Sergamumas tymais pastaruoju metu sparčiai auga: Lietuvoje jau diagnozuota 159 žmonėms. Ši liga, galinti sukelti sunkias komplikacijas ir net mirtį, nesirenka amžiaus - ja serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, tarp pastarųjų - nemažai medikų.
Tymų vakcinacijos istorija Lietuvoje
Skiepijimas nuo tymų Lietuvoje prasidėjo 1964 metais. Iki to laiko dauguma vaikų šia liga persirgdavo natūraliai ir taip įgydavo imunitetą. Nuo 1964 iki 1988 metų nuo tymų buvo skiepijama tik kartą. Prie didesnio patikimumo Europos gamintojų vakcinos pereita tik 1993-aisiais. Tai reiškia, kad žmonės, kurių skiepijimo laikas buvo iki 1993-ųjų, turėtų rimtai pasidomėti - turi jie imunitetą šiai ligai ar ne. O gimę iki 1964-ųjų, t. y., nepriklausantys jokiai skiepijimo programai, neturėtų būti tikri dėl savo imuniteto.
Skiepų apskaita ir skiepijimo kortelės įvestos 1967 m. 1973 m. patvirtintas oficialus skiepų kalendorius. Juo sumažinamas tuberkuliozės skiepų skaičius, pavėlinamos papildomos raupų skiepo dozės; dvivaletis kokliušo/difterijos skiepas pakeičiamas trivalenčiu kokliušo/difterijos/stabligės skiepu. 1980 m. įvedamas naujas vaikų skiepų kalendorius, kuriuo oficialiai nutraukiamas skiepijimas nuo raupų, sumažinamas tuberkuliozės skiepų skaičius, 2 mėn. paankstinamas kokliušo/difterijos/stabligės skiepas. Tokio pat kalendoriaus buvo laikomasi ir pirmaisiais nepriklausomybės metais. 1992 metais įvestas raudonukės skiepas 15-18 mėn. amžiaus. 2008 metais kokliušo vakcina pakeista į aceluliarinę kokliušo vakciną (pastaroji laikoma mažiau pašalinių poveikių turinčia). 2014 metais įvestas skiepas nuo pneumokokinės infekcijos.
Tymų vakcinacija šiandien
Nuo tymų vaikai skiepijami du kartus - 15 mėnesių ir 6-7 metų amžiaus. Neskiepyti nė karto rizikuoja labiausiai, tačiau tikimybė susirgti lieka ir tiems, kurie skiepyti tik kartą - imunitetas nebūna susiformavęs pilnai. Vakcina yra ilgalaikė, bet susirgti gali ir tie, kurie buvo skiepyti du kartus.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tymų ir raudonukės viruso cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos (95 proc.) skiepijimo aprėptys dviem vakcinos nuo tymų (MMR) dozėmis. „Lietuvoje paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 m. - 2009 m. siekė 97 proc., 2018 m. - vos 92,2 proc. Tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, ar tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų“, - aiškina specialistai.
Kauno apskrityje, kur sergančiųjų dabar yra daugiausia, kai kuriose savivaldybėse paskiepyta tik 85 proc. gyventojų. Nors vakcinos užsakomos ir bus papildomai nupirkta, jos nėra tokia prekė, kurią galima greitai papildyti. Kalba eina ne apie savaites, o apie mėnesius, kol vakcinos pasieks Lietuvą.
Rizikos grupės ir prevencinės priemonės
Didžiausia rizika susirgti tymais dabar yra gimusiems iki 1964 metų, t. y., tiems, kurie nebuvo skiepyti pagal jokią programą, ir iki 1980-ųjų gimusiems, kurie galimai skiepyti tik viena vakcinos doze.
Jeigu skiepų istorijos susižinoti nepavyksta, egzistuoja kraujo tyrimas, kuris parodo imlumą tymams. Kiekvienam asmeniui, norinčiam žinoti imuniteto būklę dėl tymų infekcijos, patartina kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl galimybės atlikti kraujo tyrimą, norint sužinoti tolimesnių veiksmų eigą - ar skiepytis nuo tymų, ar asmuo turi pakankamą imunitetą tymams.
Kalbant apie sergančius suaugusiuosius, paprasčiausias kelias būtų suteikti galimybę pasiskiepyti visiems, kurie nors kiek nerimauja. Žmonės gali pasitikrinti - persirgę arba tinkamai paskiepyti tymų vakcina kraujyje turi antikūnų.
