda dėl mechaninių pokyčių, o ne dėl gimdos susitraukimų.
Virškinimo sistemos pokyčiai ir vidurių pūtimas
Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių sulėtėja virškinimo sistema. Progesteronas atpalaiduoja lygiuosius raumenis, įskaitant ir žarnyną, todėl dažniau kaupiasi dujos, atsiranda pilvo pūtimas ir net spazmai. Tai gali sukelti trumpalaikį pilvo sukietėjimą, ypač po valgio ar esant vidurių užkietėjimui. Skirtingai nuo gimdos sukietėjimo, šio tipo kietumas dažnai jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje arba šonuose, ir gali būti lydimas „gurgimo“, tempimo ar spaudimo pojūčio. Gera naujiena - šią priežastį dažnai galima palengvinti sureguliavus mitybą ir judėjimą.
Įtempti raumenys ir laikysenos pokyčiai
Kai pilvas didėja, pasikeičia laikysena, o tai sukelia papildomą apkrovą raumenims - ypač pilvo sienai ir nugarai. Jei ilgai stovite ar vaikščiojate, pilvo raumenys gali pertempti ir sukelti kietumo pojūtį. Tai labiau būdinga antrame ir trečiame trimestre. Nors tai nėra tikras gimdos susitraukimas, moteriai gali atrodyti, kad pilvas sukietėja. Dažnai padeda poilsis, šiluma ar specialūs nėščiųjų pratimai.
Priešlaikinio gimdymo rizika
Svarbiausia priežastis, dėl kurios būtina atkreipti dėmesį į kietą pilvą - tai galimas priešlaikinio gimdymo požymis. Jei sukietėjimai pasireiškia dažnai, tampa reguliarūs, stiprėja, lydimi skausmo ar kitų simptomų (kraujo, vandens netekimo, spaudimo į apačią) - tai gali būti ženklas, kad prasideda gimdymas, nors nėštumo terminas dar nėra pasiektas. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Geriau pasirodyti profilaktiškai, nei praleisti ankstyvus signalus.
Kada dėl sukietėjusio pilvo reikėtų sunerimti?
Nors dauguma pilvo sukietėjimo atvejų nėštumo metu yra nekenksmingi, kartais tai gali būti pirmasis signalas apie galimas komplikacijas. Labai svarbu atpažinti, kada situacija nebekeliauja į „normalios nėštumo eigos“ sritį ir reikia skubiai reaguoti. Kuo anksčiau pastebimi įtartini simptomai, tuo greičiau galima imtis veiksmų ir išvengti rimtesnių pasekmių.
Nerimą keliantys simptomai
Jei pilvas sukietėja dažnai ir tai lydi tam tikri simptomai, tai gali būti priešlaikinio gimdymo, infekcijos ar kitų sveikatos sutrikimų požymis. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei pasireiškia:
- Reguliarūs, dažnėjantys ir stiprėjantys pilvo sukietėjimai
- Pilvo kietumas, kuris nepraeina po poilsio ar pozos pakeitimo
- Skausmingas susitraukimas, jaučiamas ne tik pilve, bet ir nugaroje ar kryžkaulio srityje
- Kraujavimas iš makšties ar rudos/rožinės išskyros
- Vandeningų išskyrų pasirodymas (galimas vaisiaus vandenų nutekėjimas)
- Spaudimo jausmas į dubens sritį, tarsi vaisius stumtųsi žemyn
- Silpnumas, galvos svaigimas, kvėpavimo pasunkėjimas
Jei pasireiškia bent vienas iš šių simptomų - tai signalas, kad reikia nedelsti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju arba kreiptis į nėščiųjų priėmimą, jei:
- Pilvas kietėja daugiau kaip 4-6 kartus per valandą prieš 37 nėštumo savaitę
- Sukietėjimas trunka daugiau kaip 1 minutę ir yra skausmingas
- Poilsis ir vandens vartojimas nesumažina sukietėjimų
- Pajuntamas neįprastas spaudimas į dubenį ar skausmas gimdos srityje
- Nėštumo judesiai sulėtėja ar tampa neįprasti
Net jei simptomai nėra labai ryškūs, tačiau moteris jaučia nerimą - verta pasirodyti gydytojui. Daugeliu atvejų galima greitai nuraminti situaciją arba laiku pradėti gydymą, jei to reikia. Geriau vienas papildomas vizitas per daug nei vienas per mažai.
Ką daryti, jei pilvas nėštumo metu dažnai sukietėja?
Sukietėjęs pilvas gali būti tiek laikinas nepatogumas, tiek rimtesnio proceso ženklas. Svarbiausia - mokėti reaguoti į savo kūno signalus ir imtis tinkamų veiksmų. Kartais pakanka tiesiog pailsėti, o kartais reikia iš karto kreiptis į gydytoją. Šiame skyriuje pateikiame aiškią dviejų krypčių strategiją - ką galite padaryti pati, ir kada būtina kreiptis pagalbos.
