Nors medicininiai metodai leidžia susilaukti vaikų ir poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis, kartais gamta pateikia netikėtumų. Viena tokių istorijų - apie Leona Doherty, kuri, nepaisant itin retų sveikatos sutrikimų, pagaliau tapo laiminga mama.
Lemtingas atradimas: dviguba gimda
Leona Doherty, 35 metų airė, gimė su labai reta anomalija - dviguba gimda, kitaip žinoma uterus didelphys pavadinimu. Tokią būklę, dėl kurios gali kilti rimtų nėštumo komplikacijų, turi vos 3 procentai moterų. Aiškindamiesi, kodėl Leonai taip sunku pastoti, medikai padarė šokiruojantį atradimą - jie nustatė, kad moteris turi dvi gimdas. Teigiama, kad tik viena iš 5 milijonų moterų turi šią retą anomaliją. Paprastai tokia būklė nustatoma apžiūros metu, atlikus tepinėlio tyrimą arba tiriant moterį ultragarsu nėštumo metu. Įprastai dar įsčiose tebesančios mergaitės gimda pradeda vystytis kaip du maži vamzdeliai. Vaisiui augant, abu vamzdeliai suauga į vieną didesnį organą. Deja, kartais dėl tam tikrų nėštumo komplikacijų šie vamzdeliai moteriškos lyties vaisiuje visiškai nesuauga, o vystosi kaip du atskiri organai. Taigi mergaitė gimsta ne su viena, bet su dviem gimdom. Tokiais atvejais, kaip atsitiko L. Doherty, abi gimdos būna mažesnės nei įprastai. Dėl to moterims su tokia anomalija gali kilti nėštumo komplikacijų. Ir nors L. Doherty turi dvi makštis, kurios netrukdo jai normaliai mylėtis, pastoti ji gali vos vienoje jų.
„Medikai man pasakė, kad aš turiu retą apsigimimą, tai reiškia, kad tuo metu, kai buvau savo mamos įsčiose, man išsivystė dvi gimdos. Dėl šios priežasties turiu dvi makštis, dvi gimdas ir du gimdos kaklelius. Apie tai nė nenutuokiau. Tai buvo triuškinanti naujiena. Viskas, apie ką galėjo pagalvoti, buvo tik tai, ar galėsiu turėti vaikų“, - prisiminė Leona.
14 metų vilties ir keturi persileidimai
Bandymai susilaukti vaiko Leonai ir jos vyrui Gary užtruko net 14 metų, kol pagaliau vienoje iš gimdų jai pavyko išnešioti sveiką kūdikį. Gruodžio 9 dieną į pasaulį atėjęs jų sūnus Hughas svėrė vos 2,52 kg. Leona patyrė insultą ir buvo skubiai nugabenta į ligoninę, kur jai diagnozuoti rimti kepenų ir inkstų sutrikimai. Po viso to, ką teko išgyventi, sūnaus gimimas tapo tikra dovana.
Gary ir Leona Doherty 2000 metais susipažino darbe ir nuo tada svajojo apie vaikus. Bet po metus trukusių nesėkmingų bandymų jų susilaukti, pora nutarė kreiptis į medikus. Kadangi tuo metu, kai kreipėsi į gydytojus, L. Doherty svėrė 120 kg, jai buvo liepta numesti svorio. Per 2 metus moteris numetė 63 kilogramus. Tačiau medikams atlikus papildomus tyrimus buvo nustatyta, kad ji turi retą anomaliją: po dvi gimdas, gimdos kaklelius ir makštis.
„Tai buvo labai blogi metai, bet mes tai išgyvenome. Nebūčiau to pakėlusi be savo nuostabios šeimos palaikymo. Pirmąjį persileidimą patyriau pakankamai anksti - tik šeštą nėštumo savaitę. Mes net neturėjome laiko pasidžiaugti tuo nėštumu. Bet mane nuramino tai, kad pastojau natūraliai“, - pasakojo Leona. Keleri kiti metai sukosi apie ovuliaciją, skaičiavimus ir planavimą. Bet, nepaisant to, nuo 2009 iki 2011 metų, pora patyrė dar tris persileidimus. Po paskutinio persileidimo L. Doherty buvo nukreipta pas specialistą, kuris turėjo nustatyti, ar įmanoma sujungti jos dvi gimdas tam, kad moteris galėtų visiškai išnešioti kūdikį.
