Darželių teisė viešinti vaikų duomenis: svarbiausios taisyklės ir išimtys, kurias privalote žinoti

Šiandien socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, o ugdymo įstaigos vis dažniau pristato savo veiklą internete, publikuodamos nuotraukas ir vaizdo įrašus iš įvairių renginių, edukacinių veiklų ir ekskursijų. Vis dėlto, viešinant vaikų atvaizdus, kyla svarbių teisinių ir etinių klausimų, kuriuos būtina išnagrinėti. Šiame straipsnyje aptarsime, ar darželiai gali viešinti vaikų asmens duomenis, kokie teisės aktai tai reglamentuoja, kokie yra tėvų ir vaikų teisių aspektai bei kokios atsakomybės gali kilti už neteisėtą duomenų viešinimą.

Asmens teisę į atvaizdą reglamentuoja LR civilinis kodeksas, taip pat Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) bei LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kadangi atvaizdas yra laikytinas asmens duomeniu. Visi šie teisės aktai numato, kad bet kurio asmens atvaizdas (nesvarbu, užfiksuotas nuotraukoje ar vaizdo įraše) gali būti naudojami tik su to asmens sutikimu, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutikimas būti fotografuojamam ar filmuojamam, savaime nereiškia ir sutikimo, kad ta vaizdo medžiaga ir būtų paviešinta. Svarbu atminti ir tai, kad prieš publikuojant asmens atvaizdą internete ar bet kur kitur, būtina turėti sutikimą būtent tokiam asmens atvaizdo panaudojimui.

Taip pat tenka susidurti su klaidinga nuomone, kad tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) sutikimas privalomas tik keliant vaikų nuotraukas į ugdymo įstaigos tinklapį ar socialinius tinklus, tačiau į uždaras tėvų grupes ar specialias ugdymo įstaigoms skirtas komunikavimo platformas, pavyzdžiui, tevudarzelis.lt, tokio sutikimo jau nereikia.

Asmens Duomenų Apsauga Darželiuose: Bendrieji Principai

Darželiai, tvarkydami asmens duomenis, privalo vadovautis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu bei kitais teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą. Pavyzdžiui, Kauno lopšelis-darželis „Vaikystės takas“, Kauno lopšelis-darželis „Tukas“ ir Kauno lopšelis-darželis „Nežiniukas“ savo veikloje vadovaujasi būtent šiais teisės aktais. Vilniaus r. Nemėžio vaikų lopšelyje-darželyje Duomenų apsaugos pareigūnu paskirta mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Agnė Sarul. Klaipėdos lopšelis-darželis ,,Klevelis“ taip pat laikosi BDAR reikalavimų.

Asmens duomenys yra tvarkomi ir saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, BDAR nuostatomis, Švietimo įstatymu, kitais teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.

Tėvų Sutikimas Dėl Vaikų Atvaizdo Viešinimo: Esminiai Aspektai

Kalbant apie nepilnamečių atvaizdo naudojimą, tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) sutikimas turėtų būti rašytinis.

Reikalavimai Sutikimui:

Sutikimas turi būti pateikiamas kaip atskiras dokumentas arba turi būti sudaryta galimybė jame pažymėti atskiras sąlygas, dėl kurių sutinkama/nesutinkama.
Taigi sutikimas dėl vaiko atvaizdo naudojimo neturėtų būti kaip, pavyzdžiui, sutarties su ugdymo įstaiga dalis, arba sutikimo išleisti vaiką į ekskursiją ar renginį dalis ir pan. Tokiu atveju susidarytų neleistina situacija: vienas tėvų iš tiesų nori pasirašyti, kad sutinka, jog vaikas mokytųsi toje ugdymo įstaigoje, tačiau jis savaime priverstas sutikti ir su vaiko atvaizdo naudojimu, nes visos nuostatos sudaro vieną dokumentą.
Sutikimas turi būti parašytas aiškia, suprantama kalba.

Kiek Sutikimų Reikia: Vienkartinis Ar Kiekvienam Kartui?

