Daugelis besilaukiančių ar ką tik pagimdžiusių moterų susiduria su klausimu, ar įmanoma derinti vaiko priežiūros atostogas (VPA) su mokslu ar papildoma praktika. Atsakymas, daugeliu atvejų, yra teigiamas, tačiau svarbu žinoti tam tikras taisykles ir išimtis.
Mokslai ir stipendija VPA metu
Dauguma moterų, esančių nėštumo ir gimdymo atostogose ar vaiko priežiūros atostogose, gali tęsti mokslus ir net gauti stipendiją, nes tai paprastai nėra laikoma papildomomis pajamomis, kurios turėtų įtakos vaiko priežiūros išmokoms. Tai patvirtina ir skaitytojų patirtis: „Kai laukiausi dukters istojau mokytis į kolegiją, o va dabar už poros menesiu jau baigimas - kaip matot ir du vaikuciai. Gavau visus pinigelius kaip priklauso.“ Taip pat, jei stipendija nėra deklaruojama „Sodroje“ kaip papildomos pajamos, ji neturėtų įtakos gaunamoms išmokoms.
Jei planuojate pradėti naujus mokslus jau pagimdžius, o vaiko priežiūros atostogos prasideda prieš pat gimdymą, tai taip pat neturėtų sukelti problemų dėl vaiko priežiūros išmokų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjai nebėra skirsto darbo galimybių į „pirmuosius ir antruosius vaiko priežiūros atostogų metus“, todėl bendra tvarka yra taikoma visą laikotarpį.
Papildomas darbas vaiko priežiūros atostogų metu
Įstatymas dirbti vaiko priežiūros atostogų metu nedraudžia, tačiau yra svarbu atsižvelgti į tam tikrus apribojimus. Vienas iš pagrindinių aspektų - tai galimybė sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, net jei esate vaiko priežiūros atostogose vienoje įmonėje. Tai ypač aktualu, jei planavote keisti darbą, bet dėl norimo stabilumo nebuvote tam pasiryžę anksčiau.
Svarbu:
- Jei su savo darboviete nesate pasirašę nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete nėra.
- Visada reikėtų laikytis konfidencialumo, ypač jei yra pasirašyti konfidencialumo susitarimai. Tai reiškia, kad nereikėtų atskleisti informacijos, tokios kaip klientų duomenys, apskaitos informacija ar „know-how“, kitai įmonei.
Jei turite pasirašytą nekonkuravimo susitarimą, galimybės VPA metu gali būti apribojamos. Tokiu atveju darbuotojas yra įpareigojamas nekonkuruoti su savo darbdaviu darbo santykių metu ir (ar) jiems pasibaigus. Kadangi konkuravimas gali vykti tik toje pačioje veiklos srityje, turi būti aiškiai nurodyta, kokia veikla darbuotojas negali užsiimti. Svarbu paminėti, kad pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys privalo mokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis negali būti mažesnis kaip 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Kiek galima užsidirbti VPA metu?
Matematika atrodo paprasta: iš paskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio (VDU) minusuojama gaunama vaiko priežiūros išmoka, ir likusi suma yra ta, kurią galima užsidirbti papildomai, kad nebūtų mažinamos paskirtos išmokos. Tačiau yra nustatyta riba - bendros pajamos negali viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių šalyje.
Pavyzdžiui, jei išmokos dydis yra 60%, o vidutinis darbo užmokestis siekia 3500 eur, galima užsidirbti papildomai 1400 eur (3500 - 2100 = 1400 eur). Tačiau, jei asmens gaunamas atlyginimas yra 5000 eur, išmoka bus mažesnė dėl taikomų lubų.
Tam, kad nereikėtų užsiimti sudėtingų matematinių skaičiavimų, buvo sukurta skaičiuoklė „Kiek galima uždirbti VPA metu, kad VPA išmoka nemažėtų“. Ji padeda suprasti, kokio dydžio darbo užmokestį tėvai gali gauti, kad vaiko priežiūros išmokos nesumažėtų, ir kokiam etatui ši suma galėtų būti prilyginama.
Senelių dalyvavimas vaiko priežiūroje
Vis daugiau senelių ryžtasi išeiti vaiko priežiūros atostogų, kad padėtų savo vaikams ir tuo pačiu išliktų konkurencingi darbo rinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tarp vaiko priežiūros išmokas gaunančių asmenų, senelių skaičius nuolat auga.
Taisyklės seneliams, norintiems gauti vaiko priežiūros išmoką:
- Senelis ar senelė turi būti dirbantis (apdraustas motinystės socialiniu draudimu).
- Bent vienas iš vaiko tėvų turi turėti teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti.
- Senelis ar senelė per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą.
Jei šie reikalavimai atitinka, senelis ar senelė turi parašyti darbdaviui prašymą suteikti vaiko priežiūros atostogas, o vėliau kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokos skyrimo. Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki vaikui sukaks treji metai, o išmoka gali būti mokama iki vaikui sukaks metai arba dveji.
Nedarbingumo lapelis seneliams
Seneliai, kaip ir tėvai, turi teisę gauti nedarbingumo lapelį, jei reikia slaugyti susirgusį vaiką iki 14 metų. Tokiu atveju išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Svarbu žinoti, kad darbdavys neturi teisės priekaištauti darbuotojui dėl nedarbingumo lapelio, gauto slaugant sergantį vaiką, nes tai yra numatyta Darbo kodekse.
Pavargote nuo darbo? Paklausykite Purbaya žodžių apie darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą!
Kasmetinės atostogos prieš dekretą
Išeinant dekretinių atostogų, darbuotojai turi teisę prašyti darbdavio suteikti visas ar dalį neišnaudotų kasmetinių atostogų. Jei darbuotoja nepageidauja eiti visų dienų atostogų, kompensacija už nepanaudotas atostogas nėra skaičiuojama. Skaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iki nėštumo ir gimdymo atostogų, naudojama speciali formulė, atsižvelgiant į išdirbtą laikotarpį.
Vaiko priežiūros atostogos neįskaitomos į kasmetinių atostogų stažą, tačiau nėštumo ir gimdymo atostogos - įskaitomos.
Darbo sąlygos grįžus po vaiko priežiūros atostogų
Po vaiko priežiūros atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, ne mažiau palankiomis darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojas turėtų galimybę grįžti į darbą, nesikeičiant sutarties sąlygoms be darbuotojo sutikimo.
Jei darbuotojas augina vaiką iki trejų metų, jam gali būti taikoma sutrumpinta darbo laiko norma (iki 32 valandų per savaitę), o valstybinėse įstaigose gali būti taikomos papildomos lengvatos.
Taip pat svarbu paminėti, kad darbuotojai, auginantys vaikus iki trejų metų, turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo. Jei darbas organizuojamas neišskiriant pamainų, tokia teisė negalioja.
Darbuotojai, auginantys vaikus ar laukiantys šeimos pagausėjimo, gali prašyti dirbti nuotoliniu būdu. Jei darbdavys negali įrodyti, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti tokį prašymą.
Pavargote nuo darbo? Paklausykite Purbaya žodžių apie darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą!