Namų priemonės ir savipagalba
Kai pilvo kietėjimas pasireiškia retai, neskausmingai ir nėra lydimas nerimą keliančių simptomų, galima pabandyti savarankiškai palengvinti būklę. Štai keletas dažniausiai veiksmingų priemonių:
- Pakeiskite kūno padėtį. Jei stovite - atsisėskite arba atsigulkite ant šono. Jei gulite - atsikelkite ir pasivaikščiokite. Kartais gimda tiesiog reaguoja į vienodą padėtį.
- Gerkite daugiau vandens. Dehidratacija - dažna treniruočių sąrėmių priežastis. Išgerkite stiklinę ar dvi vandens ir stebėkite, ar situacija pagerėja.
- Atlikite gilaus kvėpavimo pratimus. Lėtas, gilus kvėpavimas gali sumažinti raumenų įtampą ir padėti nusiraminti.
- Šilta vonia ar dušas (ne karšta!) dažnai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti gimdos tonusą.
- Išvenkite pervargimo ir streso. Ilgalaikis fizinis ar emocinis stresas gali sukelti raumenų įtampą, įskaitant gimdą.
- Reguliarus lengvas judėjimas - pavyzdžiui, trumpi pasivaikščiojimai - padeda virškinimui ir mažina pilvo pūtimą, kuris taip pat gali sukelti kietumo pojūtį.
Visada stebėkite, ar šios priemonės padeda. Jei poilsis ar pozos keitimas sušvelnina pojūtį - greičiausiai tai fiziologinis kietėjimas.
Medicininės pagalbos svarba
Jei pilvas sukietėja dažnai, nuolat, ar pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais (skausmas, kraujavimas, spaudimas į apačią, vaisiaus judesių pakitimai), nereikia eksperimentuoti namuose. Tokiu atveju:
- Kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą arba šeimos gydytoją
- Jei tai nutiko savaitgalį ar vakarais - važiuokite į nėščiųjų priėmimą
- Geriau pasitikrinti profilaktiškai ir būti nuramintai, nei rizikuoti savo ir kūdikio sveikata
Gydytojas gali atlikti gimdos tonuso vertinimą, vaisiaus širdies tonusų stebėjimą ar gimdos kaklelio ilgio matavimą, kad būtų aišku, ar nėra grėsmės priešlaikiniam gimdymui.
Nėštumo kalendorius: penkiolikta savaitė
Nėštumo savaitės ir trimestrai: trumpas gidas
Prieš gilinantis į pilvo augimo klausimą, svarbu susipažinti su nėštumo skaičiavimo sistema. Nėštumas trunka apie 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Šis laikotarpis skirstomas į tris trimestrus:
- Pirmas trimestras: 0-12 savaitės. Šiuo metu vyksta intensyvus embriono vystymasis, formuojasi organai ir sistemos.
- Antras trimestras: 13-28 savaitės. Kūdikis auga ir stiprėja, o būsimos mamytės savijauta dažnai pagerėja.
- Trečias trimestras: 29-40 savaitės. Vaisiaus augimas spartėja, ruošiamasi gimdymui.
Ką keisti gyvenime nėštumo metu?
Nėštumas - tai metas, kai reikia atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą ir įpročius:
- Kava: Apsiribokite 1-2 puodeliais per dieną arba geriausia jos visai atsisakyti.
- Sportas: Sportuoti nėštumo metu patartina, tačiau rinkitės lengvas sporto rūšis, pavyzdžiui, vaikščiojimą, plaukiojimą, jogą.
- Kraujavimas. Pastebėjote ant kelnaičių kraują? Nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
- Skausmas. Skauda pilvą? Skauda taip, kad norisi prigulti? Nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
- Sumažėję vaisiaus judesiai. Jei jaučiate, kad vaikelis juda mažiau nei įprastai, kreipkitės į gydytoją.
Vaisiaus judesiai: kaip stebėti?
Nėra jokių griežtų normų, kiek ir kaip intensyviai turėtų judėti vaikelis, nes kiekvienas vaisius turi savitą ramybės ir budrumo ciklą. Paprastai sakoma, kad vaikelis turėtų judėti taip pat dažnai, kaip judėjo paskutines kelias savaites. Kol jaučiate, kad vaikelio judesių dažnumas ir intensyvumas iš esmės nepasikeitė, galite manyti, kad jam viskas gerai. Nuo 30 nėštumo savaičių galima aiškiai išskirti vaisiaus ramaus miego, aktyvaus miego ir pabudimo (būdravimo) būsenas, kurios nepriklauso nuo motinos aktyvumo. Ramus vaisiaus miegas trunka 20 - 40 min., išnešioto vaisiaus - 50 - 75 min., tačiau retai būna ilgesnis nei 90 min. Gydytojai pataria nėščiosioms stebėti judesius trečiąjį trimestrą tam, kad suvoktų vaikelio ritmą, jo ramius ir aktyvius periodus, judėjimo dažnį, intensyvumą.