Dažnai tenka išgirsti klausimą, ar reikia tėvų sutikimo prieš viešinant kiekvieną vaiko nuotrauką ir (ar) vaizdo įrašą, ar pakanka vieno sutikimo, pavyzdžiui, visiems mokslo metams. Atsakymas priklauso nuo to, kokį sutikimą ugdymo įstaiga naudoja ir kas jame yra numatyta: jei sutikimo sąlygos yra ganėtinai konkrečiai apibrėžtos, tada dėl kiekvieno pakartotinio vaiko fotografavimo / filmavimo ir jo atvaizdo viešinimo atskiro tėvų sutikimo nebereikia tol, kol duotas sutikimas galioja (pvz., vieniems mokslo metams, kol galios mokymo sutartis ir pan.).

Šiuo atveju labai svarbu, kad sutikimo turinys būtų kuo išsamesnis ir kad jį pasirašantis asmuo galėtų pasirinkti: sutikti ar ne ties kiekviena atvaizdo panaudojimo galimybe. Pavyzdžiui: asmuo gali pažymėti, kad jis sutinka, jog jo vaiko atvaizdas įstaigos veiklos viešinimo tikslu būtų paviešintas įstaigos tinklapyje, tačiau nesutinka, kad tuo pačiu tikslu vaiko atvaizdas būtų viešinamas įstaigos paskyroje socialiniame tinkle ir (ar) žiniasklaidoje ir t.t.

Būtina sutikimo sąlyga yra tai, kad asmuo dėl sutikimo davimo ar nedavimo galėtų apsispręsti visiškai laisvai, dėl to nei jis, nei jo vaikas, nepatirdamas jokių neigiamų pasekmių. Tarkime, iš tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) gautas sutikimas dėl vaiko atvaizdo naudojimo nebus laikomas tinkamu, jei prieš tai tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) bus perspėti, kad jiems nesutikus su nuotraukų publikavimu, jų vaikas negalės dalyvauti kokiame nors konkurse ar važiuoti į kokią nors ekskursiją.

Sutikimo formos pavyzdys vaikų nuotraukoms

Vaiko Nuomonė Ir Sutikimas

Tais atvejais, kai vaikas prieštarauja jo fotografavimui, filmavimui ir atvaizdo viešinimui, ši jo pozicija turėtų būti gerbiama, nesvarbu, kiek vaikui metų.

Tačiau kalbant apie vaiko sutikimą jį fotografuoti, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, kadangi vaikai savarankiškai sutikimą dėl savo asmens duomenų tvarkymo gali duoti nuo 14 metų. Beje, ši amžiaus riba atitinka ir Švietimo įstatyme numatytą amžiaus ribą, kad vaikas nuo 14 iki 18 metų mokymo sutartį sudaro pats, turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą. Vis dėlto, net ir dėl 14 metų asmens duomenų tvarkymo pravartu turėti ne tik jo, bet ir bent vieno iš tėvų sutikimą. A. Žilinaitė pridūrė - jeigu vaikas gali išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu ir ji skiriasi nuo tėvų, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko interesus.

Tėvų Teisės Ir Pareigos

Civilinis kodeksas (CK 2.22 str.) nustato, kad fizinio asmens atvaizdas gali būti naudojamas išskirtinai tik su to asmens sutikimu. Kadangi vaikas pats ne visada gali sutikimą duoti, už jį neretai nusprendžia tėvai (atstovai pagal įstatymą). Tačiau ar tikrai jie viską už vaiką gali nuspręsti?

Teisės aktai nurodo, kad viešinant vaiko atvaizdą reikalingas, ne tik tėvų, bet ir paties vaiko (amžiaus nedetalizuojama) sutikimas, deja, bet dar visuomenėje yra gaji idinga praktika, jog “mano vaikas, darau, ką noriu”. Taigi, viešinant vaiko atvaizdą, pirmiausiai tai reikėtų suderinti su pačiu vaiku (jei tai įmanoma).