Vyro depresija ir įsivaikinimo mintis
Tuo metu stresas ir širdgėla dėl kūdikių praradimų buvo smarkiai paveikę ir Leonos vyrą. „Prieš pat prarandant vieną iš vaikų mirė mano mama. Dėl to mane apėmė depresija. Trejus mėnesius buvau nedarbingas. Man buvo labai sunku“ - teigė G. Doherty. Leona nutarė padėti savo sutuoktiniui kuo greičiau pasveikti. „Nusprendžiau padėti Gary vėl pasveikti, kad jis galėtų grįžti į darbą. Aš jį tuo metu palaikiau ir pagaliau jis vėl galėjo pradėti darbuotis puse etato, o vėliau - ir visą darbo dieną“, - pasakojo moteris.
Po viso to, ką patyrė, pora pradėjo mąstyti apie įsivaikinimą. „Aš vis kartojau, kad netgi jeigu turėtume savo vaikų, norėčiau ir ką nors įsivaikinti, - prisiminė L. Doherty. - Taigi praėjome ilgą ir sudėtingą įsivaikinimo procedūrą ir pagaliau 2013 metų gegužę su mumis apsigyveno 7 metų berniukas.“
Stiprybė ir stebuklas: sūnaus gimimas
Tuo metu moteris neturėjo laiko galvoti apie nėštumą, nes rugsėjį vos neprarado gyvybės. Ją pradėjo mušti prakaitas, atsirado haliucinacijos, temperatūra nukrito iki 35,1 laipsnio C ir prasidėjo hipotermija. Dėl to moteris buvo skubiai nugabenta į ligoninę ir likusias 8 valandas vis prarasdavo sąmonę. Jai buvo diagnozuotas išeminis hepatitas - ūmus kepenų sutrikimas, kurį sukėlė žemas kraujo spaudimas ir dehidratacija. Vienu metu moters organams pradėjus blogai funkcionuoti medikai skubiai iškvietė šeimą į ligoninę. Ligoninėje Leona praleido mėnesį. Pasveikusi ji grįžo į namus Šiaurės Airijoje.
Kol Leona sveiko, pora nešnekėjo apie nėštumą, bet moteris prisipažino, kad nesiliovė apie tai galvoti ir po šešerių mėnesių ji natūraliai pastojo. „Kai sužinojau, kad laukiuosi, negalėjau tuo patikėti, - prisiminė moteris. - Mūsų akušerė buvo nuostabi. Pirmąsias dvylika savaičių ji mus tikrindavo kas savaitę. Kai peržengėme 12 savaičių ribą, susitelkėme į tai, kad pasiektume 14 savaičių. Tačiau nėštumas buvo sudėtingas, todėl dar po mėnesio L. Doherty buvo pradėtos steroidų injekcijos tam, kad kūdikio plaučiai pakankamai išsivystytų, jeigu jis kartais gimtų per anksti.“
„Niekas nežinojo, kada tiksliai pradėsiu gimdyti, nes turėjau tik pusę gimdos. Aš turėjau būti labai atsargi - juk bet kas galėjo įvykti. Man kasdien leisdavo kraują skystinančius vaistus“ - pasakojo L. Doherty.
Šiaurės Airijos Londonderio mieste gyvenanti Leona prisiminė: „Sūnaus gimimas man buvo nuostabiausiai ir labiausiai netikėta, kas galėjo nutikti. Net ir dabar vis dar negaliu patikėti, kad jis mano. Juk net 14 metų stengėmės susilaukti vaikų ir niekada nepraradome vilties. Jis - mūsų stebuklas. Tiek daug teko iškęsti, kad jį turėtume, bet aš nesilioviau tikėti“. Moteris padrąsino ir kitus žmones tikėti savo svajonėmis: „Visada tikėkite ir laukite. Nepaisant visko, aš nuoširdžiai tikiu, kad galų gale įvyks kažkas nuostabaus. Tiesiog nuostabu, kai gali pamiršti visą patirtą skausmą. Man patinka būti mama. Mes tiesiog mėgaujamės kiekviena minute, praleista su Hughu“.
Asmeninis vairuotojas prabilo: "Tai, ką mačiau ant galinės sėdynės, mane GĄSDINO..."
Kaip dvi moterys gali susilaukti vaiko: nevaisingumo mitai ir realybė
Istorija apie Leona Doherty atskleidžia, kad net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis įmanoma tapti tėvais. Tačiau svarbu suprasti ir paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus apie nevaisingumą, kurie gali sukelti nereikalingą nerimą ir skausmą.
Dažniausi nevaisingumo mitai:
- Nevaisingumas - moters problema. Tai netiesa. Nevaisingi būna tiek vyrai, tiek moterys. Heteroseksualiose porose maždaug trečdalis vyrų būna nevaisingi, trečdalis moterų būna nevaisingos, dar trečdalyje porų arba abu partneriai būna nevaisingi, arba moteris negali pastoti dėl neaiškių priežasčių (nepaaiškintas nevaisingumas). Nevaisingumas būdingas ne tik heteroseksualiems asmenims. LGBT bendruomenėje taip pat pasitaiko nevaisingumo atvejų. Tarkime, dvi moterys partnerės negali pastoti dėl nevaisingumo problemų, todėl joms reikės spermos donoro.
