Abortas (lot. abortus - aborior - sunykstu, apmirštu) - tai nėštumo nutraukimas arba nutrūkimas per pirmąsias 28 nėštumo savaites. Abortas gali būti savaiminis arba dirbtinis.
Savaiminis abortas
Savaiminis abortas, arba persileidimas, įvyksta prieš moters norą. Jis gali būti ankstyvasis (nėštumas iki 15 savaičių) ir vėlyvasis (15-28 savaičių nėštumas). Dažniausiai savaiminis abortas įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis gimdoje netaisyklingai vystosi ir žūva. Priežastys gali būti įvairios: nėščiosios liga (pvz., infekcinės širdies ir kraujagyslių, inkstų ligos, cukrinis diabetas), apsinuodijimas nikotinu, alkoholiu, gyvsidabriu, vitaminų trūkumas, lytinių organų anomalijos, uždegimai, navikai, sąaugos, kiaušidžių ir kitų endokrininių liaukų sutrikimai. Abortai gali įvykti ir dėl fizinės ar psichologinės traumos.
Per savaiminį abortą gemalas atsiskiria nuo gimdos sienelių ir gimdos raumenys susitraukinėdami išstumia jį iš gimdos. Kol vaisiaus audiniai atsiskyrę tik mažame plote, nėščioji jaučia nestiprius sąrėmių pobūdžio skausmus pilvo apačioje, iš makšties teka negausios kraujingos išskyros (gresiantis abortas). Jei nepradedama gydyti, abortas progresuoja: skausmai stiprėja, vaisiaus audiniai vis labiau atsiskiria nuo gimdos sienelių. Tinkamai gydant, nėštumą galima išsaugoti.
Dirbtinis abortas
Dirbtinis abortas leidžiamas daryti tik gydytojui ligoninėje iki 12 nėštumo savaitės. Ne gydytojo ir ne ligoninėje daromas abortas vadinamas kriminaliniu. Jį padarę asmenys baudžiami pagal įstatymą.
Ir savaiminis, ir dirbtinis abortas labai kenkia moters sveikatai. Pastojus organizmas persitvarko, jo sistemos per kelis mėnesius prisitaiko prie nėštumo. Kai dėl aborto visa tai staiga nutrūksta, organizmas pusiausvyrą atgauna tik po daugelio mėnesių. Abortas dažnai sutrikdo kiaušidžių funkciją, mėnesinių ciklą, kenkia moters centrinei nervų sistemai. Ypač pavojinga nutraukti pirmąjį nėštumą, nes nuo tokio aborto moteris dažniau tampa nevaisinga.
Vaisiaus vystymasis
| Laikas | Vystymasis |
|---|---|
| 25 diena | Plaka širdis, formuojasi nervų sistema |
| 28 diena | Pradeda formuotis kojos ir rankos |
| 4 savaitė | Maždaug šiuo metu atliekami nėštumo testai |
| 6 savaitė | Susiformuoja kaulai, atsiranda raumenų refleksai |
| 7 savaitė | Susiformuoja pirštai, ausys, pieninių dantų užuomazgos dantenose |
| 10 savaitė | Jau susiformavę ir funkcionuoja visi svarbiausi organai: širdis, smegenys, kepenys, skrandis, inkstai |
| 12 savaitė | Formuojasi balso stygos, lytiniai organai |
| 16 savaitė | Vaisius yra pusės to ilgio, kurio gims |
| 20 savaitė | Atsiranda antakiai, blakstienos, plaukai, kūdikis pradeda atsiliepti į išorinius dirgiklius |
| 24 savaitė | Yra to laiko riba, iki kurios leidžiama daryti abortą |
Neišnešioti kūdikiai gimsta iki 25-os savaitės.
Ar vaisius jaučia skausmą?
Naujausiais mokslo tyrimais, jau 40 dienų vaisiui užregistruojama galvos smegenų veikla. Dar negimęs vaisius jaučia motinos skausmą. Jo širdis pradeda plakti 18 nėštumo dieną, genetiniame lytinių ląstelių kode užrašyta visa informacija apie tolesnį vystymąsi.
Antiabortinės organizacijos, remdamosi medicininiais tyrimais, teigia, kad jau dvylikos savaičių kūdikis jaučia skausmą. Kita vertus, abortų šalininkai pateikia duomenų, kad pilkosios smegenų ląstelės, kurios reaguoja ir sukelia skausmą, padengia besivystančias smegenis tik 24-25 nėštumo savaitę. Dėl teiginio, kad toks vaisius atlieka sąmoningus judesius, vis dar ginčijamasi, nes proabortinės organizacijos pateikia įrodymų, kad tie judesiai - tik nevalingi refleksai.
Daugumoje šalių, įskaitant Lietuvą, abortai leidžiami iki 12 nėštumo savaitės. Kai kuriose šalyse šis terminas ilgesnis, pavyzdžiui, Švedijoje - iki 20 savaičių, Anglijoje - iki 28 savaičių. Nuo 2010 metų JAV kai kurios valstijos priėmė įstatymus, draudžiančius atlikti abortą nuo 20 nėštumo savaitės, remiantis prielaida, kad vaisius šiuo metu jaučia skausmą. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad smegenų dalis, jungianti skausmo signalus, iki maždaug 24-26 savaitės nuo pastojimo nebūna pilnai išsivysčiusi, todėl vaisius šiuo periodu dar nejaučia skausmo.