Kalbant apie Tėvų teises ir pareigas, jos yra bendros. CK 3.156 ir 3.165 str. numato, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku, o esminius jo klausimus sprendžia bendru sutarimu. Viešas vaiko atvaizdo skelbimas priskiriamas prie svarbių vaiko gyvenimo klausimų. Teisiškai tėvo prašymas yra pagrįstas, nes abu tėvai turi lygias teises spręsti dėl vaiko atvaizdo. Mama negali vienašališkai nuspręsti viešinti.

Renginiai Ir Vaikų Atvaizdų Viešinimas

Nusprendus fotografuoti ir (ar) filmuoti renginį, patartina, vaikus ir tėvus iš anksto apie tai perspėti, kad jie galėtų laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo. Kita vertus, ugdymo įstaigoms patartume turėti ir taisykles renginių dalyviams ir lankytojams, pvz., tėvams, edukacijų vedėjams ir pan., kuriose būtų aiškiai apibrėžta, kur ir kokia tvarka galima vaikus fotografuoti ir (ar) filmuoti, viešinti jų atvaizdus.

Atsakomybė Už Neteisėtą Atvaizdo Viešinimą

Jeigu ugdymo įstaiga, neturėdama tinkamai duoto sutikimo viešinti nepilnamečio vaiko atvaizdą, jį paviešina internete, nepilnamečio tėvai ar globėjai, o kai kuriais atvejais, priklausomai nuo amžiaus, ir pats vaikas turi teisę reikalauti ugdymo įstaigos išimti skelbiamą nuotrauką ar vaizdo įrašą.

Be to, minėti asmenys turi teisę reikalauti atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą.

Turtinė Ir Neturtinė Žala

Neturtine žala yra laikomas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą, privalu įrodyti ne tik tai, jog neteisėti veiksmai, kuriais padarytas pažeidimas, buvo ne mažareikšmiai, o intensyvūs, bet ir tai, kad tokia žala buvo patirta. Kiekvienu atveju, padarytas pažeidimas ir dėl jo kilę padariniai yra vertinami individualiai.

Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymas pats savaime nėra pakankamas pagrindas priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, visais atvejais, prieš kreipiantis į teismą, privalu atidžiai įsivertinti turimus įrodymus bei argumentus dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumo, nes ieškinio apimties patenkinimas turi tiesioginės įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

Be to, be sutikimo paviešintas nepilnamečio vaiko atvaizdas suponuoja ir tai, kad ugdymo įstaiga gali būti pripažinta pažeidusi BDAR ir LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taikomus reikalavimus. BDAR numato, jog didžiausia bauda už jo pažeidimą gali siekti iki 2 - 4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10 mln. - 20 mln. Eur.

Tėvų Atsakomybė Už Vaikų Viešinimą

E. Steckis atkreipė dėmesį, kad, net ir esant sutikimui, už tam tikrų nepilnamečių atvaizdų viešinimą gali grėsti atsakomybė, taigi atsakyti gali tekti ir patiems vaiko tėvams.

Pašnekovas pabrėžė, kad keliami vaiko atvaizdai negali prieštarauti jo interesams, žeminti jo garbės ar orumo (išimtis taikoma tais atvejais, kai yra paskelbta vaiko paieška). „Pvz., mažas vaikas, sėdintis ant puoduko, - tokios informacijos negalima ir nereikia viešinti. Gali ir vaiko apsaugos institucija įsikišti, tėvus įspėti ar netgi nubausti už piktnaudžiavimą tėvystės teisėmis. Talpinant nuogo vaiko nuotrauką gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė, jei būtų konstatuota, kad tai yra pornografinė informacija. Tokiu atveju galėtų būti ir apribojama tėvų valdžia dėl vaiko išnaudojimo pornografijai“, - dėstė advokatas.

Jo teigimu, jeigu vaiko garbę ir orumą žeminančių vaizdų viešinimas būtų vienkartinis atvejis, vaikų teisės greičiausiai apsiribotų įspėjimu, o policija - prevenciniu pokalbiu. Tačiau, jeigu tai būtų nuolatiniai atvejai, nepaisant įspėjimų, galėtų būti skiriamos administracinės nuobaudos. O, jei ir tai nepaskatintų elgtis tinkamai, galėtų grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.