- Kasdien turint seksualinių santykių moteris tikrai pastos. Tai netiesa. Nereikia kasdien mylėtis norint pastoti. Pakanka sekso vaisingomis dienomis. Vaisingų dienų laikotarpis yra maždaug dvi savaitės nuo menstruacijų pradžios. Dienos gali svyruoti, priklausomai nuo kiekvienos moters ciklo. Taigi dvi dienos prieš ovuliaciją ir dvi dienos po jos laikomos vaisingomis, šiomis dienomis patartina mėginti pastoti.
- Svarbus tik kūdikį išnešiosiančios moters amžius. Tai netiesa. Svarbus ir vyro amžius. Kuo vyresnis vyras, tuo prastesni jo spermos parametrai, taigi ir dėl jų galimas nevaisingumas, ne itin geri dirbtinio apvaisinimo rezultatai. Vyro amžius turi įtakos ir persileidimo rizikai. Po 39 metų vyro spermoje mažėja spermatozoidų kiekis, jie darosi lėtesni. Tokių vyrų partnerėms padidėja persileidimo rizika, o palikuoniams didėja šizofrenijos ir autizmo rizika.
- Nereikėtų jaudintis dėl amžiaus, juk galimas dirbtinis apvaisinimas. Tai mitas. Su metais mažėja žmonių vaisingumas, lygiai taip pat mažėja ir šansų sėkmingam dirbtiniam apvaisinimui. Statistika rodo: 33 proc. vyresnių nei 35 m. moterų po dirbtinio apvaisinimo susilaukė kūdikių, 38-39 m. amžiaus moterims šansų pastoti po dirbtinio apvaisinimo sumažėjo perpus - telieka 17 proc. pastojimo tikimybė, 43-44 m. amžiaus moterims šansų pastoti su savais kiaušinėliais sumažėja drastiškai - iki 3 proc.
- Nepraraskite vilties, juk galiausiai pastosite. Tai vienas kenksmingiausių mitų apie nevaisingumą. Nevaisingumo gydymas neduoda šimtu procentų garantuotų rezultatų. Viena vertus, galima bandyti pasitelkiant įvairius būdus - donorių kiaušinėlius, surogatinę motiną, donorų spermą (jei kiti būdai neveiksmingi), kita vertus, šie procesai pernelyg supaprastinami. Atsiminkite, kad dar yra laikas, energija, emocijos ir pinigai - visa tai irgi proceso dalys.
Daugiavaisis nėštumas: rizikos ir galimybės
Kai kuriais atvejais, ypač taikant nevaisingumo gydymą, moterys gali susilaukti dvynių. Nors dvynių susilaukia viena pora iš 60, o identiškų dvynių dažnumas yra apie 3-5 iš 1000 gimdymų, daugiavaisis nėštumas visada priskiriamas didelei rizikai. Tokių nėštumų prieaugį daugiausiai lėmė kiaušidžių stimuliacija bei pagalbinis apvaisinimas, kai į įsčias įsodinamas ne vienas embrionas, taip pat vis didėjantis gimdyvių amžius.
Esant daugiavaisiui nėštumui, motinai ir vaisiui gali kilti beveik visos su nėštumu susijusios komplikacijos. Bene dažniausia dvyniams būdingų problemų - nevienodas jų augimas įsčiose. Dėl įvairių priežasčių skiriasi jų aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi. Vieno iš dvynių augimas atsilieka, jo kraujotaka silpnėja. Dažniausia iš jų - dvynių transfuzijos sindromas. Tikimybė, kad dvyniai gims neišnešioti, yra šešis kartus didesnė nei esant vienam vaisiui. Per anksti (anksčiau nei 37 savaitės), gimsta apie 40-50 proc. dvynių.
Labai svarbu laiku pastebėti gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymius. Ultragarsinis tyrimas yra vienintelis patikimas būdas anksti nustatyti daugiavaisį nėštumą. Kai nustatomas dvynių tipas, sudaromas tolesnis nėščiosios priežiūros ir ultragarsinių tyrimų planas.
Daugiavaisis nėštumas yra didelės rizikos nėštumas, tik 15-30 proc. atvejų eiga būna fiziologinė. Žinia apie tokį nėštumą gali sukelti jausmų ir minčių krizę. Svarbu nebijoti kalbėti apie savo rūpesčius su artimaisiais, specialistais ar žmonėmis, išgyvenusiais panašią patirtį.