Yra du būdai, kaip stebėti vaisiaus judesius:
- Judesių serijų stebėjimas. Vaisiaus būklė gera, jei būdama aktyvi, nėščioji pajunta ne mažiau kaip 10 judesių per 12 val.
- Registravimas lentelėje. Pasirinkite Jums patogų laiką, tik pageidautina, kad kasdien tai darytumėte panašiu laiku ir ne trumpiau kaip 30 minučių. Optimalus vaisiaus judesių skaičiavimo metas - popietė ir vakaras. Vaisiaus būklė gera, kai vaisius sujuda ne mažiau kaip 4 kartus per valandą arba 10 kartų per 2 val.
Jeigu šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertezija (po 20 nėštumo sav. du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo sav., ilgiau kaip 6 sav.). Lengva preeklampsija. Sunki preeklampsija (užtenka vieno kriterijaus). Eklampsija.
Pilvo nusileidimas prieš gimdymą
Artėjant gimdymo terminui, nėščiosios pilvas gali staiga pasikeisti - šiek tiek pasmunka žemyn. Taip nutinka dėl to, kad vaisius apsiverčia žemyn galva ir ruošiasi gimdymui.
Nėštumo metu pilvo raumenys tempiasi labai sparčiai, todėl kūnas nespėja prisitaikyti. Po gimdymo dažniausiai raumenys į pirminę padėtį nesugrįžta, tačiau, jei išsiplėtimas nėra didelis, diastazės nesimatys ir chirurginio gydymo nereikės. Pasitikrinti, ar pilvo raumenys išsiskyrę, moteris gali pati: atsigulus ant nugaros ir uždėjus pirštą po bamba reikia kelis kartus sukosėti. Esant diastazei, kosėdama pirštais pajausite griovelį.
Gydytojai sutaria, kad nors nėra oficialių taisyklių, kurių laikantis pilvo raumenys tikrai neprasiskirs, visais atvejais prevencija rūpintis reikėtų dar prieš nėštumą. Sportas gali padėti išsaugoti tvirtą pilvo sieną, kuri sėkmingai atlaikytų augančio vaisiaus spaudimą. Pakankamai treniruoti raumenys gali sumažinti būsimą raumenų prasiskyrimą.
Mankštintis specialistai pataria ir nėštumo metu, kad dėl pakitusių hormonų atsipalaidavę raumenys išliktų tvirti ir sėkmingai atlaikytų augančios gimdos spaudimą. Diastazės prevencijai puikiai tinka pratimai, stiprinantys ne tik pilvo, tačiau ir nugaros bei juosmens raumenis, kurie palaiko susilpnėjusį pilvą.
Didelį spaudimą patiriančiam nėščiosios pilvui į pagalbą galima pasitelkti įvairias atramą suteikiančias priemones. Specialistai rekomenduoja dėvėti korsetą arba nėščiosios diržą. Nėščiųjų diržai naudingi tuo, kad prilaiko pilvą ir raumenims tenka mažesnė įtampa. Vaisius pilvo sieną spaudžia iš vidaus, todėl puiku, jei yra išorinė atsvara, galinti sumažinti raumenis plėšiančią jėgą.
Tinkama mityba nėštumo metu padeda užtikrinti visapusišką moters ir vaiko sveikatą. Vienas iš veiksnių, galinčių nulemti pilvo diastazės atsiradimą - per didelis priaugęs svoris. Tinkamai maitinantis galima užtikrinti, kad nėščiosios svoris augs kiek įmanoma tolygiau ir neviršys rekomenduojamų normų.
Kaip bebūtų, net ir taikant prevencines priemones, po nėštumo pilvo raumenys gali likti prasiskyrę, gali būti susiformavusių išvaržų, tai pat estetinių problemų kelti išsitampiusi ir strijomis išvagota oda - tokiais atvejais gali padėti tik operacija. Vis dėlto akušerė-ginekologė H. Kažemėkaitytė rekomenduoja moterims neskubinti savęs ir duoti kūnui laiko atsigauti po gimdymo.
Jei po gimdymo praėjus daugiau pusei metų išlieka klausimų, reikėtų kreiptis į plastikos chirurgus. Pilvo plastikos metu moterims yra susiuvami išsiskyrę tiesieji pilvo raumenys, pašalinamas pilvo odos perteklius, pakeliami gaktos minkštieji audiniai. Kiekvienas atvejis individualus, todėl svarbu nuodugniai įvertinti situaciją ir moters lūkesčius. Pilvo plastikos operacijai reikia pasiruošti - geriausi rezultatai pasiekiami atsikračius antsvorio, pradėjus stiprinti pilvo raumenis. Taip pat rekomenduotina operaciją planuoti tik tada, kai moteris jau nutraukusi žindymą, nėštumų daugiau nebeplanuoja.