„Jei atvejis - kritinis, ir verčiamas pozuoti prieš kameras vaikas patiria didelį psichologinį sukrėtimą, yra galimybė, kad įsikiš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir vaiką paims iš jam nesaugios aplinkos“, - pridūrė A. Macijauskienė.

A. Macijauskienė akcentavo, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti vaiko filmavimo / fotografavimo ir atvaizdo viešinimo pasekmes, kadangi nuolatinis privataus gyvenimo viešinimas gali turėti įtakos vaiko psichologinei būklei. Ji paminėjo, kad, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose yra buvę garsių procesų, kai užaugę vaikai, ne savo noru padaryti socialinių tinklų žvaigždėmis, reiškė teisinius reikalavimus savo tėvams.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teigimu, jeigu atvaizdas buvo paviešintas socialiniuose tinkluose ar visuomenės informavimo priemonėje, padėti galėtų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Pasak A. Macijauskienės, už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimą gali būti skirta iki 2 tūkst. eurų bauda. O tėvai, kurie piktnaudžiauja savo teisėmis, psichologiškai gniuždo savo vaiką, gali būti nubausti ne tik bauda, bet ir laisvės apribojimu, areštu ar net laisvės atėmimu iki 5 metų.

Praktiniai Patarimai Ir Rekomendacijos

Prieš viešindami vaiko nuotraukas, pasitarkite ir suderinkite tarpusavyje, atsiklauskite vaiko (jei tai įmanoma).
Įvertinkite ne tik teisę, bet ir vaiko saugumą - rekomenduojama vengti nuotraukų su adreso, mokyklos, darželio, būrelių detalėmis.
Jei vaikas jau vyresnis, visada atsiklausti jo nuomonės - tai vaiko teisė, kuri negali būti pažeista.
Prieš keldami vaiko nuotrauką, vaizdo medžiagą į viešąją erdvę, pagalvokime, ar tai daryti būtina, ar ateityje nepakenks vaikui.
Įvertinkime, kokią įtaką įamžinta akimirka gali turėti vaikui augant, keičiantis.
Kviečiame prieš keliant vaiko atvaizdą į socialinius tinklus atidžiai peržiūrėti nustatymus, įvertinti, kas galės matyti vaiko atvaizdą, ar bus galimybė juo dalintis.

Slapukų Naudojimas Darželių Svetainėse

Lopšeliai-darželiai savo internetinėse svetainėse naudoja slapukus - nedideles teksto rinkmenas, kurias svetainė išsaugo vartotojo kompiuteryje arba judriojo ryšio įrenginyje. Visada galima kontroliuoti ir (arba) ištrinti slapukus. Vartotojas gali ištrinti visus savo kompiuteryje jau esančius slapukus, o daugumą naršyklių nustatyti taip, kad slapukai nebūtų įrašomi vartotojo įrenginyje.

Slapukas (angl., cookie) yra nedidelė teksto rinkmena, kurį svetainė Jums joje lankantis siunčia į Jūsų tinklo naršyklę ir išsaugo Jūsų naudojamame įrenginyje. Svetainės naudoja nuosavus ir/arba trečiųjų šalių slapukus.

Slapukų tipai:

Būtinuosius slapukus. Šiais slapukais aktyvinamos pagrindinės svetainės naršymo ar prieigos funkcijos.
Rinkodaros arba reklaminius slapukus. Jie naudojami lankytojams sekti daugelyje svetainių tam, kad būtų galima pateikti jiems pritaikytus reklaminius skelbimus. Jie taip pat riboja rodomų reklamų skaičių ir padeda įvertinti reklaminių kampanijų efektyvumą.
Trečiųjų šalių slapukai - kuriami kitų svetainių.

