Salmoneliozė - tai viena dažniausių zoonozių, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Šios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 12-72 valandoms po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4-7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.
Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis įvairioms infekcijoms, įskaitant ir tas, kurios plinta per maistą. Salmoneliozė, viena iš dažniausiai pasitaikančių toksinių infekcijų, gali kelti didelį pavojų tiek nėščiajai, tiek vaisiui. Nors nėščia moteris salmonelioze susirgti gali itin retai, tačiau sunkiais atvejais ši bakterija gali patekti į kraują (bakteriemija), o tai gali sukelti nėštumo komplikacijų ar net persileidimą. Taip pat salmoneliozė retkarčiais gali būti perduota kūdikiui įsčiose.
Kas sukelia salmoneliozę?
Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių.
Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu, jei, pasinaudojęs tualetu ir nenusiplovęs rankų tvarkys maistą.
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės jame žūsta. Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos, pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus.
Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve liečiasi su žaliu. Kadangi salmonelės gali būti randamos namų augintinių (kačiukų, šuniukų, reptilijų), ypatingai viduriuojančių, išmatose, todėl užsikrėsti galima nenusiplovus rankų po sąlyčio su jų išmatomis. Tokiu būdu galimas užsikrėtimas ir nuo kitų naminių gyvūnų.
Salmoneliozės pavojus nėštumo metu
Nėštumo metu moters imuninė sistema natūraliai susilpnėja, todėl ji tampa jautresnė infekcijoms, įskaitant ir salmoneliozę. Maža to, organizmas negamina pakankamai antikūnų infekcijai įveikti. Nėščiai moteriai salmoneliozė gali sukelti:
- Dehidrataciją: Stiprus viduriavimas ir vėmimas gali greitai sukelti dehidrataciją, kuri yra pavojinga tiek mamai, tiek kūdikiui.
- Bakteriemiją: Bakterijos, patekusios į kraują, gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač moterims su nusilpusia imunine sistema.
- Priešlaikinį gimdymą: Sunkios infekcijos gali paskatinti priešlaikinį gimdymą.
- Vaisiaus infekciją: Nors tai pasitaiko retai, salmonelės gali patekti į vaisiaus organizmą ir sukelti infekciją.
- Persileidimą: Ypač pavojinga, jei infekcija įvyksta ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.
- Mažą naujagimio svorį: Esant folio rūgšties trūkumui gali sutrikti leukocitų, eritrocitų bei epitelinių ląstelių dauginimasis, o tai gali lemti mažą naujagimio svorį.
Sunkiais atvejais salmonelės gali patekti į kraują (bakteriemija), o tai gali sukelti nėštumo komplikacijų ar net persileidimą. Taip pat salmoneliozė retkarčiais gali būti perduota kūdikiui įsčiose. Jei mažyliui salmoneliozė pasireiškia gimus, jis gali sirgti meningitu, kuris sukelia smegenų ir nugaros smegenų dangalų uždegimą.
Salmoneliozės simptomai ir inkubacinis periodas
Pirmieji salmoneliozės simptomai dažniausiai prasideda praėjus maždaug pusei-keturioms paroms nuo bakterijų patekimo į organizmą. Kartais pirmieji požymiai gali pasireikšti ir tik po kelių dienų. Dažniausi simptomai:
- Staigus karščiavimas (iki 38-39 °C)
- Šaltkrėtis
- Galvos skausmas
- Raumenų skausmai
- Pykinimas
- Vėmimas
- Pilvo skausmai
- Gausus viduriavimas
Dėl karščiavimo, vėmimo ir viduriavimo ligonis netenka daug skysčių, gali išsivystyti dehidratacija. Karščiavimas dažniausiai užtrunka 1-3 dienas, o viduriavimas praeina per 3-7 dienas. Jei jis užtrunka ilgiau, reikėtų pagalvoti apie kitą infekciją.
Kaip sumažinti riziką užsikrėsti?
Salmoneliozės prevencijai vakcinos nėra. Todėl būtina įsiminti ir žinoti šias pagrindines taisykles, padėsiančias sumažinti užsikrėtimo riziką:
Laikykitės švaros
- Plaukite rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa;
- Plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir prieš valgį;
- Pagaminę maistą, išplaukite ir dezinfekuokite visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, naudotus maisto ruošimui.
Kodėl? Nors dauguma mikroorganizmų žmonėms nepavojingi, tačiau dauguma iš jų randami dirvožemyje, vandenyje, žmonių bei gyvūnų žarnyne. Jie plinta per nešvarias rankas, virtuvės inventorių, šluostes. Tokiu būdu mikroorganizmai gali patekti į maistą.