Teisinis ir moralinis kontekstas
Nuo 1984 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo įstatymas dėl nėštumo nutraukimo (NNĮ), kuriuo siekiama suderinti moters teisę į pagalbą, kai nėštumas nepageidaujamas, ir būtinybę apsaugoti negimusią žmogaus gyvybę.
Abortas yra moralės problema, kadangi čia susiduria dvi ar trys kertinės vertybės: gyvybė ir autonomija, kartais sveikata. Kalbama apie žmogaus gyvybės vystymosi nutraukimą. Diskusijoje dėl moralinio negimusios gyvybės statuso svarbus vaidmuo atitenka ir asmens sampratai. Dažniausiai diskutuojama dėl 3 nuomonių: embrionas laikytinas žmogumi nuo apvaisinimo; nuo įsitvirtinimo gimdoje; arba nuo pirmosios nervinio audinio užuomazgos (6 vystymosi savaitės).
Pasaulio valstybėse veikia skirtingi įstatymai, skirtingai traktuojantys pilietines teises ir žmogiškumo pripažinimą. Tai sukelia moralinį konfliktą tarp pagarbos gyvybei ir moters autonomijos principų.
Argumentai už ir prieš abortus
Argumentai už abortus:
- Sprendimas pasidaryti abortą yra labai nelengvas, tačiau jį gali priimti tik moteris, kurią problema paliečia tiesiogiai.
- Kontroliuoti savo vaisingumą yra kiekvieno žmogaus teisė, tačiau nė viena apsisaugojimo nuo nėštumo priemonė negarantuoja 100% saugumo.
- Kadangi skirtingai aiškinama, nuo kada prasideda gyvybė, mažuma žmonių neturi teisės primesti visiems kitiems savo nuomonės.
- Gimda yra realiai egzistuojantis žmogus, o gemalas - tik potenciali žmogaus gyvybė.
- Gydytojai neturi jokios specialios etinės nuostatos, suteikiančios jiems teisę daryti sprendimus nepaisant moters nuomonės.
- Visada bus moterų, nenorinčių turėti vaikų, ir mes privalome gerbti tokį pasirinkimą.
- Abortai išgelbsti tūkstančius vaikų nuo atėjimo į pasaulį prieš tėvų valią, visuomenė yra gelbstima nuo daugybės problemų.
- Daug didesnė trauma atiduoti vaiką svetimiems įvaikinti negu pasidaryti abortą.
- Jei abortai būtų paskelbti nusikaltimu, vis tiek tūkstančiai moterų rizikuotų savo gyvybėmis ir darytųsi abortus pas nelegalius "šundaktarius".
- Jei moteris išprievartaujama ir tampa nėščia, pasiūlymas pasidaryti abortą yra vienintelis humaniškas būdas jai padėti.
Argumentai prieš abortus:
- Mokslas tvirtina, kad nuo pastojimo momento negimęs kūdikis jau yra atskira žmogiška būtybė.
- Legalizuodami abortus, visuomenė pasirenka lengviausią išeitį, užuot pagerinusi žmonių gyvenimo sąlygas.
- Net ir būdamas motinos įsčiose, negimęs kūdikis turi teisę gyventi.
- Net ir turintys rimtų negalių žmonės gali gyventi laimingą, kūrybingą gyvenimą.
- Abortai - silpnųjų diskriminavimas.
- Vaiko teisių deklaracija teigia, jog vaikai turi būti ginami tiek prieš gimimą, tiek ir po gimimo.
- Negimę kūdikiai yra unikalūs, gemalas jau yra mažas žmogus.
- Abortas gali nepasisekti, palikti neužgyjantį randą moters dvasioje ir kūne.
- Abortas yra viena iš vaikžudystės formų.
- Jei visuomenė aktyviau šviestų jaunimą apie kontraceptines priemones ir padėtų vienišoms motinoms, nereikėtų abortų.
- Žudymas yra žudymas, nesvarbu, ar jis būtų legalus, ar nelegalus.
Abortų darymo būdai ir pasekmės
Abortai gali būti atliekami įvairiais būdais: iščiulpimas (ankstyvasis), išsiurbimas (vakuuminis), išplėtimas ir nugramdymas (po 12 nėštumo savaitės), medikamentinis abortas (vaistais), dalinio gimimo metodas.
Pasekmės po aborto gali būti įvairios: kraujavimas, infekcijos, gimdos sienelės pažeidimai, nevaisingumas, sutrikęs mėnesinių ciklas, psichologinės problemos (depresija, nerimas, kaltė, potrauminio streso sutrikimas - PSO).
Daugiau kaip 2/3 moterų gimdymo metu turi įvairių rizikos faktorių, vienas svarbiausių - buvęs abortas. Dėl to didėja priešlaikinių gimdymų ir neišnešiotų naujagimių rizika.
Abortas: viskas, ką reikia žinoti
Abortų statistika ir teisinis reguliavimas Lietuvoje
Lietuvoje abortai buvo įteisinti 1955 m. Nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Privačiose klinikose kainos svyruoja priklausomai nuo nėštumo trukmės.
Įstatymo projekte konstatuojama, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo ir kad prioritetas turi būti teikiamas vaiko, tebesančio įsčiose, teisėms. Tokie įstatymai jau priimti Airijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Maltoje.
Siūloma, kad bausmė už nėštumo nutraukimą grėstų ne motinai, o abortą atlikusiam asmeniui. Tačiau dalis medikų tam nepritaria, teigdami, kad tai pablogintų kriminogeninę situaciją ir padidintų motinų mirtingumą.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje įteisintas 2023 m. Jis galimas ne ilgiau nei 9 savaičių nėštumui ir laikomas saugia alternatyva chirurginiam abortui.