Tam kad svetainė galėtų veikti, Jums nebūtina sutikti su visais čia naudojamais slapukais, bet tai padarius naršyti Jums bus paprasčiau. Atsisakyti slapukų galite mūsų svetainės pagrindiniame puslapyje iš naujo pakeisdami savo slapukų nustatymus. Atsidarius puslapį, apatiniame kairiajame kampe pamatysite ikonėlę, kurios viduryje bus „C“ raidė.

Kauno lopšelis-darželis „Nežiniukas“ vaiko ir jo tėvų (globėjų) (toliau - vaikas) asmens duomenis tvarko vadovaudamasi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB) (toliau - BDAR). DUOMENŲ VALDYTOJAS: Kauno lopšelis-darželis „Nežiniukas“ (toliau vadinama lopšelis-darželis), kodas 191642873, Vakarų g. 5, LT-44254 Kaunas, tel. (8 37) 73 35 42, el. p. [email protected]. DUOMENŲ APSAUGOS PAREIGŪNAS: lopšelio-darželio dokumentų specialistė Daiva Stankevičiūtė, el. p. [email protected].

Jeigu asmuo nesutinka su atsakymu, jis gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, L. Sapiegos g. 17, LT-10312 Vilnius, tel. +370 5 271 2804, 279 1445, el. p. [email protected].

Kauno lopšelis-darželis „Kregždutė“ asmens duomenis tvarko vadovaudamasi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB) (toliau - BDAR). Kauno lopšelis - darželis „Kregždutė“, kodas 191640146, P. Plechavičiaus g. 2, LT-47447 Kaunas, tel. (8 37) 31 24 50, el. p. [email protected].

Asmens duomenys yra tvarkomi ir saugomi, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, BDAR nuostatomis bei kitais teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą. Asmuo, siekdamas įgyvendinti aukščiau nurodytas teises, gali pateikti Kauno lopšelio-darželio „Kregždutė“ administracijai rašytinį prašymą (asmeniškai, paštu, per atstovą, ar elektroninių ryšių priemonėmis) adresu P. Plechavičiaus g. 2, LT-47447 Kaunas, tel. (8 37) 31 24 50; el. p. [email protected].

Jeigu asmuo nesutinka su Kauno lopšelio-darželio „Kregždutė“ administracijos ar Duomenų apsaugos pareigūno atsakymu, jis gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI), L. Sapiegos g. 17, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 2804, 279 1445, el. p. [email protected].

ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IKI 2024-12-31.

Jau tapo įprasta, kad ugdymo įstaigos, pristatydamos savo veiklą ir pasiekimus, tinklapiuose, o neretai - ir paskyrose socialiniuose tinkluose, publikuoja nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose - akimirkos iš edukacinių veiklų, įvairių renginių, ekskursijų ir pan. Šia tema praktikoje neretai tenka susidurti su nuomonių įvairove ir mitais, ką iš tiesų leidžia ir ką draudžia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau - BDAR).

Asmens teisę į atvaizdą reglamentuoja LR civilinis kodeksas, taip pat - kadangi atvaizdas yra laikytinas asmens duomeniu - ir BDAR bei LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Visi šie teisės aktai numato, kad bet kurio asmens atvaizdas (nesvarbu, užfiksuotas nuotraukoje ar vaizdo įraše) gali būti naudojami tik su to asmens sutikimu, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis.

Svarbu atminti ir tai, kad, kaip yra išaiškinęs, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutikimas būti fotografuojamam ar filmuojamam, savaime nereiškia ir sutikimo, kad ta vaizdo medžiaga ir būtų paviešinta - vadinasi, prieš publikuojant asmens atvaizdą internete ar bet kur kitur, būtina turėti sutikimą būtent tokiam asmens atvaizdo panaudojimui.

1. Sutikimas turi būti pateikiamas kaip atskiras dokumentas arba turi būti sudaryta galimybė jame pažymėti atskiras sąlygas, dėl kurių sutinkama/nesutinkama. Taigi sutikimas dėl vaiko atvaizdo naudojimo neturėtų būti kaip, pavyzdžiui, sutarties su ugdymo įstaiga dalis, arba sutikimo išleisti vaiką į ekskursiją ar renginį dalis ir pan. Tokiu atveju susidarytų neleistina situacija: vienas tėvų iš tiesų nori pasirašyti, kad sutinka, jog vaikas mokytųsi toje ugdymo įstaigoje, tačiau jis savaime priverstas sutikti ir su vaiko atvaizdo naudojimu, nes visos nuostatos sudaro vieną dokumentą.

