Nėštumo pradžia - tai sudėtingas ir nuostabus procesas, prasidedantis nuo dviejų ląstelių susijungimo. Ši kelionė, nuo apvaisinimo iki implantacijos, yra itin svarbi naujos gyvybės vystymuisi.
Lytinės ląstelės ir jų vaidmuo
Vyro lytinėse liaukose, sėklidėse, gaminasi vyriški lytiniai hormonai androgenai ir bręsta lytinės ląstelės - spermatozoidai. Moters lytinėse liaukose, kiaušidėse, gaminasi moteriškieji lytiniai hormonai: estrogenai bei progesteronas, ir bręsta lytinės ląstelės - kiaušialąstės. Subrendęs kiaušinėlis yra didžiausia, o spermatozoidas - mažiausia žmogaus organizmo ląstelė.
Vaisingumą reguliuoja centrinė nervų sistema - pagumburis ir posmegeninė liauka (hipofizė), kurie gamina hormonus, skatinančius lytinių ląstelių brendimą ir lytinių liaukų veiklą.
Ovuliacija ir vaisingos dienos
Svarbiausias mėnesinių ciklo įvykis - ovuliacija. Jei mėnesinių ciklas trunka 28 dienas, antros savaitės pabaigoje įvyks ovuliacija. Ovuliacija - tai subrendusios kiaušialąstės išsilaisvinimas iš kiaušidės folikulo ir jos kelionė kiaušintakiu link gimdos. Nors pats kiaušinėlis po ovuliacijos yra gyvybingas ir gali būti apvaisintas tik apie 12-24 valandas, spermatozoidai moters lytiniuose takuose gali išlikti gyvybingi iki 5-6 dienų. Dėl šios priežasties didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kelios dienos prieš ovuliaciją ir pačią ovuliacijos dieną. Šis periodas, trunkantis apie 6 dienas, vadinamas vaisinguoju langu.
Norint pastoti, rekomenduojama mylėtis likus ne daugiau kaip 72 valandoms iki ovuliacijos ir ne vėliau kaip 24 valandas po jos. Jei vaisingų dienų metu mylėsimasi ne rečiau kaip kas dvi-tris dienas, tikimybė pastoti yra labai aukšta.
Apvaisinimas: spermatozoido ir kiaušinėlio susitikimas
Lytinio akto metu į moters organizmą patenka milijonai spermatozoidų, tačiau tik nedidelė dalis jų pasiekia kelionės tikslą - kiaušintakį, kuriame laukia kiaušinėlis. Tik 400 iš 250 milijonų į makštį patekusių spermatozoidų ištvers 10 valandų kelionę iki kiaušintakio ir tik vienam jų pavyks prasibrauti pro išorinę kiaušinėlio membraną. Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per 12 valandų po ovuliacijos.
Tiek spermatozoidas, tiek kiaušinėlis yra lytinės ląstelės (gametos), turinčios po 23 chromosomas. Spermatozoidas taip pat nulemia būsimo vaiko lytį. Kai spermatozoidas susilieja su kiaušinėliu, jų branduoliai susijungia, sudarydami zigotą - pirmąją naujo organizmo ląstelę su pilnu chromosomų rinkiniu: 46 chromosomomis (23 poros). Per kitas 30 valandų po apvaisinimo spermatozoido ir kiaušinėlio branduoliai susijungs, taip sukurdami naują genų derinį.
Nuo zigotos iki embriono: pirmoji vystymosi savaitė
Po apvaisinimo zigota pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos ir tuo pačiu metu ima sparčiai dalintis. Pirmasis ląstelės pasidalijimas įvyksta maždaug po 24-30 valandų. Vėliau ląstelės dalijasi vis greičiau. Per trijų-keturių dienų kelionę iš kiaušintakio į gimdą apvaisintas kiaušinėlis (vadinamas zigota) pasidalys į 16 identiškų ląstelių ir taps panašus į avietės uogą, o dar labiau - į šilkmedžio vaisių (lot. Morus). Šis ląstelių kamuolėlis vadinamas morule.
Keliaudama link gimdos, morulė toliau vystosi ir virsta blastocista - pūslelės pavidalo struktūra, turinti vidinę ląstelių masę (iš kurios vystysis embrionas) ir išorinį sluoksnį (trofoblastą, iš kurio formuosis placenta). Blastocistą sudaro jau apie 100-250 ląstelių.
Implantacija: naujo gyvenimo įsitvirtinimas
Maždaug 6-10 dieną po apvaisinimo (atitinka maždaug 20-24 ciklo dieną), blastocista pasiekia gimdą ir pradeda įsitvirtinti jos gleivinėje. Šis procesas vadinamas implantacija. Implantacijos metu kai kurios moterys gali pastebėti nežymų kraujavimą ar patepliojimą, kurį kartais galima supainioti su prasidedančiomis mėnesinėmis. Šiuo metu nėštumo testas dar gali būti neigiamas, nes hormono hCG (kurį jis aptinka) koncentracija šlapime dar per maža.
Hormoninis reguliavimas ir ciklo fazės
Moters mėnesinių ciklas yra reguliarus procesas, kurio vidutinė trukmė - apie 28-32 dienos. Jį lemia hipofizės, pagumburio ir kiaušidžių išskiriami hormonai:
- Estrogenai: skatina gimdos gleivinės atsistatymą ir vešėjimą, gimdos kaklelio gleivių gamybą, jo minkštėjimą ir atsivėrimą.
- Progesteronas: parengia gimdos gleivinę implantacijai, slopina ovuliaciją, skatina gimdos kaklelio sukietėjimą ir tirštų gleivių gamybą, lemia bazinės kūno temperatūros pakilimą po ovuliacijos.
Mėnesinių ciklą galima skirstyti į kelias fazes, pavyzdžiui, pagal kiaušidžių veiklą: folikulų brendimo, ovuliacijos ir geltonkūnio fazes.
Sveikas gyvenimo būdas ir vaisingumas
Planuojant šeimos pagausėjimą, svarbi subalansuota ir sveika mityba, ypač folio rūgšties vartojimas. Rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip alkoholis, cigaretės, kofeinas. Taip pat svarbu palaikyti optimalų kūno svorį, sportuoti ir vengti streso bei įtampos.
Stresas ir įtampa - orgazmo priešai. Tad skirkite laiko mažiems malonumams, kurie atpalaiduoja kūną ir nuramina mintis.
Kaip naudoti pigius ovuliacijos testus | LH testo juostelių pamoka
Nepamirškite: kiekvienas nėštumas yra savitas. Jei nepavyksta pastoti iš pirmo karto, nereikėtų nusiminti. Svarbiausia - atsipalaiduoti, mėgautis artimiausiomis akimirkomis ir tikėti, kad viskas pavyks.
tags: #apvaisinto #kiausinelio #ciklas