Tymų simptomai ir komplikacijos
Tymų inkubacinis periodas trunka apie 10 dienų (7-18-21 d.). Asmuo gali platinti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Vienas pirmųjų požymių - karščiavimas, po to atsiranda konjuktyvitas (akių junginės uždegimas), šviesos baimė, akys traiškanoja. Atsiranda sloga, kosulys, po to bėrimas, kuris prasideda nuo galvos ir leidžiasi žemyn. Beria etapais, pradėjus berti kojas, bėrimas galvoje nyksta palikdamas pigmentaciją.
Pagrindinės komplikacijos: viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir pažeidimai - laringitai, otitai, taip pat antrinės bakterinės infekcijos. Vaikams ypač pavojinga tymų pneumonija, kuri gali baigtis mirtimi. Kol nebuvo skiepų, vaikai daugiausia nuo jos ir mirdavo. Suaugusiems ypač pavojingas encefalitas. Dar gali ištikti aklumas. Dar viena itin pavojinga ir reta komplikacija - sklerozuojantis panencefalitas, kuris gali pasireikšti ir po 10-20 metų.
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas. Kadangi tai virusinė infekcija, jai nėra jokių priešvirusinių vaistų. Gydytojai neturi kitų išeičių, tik padėti pacientui sirgti, bet paties proceso ne visada gali sukontroliuoti.
Kova su tymų protrūkiu
Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė užregistravo rezoliuciją, kuria atkreipiamas dėmesys į susiklosčiusią susirūpinimą keliančią situaciją. Ja kreipiamasi į vyriausybę, savivaldybes, tėvus. Vyriausybė raginama tymų protrūkio metu savanoriškus kraujo tyrimus, siekiant nustatyti ar asmuo turi imunitetą šiai ligai ir ar asmeniui reikalingas MMR skiepas, kompensuoti valstybės lėšomis.
Aktorė Elžbieta Latėnaitė, anksčiau skeptiškai žiūrėjusi į skiepus, pakeitė savo nuostatą ir ragina skiepyti vaikus, pabrėždama, kad tai suaugusiųjų atsakomybė. Ji taip pat siūlo investuoti į visuomenės švietimą apie skiepus, mokslinius tyrimus ir pasiekimus, skatinti kritiškai mąstyti ir atidžiau atsirinkti informacijos šaltinius.
Profesorius Vytautas Usonis pabrėžia, kad Lietuva šiuo metu nėra saugi kraštas tymų atžvilgiu. Jis ragina peržiūrėti visą sistemą, kaip teikiama pagalba pirminės sveikatos priežiūros grandyje, ir atkreipia dėmesį, kad per paskutinius 12 mėnesių Europoje mirė 33 žmonės nuo tymų.
Gydytoja apie patirtis gydant vaikų vėžį: darbas su vaikais išmokė optimizmo
Gydytoja Inga Ivaškevičienė atkreipia dėmesį, kad į ligoninę patenka neskiepyti vaikai, kurių tėvai atsisakė juos skiepyti. Ji pabrėžia, kad vaistų nuo tymų nėra ir vienintelė apsisaugojimo priemonė yra vakcina.
Kompensuojamos ir mokamos vakcinos
Lietuvoje nemokamai nuo tymų skiepijami tik vaikai. Valstybinė ligonių kasa kasmet nuperka vakcinos, kuri pristatoma į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro sandėlį. Nuo tymų skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus vaikai. Reikalingos 2 vakcinos dozės, nes, remiantis moksliniais tyrimais, tik taip susidaro ilgalaikis imunitetas.
Vakcinos nuo tymų yra kompensuojamos valstybės, jei per 72 valandas po kontakto su sergančiuoju tymais asmeniui yra atliekamas skiepijimas. Visi kiti skiepytis gali tik asmeninėmis lėšomis. Jei vakcinos neturi jūsų gydymo įstaiga, patariama kreiptis į kitą, kuri suteiks skiepijimosi galimybę.
Visuomenę galima apsaugoti nuo užkrečiamų ligų protrūkio, kai paskiepijama 95 procentai jos narių. Šiam procentui mažėjant, ligos atsiranda vėl. Jei skiepijimosi apimtys Lietuvoje būtų pakankamos, liga neišplistų.