2. Sutikimas turi būti parašytas aiškia, suprantama kalba.

3. Dažnai tenka išgirsti klausimą, ar reikia tėvų sutikimo prieš viešinant kiekvieną vaiko nuotrauką ir (ar) vaizdo įrašą, ar pakanka vieno sutikimo, pavyzdžiui, visiems mokslo metams. Atsakymas priklauso nuo to, kokį sutikimą ugdymo įstaiga naudoja ir kas jame yra numatyta: jei sutikimo sąlygos yra ganėtinai konkrečiai apibrėžtos, tada dėl kiekvieno pakartotinio vaiko fotografavimo / filmavimo ir jo atvaizdo viešinimo atskiro tėvų sutikimo nebereikia tol, kol duotas sutikimas galioja (pvz., vieniems mokslo metams, kol galios mokymo sutartis ir pan.). Šiuo atveju labai svarbu, kad sutikimo turinys būtų kuo išsamesnis ir kad jį pasirašantis asmuo galėtų pasirinkti: sutikti ar ne ties kiekviena atvaizdo panaudojimo galimybe, pavyzdžiui: asmuo gali pažymėti, kad jis sutinka, jog jo vaiko atvaizdas įstaigos veiklos viešinimo tikslu būtų paviešintas įstaigos tinklapyje, tačiau nesutinka, kad tuo pačiu tikslu vaiko atvaizdas būtų viešinamas įstaigos paskyroje socialiniame tinkle ir (ar) žiniasklaidoje ir t.t.

Akcentuotina, kad būtina sutikimo sąlyga yra tai, kad asmuo dėl sutikimo davimo ar nedavimo galėtų apsispręsti visiškai laisvai, dėl to nei jis, nei jo vaikas, nepatirdamas jokių neigiamų pasekmių. Tarkime, iš tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) gautas sutikimas dėl vaiko atvaizdo naudojimo nebus laikomas tinkamu, jei prieš tai tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) bus perspėti, kad jiems nesutikus su nuotraukų publikavimu, jų vaikas negalės dalyvauti kokiame nors konkurse ar važiuoti į kokią nors ekskursiją.

Akcentuotina, kad tais atvejais, kai vaikas prieštarauja jo fotografavimui, filmavimui ir atvaizdo viešinimui, ši jo pozicija turėtų būti gerbiama, nesvarbu, kiek vaikui metų. Tačiau kalbant apie vaiko sutikimą jį fotografuoti, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, kadangi vaikai savarankiškai sutikimą dėl savo asmenų tvarkymo gali duoti nuo 14 metų. Beje, ši amžiaus riba atitinka ir Švietimo įstatyme numatytą amžiaus ribą, kad vaikas nuo 14 iki 18 metų mokymo sutartį sudaro pats, turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą. Vis dėlto, net ir dėl 14 metų asmens duomenų tvarkymo pravartu turėti ne tik jo, bet ir bent vieno iš tėvų sutikimą. Asmuo, duodamas sutikimą, turi aiškiai suprasti sutikimo sąlygas ir pasekmes, vadinasi, jos vaikams turėtų būti pateikiamos aiškia bei paprasta kalba.

Paprastai daugiausiai įtampos dėl vaikų atvaizdų viešinimo ugdymo įstaigoms kelia renginiai, nes esant didelei masei vaikų, sudėtinga atskirti, kurio vaiko tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) yra davę sutikimus, o kurių - ne. Nusprendus fotografuoti ir (ar) filmuoti renginį, patartina, vaikus ir tėvus iš anksto apie tai perspėti, kad jie galėtų laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo. Kita vertus, ugdymo įstaigoms patartume turėti ir taisykles renginių dalyviams ir lankytojams, pvz., tėvams, edukacijų vedėjams ir pan., kuriose būtų aiškiai apibrėžta, kur ir kokia tvarka galima vaikus fotografuoti ir (ar) filmuoti, viešinti jų atvaizdus.