Atskirkite žaliavą nuo gatavo maisto
- Laikykite atskirai žalią mėsą, paukštieną, žuvį nuo kitų maisto produktų;
- Žalios mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudokite atskiras lenteles ir peilius. Arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplaukite vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinkite;
- Šaldytuve laikykite maistą taip, kad jis nesiliestų su žaliava.
Kodėl? Žalioje mėsoje, paukštienoje, žuvyje ir jų skysčiuose gali būti pavojingų mikroorganizmų, kuriais maisto ruošimo metu gali būti užterštas kitas maistas.
Gerai termiškai apdorokite
- Gerai išvirkite ar iškepkite gyvūninį maistą: mėsą, vištieną, kiaušinius, žuvį;
- Iš šių produktų gaminami patiekalai turi būti pakaitinami iki ne žemesnės nei 70 laipsnių temperatūros;
- Gerai paruoštos mėsos ar paukštienos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas;
- Iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.
Kodėl? Aukštesnėje nei 70°C temperatūroje praktiškai žūva visi ligą sukeliantys mikroorganizmai.
Tinkamai laikykite maistą
- Nepaliekite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas;
- Nedelsdami atvėsinkite nesuvartotą ar greitai gendantį maistą;
- Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip 60°C temperatūros;
- Nelaikykite maisto ilgai, net šaldytuve;
- Neatitirpinkite užšaldyto maisto kambario temperatūroje, o šaldytuve.
Kodėl? Kambario temperatūroje pavojingi mikroorganizmai labai greitai dauginasi. Didelis jų kiekis pavojingas sveikatai. Žemesnėje nei 5°C ir aukštesnėje nei 60°C temperatūroje ligų sukėlėjų dauginimasis sumažėja arba žūsta.
Rinkitės šviežią ir nesugedusį maistą
- Maistui gaminti vartokite švarų geriamąjį vandenį;
- Ne vartokite nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų;
- Kruopščiai plaukite daržoves ir vaisius, ypatingai vartojamus be šiluminio apdorojimo;
- Ne vartokite maisto su pasibaigusiu realizavimo terminu.
Kodėl? Nešvariame vandenyje, nepasterizuotame ar nevirintame piene ir jo produktuose gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų.
Diagnozė ir gydymas
Salmoneliozė diagnozuojama remiantis duomenimis apie valgytą įtartiną maistą, klinikiniais simptomais ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Bendrame kraujo tyrime gali būti padidėjęs leukocitų skaičius. Atliekant išmatų mikroskopinį tyrimą, randama leukocitų, eritrocitų, gleivių, nesuvirškintos ląstelienos. Sukėlėjui nustatyti atliekamas išmatų pasėlis, kartais gali būti atliekamas vėmimo masių, maisto produkto pasėlis. Įtariant bakteriemiją, gali tekti atlikti kraujo pasėlį.
Salmonelių sukeltas gastroenteritas paprastai praeina per keletą dienų savaime. Svarbu dieta, vartoti pakankamai skysčių (nesaldžios arbatos, negazuotas mineralinis vanduo, rehidronas ir kt.), esant sunkesnei būklei, gali tekti taikyti infuzoterapiją. Nustatyta, kad antibiotikų skyrimas sergant salmonelioze nesutrumpina ligos simptomų trukmės ir net gali prailginti bakterijų nešiojimo laikotarpį. Todėl sergant salmonelioze antibiotikai skiriami tik išskirtinais atvejais, kai ligonio būklė yra sunki, sergama tifoidine ligos forma ar esant bakteriemijai.
Jeigu liga nepraeina per savaitę, patariama apsilankyti pas gydytoją. Taip pat svarbu pasitarti su medikais, jei salmonelioze suserga kūdikis, vyresnio amžiaus žmogus ar asmuo, turintis nusilpusią imuninę sistemą. Neatidėliotiną pagalbą būtina gauti šiais atvejais: kraujo priemaišos išmatose, aukšta ir ilgai trunkanti temperatūra, ryški dehidratacija (mažai šlapinamasi, burna išdžiūvusi, akys įdubusios).
11 patarimų, kurie padės išvengti salmoneliozės
ULAC duomenimis, nors sergamumas salmonelioze Lietuvoje kasmet mažėja, tačiau praėjusiais metais Lietuvos gyventojų sergamumas šia liga siekė 27,7 atv. 100 tūkst. gyventojų ir tai aukštesnis rodiklis nei Europos Sąjungos šalių vidurkis (20 atv. 100 tūkst. gyventojų).
tags: #apsikretimas #salmonelemis #kenkia #busimam #kudikiui