Turtine žala yra laikomas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Svarbu paminėti ir tai, jog jeigu ugdymo įstaiga iš neteisėto atvaizdo viešinimo gavo naudos, tokia nauda galėtų būti pripažinta nukentėjusio asmens nuostoliais - turtine žala. Neturtine žala yra laikomas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą, privalu įrodyti ne tik tai, jog neteisėti veiksmai, kuriais padarytas pažeidimas, buvo ne mažareikšmiai, o intensyvūs, bet ir tai, kad tokia žala buvo patirta. Kiekvienu atveju, padarytas pažeidimas ir dėl jo kilę padariniai yra vertinami individualiai.

Pastebėjus be duoto sutikimo paviešintą nepilnamečio vaiko atvaizdą, pirmiausiai patartina tiesiogiai ugdymo įstaigai pareikšti reikalavimą pašalinti neteisėtai patalpintą nuotrauką ar vaizdo įrašą bei atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą, jei tokia buvo patirta. Atsakymo negavus ar nepavykus situacijos išspręsti taikiu būdu - teikti ieškinį dėl pažeistų teisių gynybos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymas pats savaime nėra pakankamas pagrindas priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, visais atvejais, prieš kreipiantis į teismą, privalu atidžiai įsivertinti turimus įrodymus bei argumentus dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumo, nes ieškinio apimties patenkinimas turi tiesioginės įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

Taigi ugdymo įstaiga gali viešinti nepilnamečių vaikų nuotraukas, tačiau tik esant tinkamai išduotam sutikimui. Vyresni vaikai gali patys apsispręsti dėl jų nuotraukų viešinimo socialiniuose tinkluose, o už mažylius šį sprendimą turi priimti tėvai.

Socialiniai tinklai, jeigu jais naudojamasi atsakingai, yra puikus įrankis. Ryšio palaikymas su artimaisiais. Mielų akimirkų užfiksavimas. Nuotraukų fiksavimas ir jų kėlimas į socialinius tinklus padeda trumpam stabtelėti ir įamžinti kasdien vis besikeičiantį vaiką. Saugesnis nuotraukų talpinimas. Pasidalinimas naudinga informacija (ir jos gavimas), įkvėpimas. Pozityvios emocijos.

Vaiko nuotraukų viešinimas, visų pirma, kelia etinį klausimą - juk vaikas yra asmenybė, tad ar tėvai turi teisę į jo atvaizdą?

Vaiko privatumo pažeidimas.
Kontrolės praradimas. Įkelti nuotrauką į socialinius tinklus trunka vos akimirką, tačiau ją pašalinti iš interneto gali būti neįmanoma. Paviešinę nuotrauką rizikuojate prarasti kontrolę - bet kas gali ją išsisaugoti, siųsti vieni kitiems, naudoti negeriems tikslams.
Patyčios.
Vaiko tapatybės vagystės grėsmė. Vaiko nuotraukos bei jo tapatybė gali būti pavogtos, siekiant pasipelnyti ar patenkinti savo fantazijas. Anglų kalboje jau naudojamas specialus terminas baby role-playing, žymimas grotažymėmis #BabyRP, #AdoptionRP, #KidRP. Šiuo terminu apibrėžiamas veiksmas, kuomet yra pavagiamos svetimo vaiko nuotraukos, sukuriama nauja paskyra, kurioje kuriama neegzistuojanti gyvenimo istorija.
Reali grėsmė. Neapdairiai dalindamiesi nuotraukomis galite atskleisti per daug asmeninės informacijos ir įstumti savo vaiką (o taip pat save bei savo turtą) į pavojų.

Kodėl viešinate šią nuotrauką? Prieš keldami nuotrauką į internetą atsakykite sau į šį klausimą. Įvertinkite nuotraukos pobūdį. Labai svarbu, kad vaiko nuotraukos nepažeistų jo teisių. Vaikas jokiu būdu neturėtų būti nuogas, užfiksuotas netinkamoje pozoje ar žeminant jo orumą.

Nuotraukas talpinkite į debesis, nuotraukų dalijimosi platformas. Nuotraukas galite įkelti į „iCloud“, „Dropbox“, „Google drive“, siųsti per „WeTransfer“ ir pan. Arba apribokite nuotraukų matomumą. Socialiniuose tinkluose galima kurti draugų sąrašus, privačias paskyras, uždaras grupes ir vaiko nuotraukomis dalintis tik ten. Paklauskite vaiko sutikimo jam paaugus.

Nei darželiai, nei mokyklos nebegali reikalauti nei popierinių medicininių pažymų, nei elektroninių, kuriomis anksčiau buvo pateisinamas vaiko neatvykimas. E. sveikatoje nėra tvarkomi duomenys apie ligos laikotarpius ar nelankytas ugdymo įstaigoje dienas dėl ligos. Asmens duomenys tvarkomi siekiant teikti pacientams su sveikatinimo veikla susijusias paslaugas, identifikuoti pacientus ir sveikatinimo veiklą vykdančius specialistus. Kaip rodo praktika ir gyvenimiškos situacijos, nelankymai būna ne tik dėl ligos. Juolab kad e. sveikatoje nėra tvarkomi duomenys apie ligos laikotarpį. Duomenų apie vaiko sveikatos tvarkymui yra nustatyti griežti teisiniai reikalavimai.

Pakruojo vaikų lopšelis - darželis „Vyturėlis“ asmens duomenis tvarko vadovaudamasi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB) (toliau - BDAR). Asmuo, siekdamas įgyvendinti aukščiau nurodytas teises, gali pateikti Pakruojo vaikų lopšelio - darželio „Vyturėlis“ administracijai rašytinį prašymą (asmeniškai, paštu, per atstovą, ar elektroninių ryšių priemonėmis) adresu Mindaugo g. 15, LT-56131 Pakruojis, el. p. [email protected].

Jeigu asmuo nesutinka su Pakruojo vaikų lopšelio - darželio „Vyturėlis“ administracijos ar Duomenų apsaugos pareigūno atsakymu, jis gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI), Juozapavičiaus g. 6, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 271 2804, 279 1445, el. p. [email protected].

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir informaciniais tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Patvirtinkite savo sutikimą juos naudoti, paspausdami „Sutinku“.

Kauno lopšelis-darželis „Tukas“ asmens duomenis tvarko vadovaudamasi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB) (toliau - BDAR). Šiame pranešime rasite informaciją apie tai kokius asmens duomenis ir kokiu tikslu tvarkome, kam galime perduoti informaciją apie Jus, kiek laiko saugome duomenis ir kokias teises Jūs, kaip duomenų subjektas, turite. Kauno lopšelis-darželis „Tukas“ kodas 191643441, Pakraščio g. 7A, LT-47162 Kaunas, tel. (8 37) 31 19 78 , el. p. [email protected].

Duomenų tvarkymo tikslai. Asmens duomenys (tame tarpe ir specialių kategorijų asmens duomenys) yra tvarkomi ir saugomi, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, BDAR nuostatomis bei kitais teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.

Jeigu asmuo nesutinka su Lopšelio-darželio ar Duomenų apsaugos pareigūno funkcijas atliekančiu asmens atsakymu, jis gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI), L. Sapiegos g. 17, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 2804, 279 1445, el. p. [email protected].

atvykę į lopšelį-darželį (Pakraščio g. 7A, Kaunas), užpildę laisvos formos prašymą ir pateikę asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. siųsdami laisvos formos prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją paštu (Parkraščio g. 7A, LT-47162 Kaunas).

tags: #ar #darzeliai #gali #viesinti #duomenis #apie

Naujienos

Darželių teisė viešinti vaikų duomenis: taisyklės ir išimtys