Tai tarsi įrodymas, kad begėdiškai laikomasi išvaizdos prieš žmogų hierarchijos, kuri seniausiai pasmerkta. Ir vis dėlto išvaizda išlieka svarbu. Nereikia keliauti toli, kad rastum tam įrodymų - greitosios mados industrija, akcentas sezono tendencijoms, vis kitais kampais keliamas aprangos klausimas, second-hand sužydėjimas prikišamai parodo, jog aprangos klausimas visuomenei svarbus.
Tačiau pabandykime paklausti, kodėl. Ar tikrai už drabužių ir išvaizdos akcentavimo slepiasi besaikis vartojimas, o išvaizdos kultas - tuštybė ir nieko daugiau? Psichologai paprieštarautų. Asociacijos tarp drabužių ir pasąmonės siekia giliau nei vien išvaizdos, kaip paviršiaus, egzistavimas. Pats paprasčiausias stiliaus kūrimo svarbos paaiškinimas - savo identiteto paieškos ir formavimas.
Bet čia prasideda linksmybės. Viskas, kas liečia asmenybę, gali tapti keblu. Norime būti išskirtiniai, bet ir pritapti visuomenėje; pasislėpti ir būti matomi; elegantiški ir ekscentriški; atsakingi ir impulsyvūs; egzistuoja begalė norų ir poreikių, kurie prieštarauja vienas kitam. Išsipainioti iš jų ir apibrėžti „save“ ne visada būna paprasta, o kartais net ir neįmanoma.
Psichologinis "Aš" ir jo atspindys drabužiuose
Psichologija yra skyrusi nemažai dėmesio „savęs“ suvokimui. Galima išskirti tris esminius „savęs“ aspektus - idealusis aš (tai, kaip noriu save matyti), tikrasis aš (toks, koks esu didžiąją laiko dalį) ir privalomas aš (koks turiu būti kitų akyse). Kuo didesnis neatitikimas - tuo didesnės problemos.
Jei veidrodyje matomas vaizdas neatitinka trokštamo vaizdo, realybė smogia visu smarkumu - nepasitenkinimas, nuvilti lūkesčiai, nepasitikėjimas savimi ir vis labiau apimantis beviltiškumo jausmas, jog šis savęs suvokimo ir matomo vaizdo prieštaravimas gali reikštis visose gyvenimo srityse. Kai tikiesi išvysti lyg iš pieno plaukusią mergelę, o pamatai apyjaunę turgaus bobulenciją, nesunku suabejoti, ar per pasimatymą koketiškas šypsnys ir viliojantis žvilgsnis, kupinas pasitikėjimo, neatrodė kaip prastas vaidinimas, pagardintas keistai paaiškinamų grimasų. Sudreba visas asmenybės pagrindas. Sveikas sugrįžęs, socialinis nerime!
Ir tada - prasideda. Ant grindų besimėtančios trečios paskubomis pakeistos kelnės, pirštai negrabiai bando apčiuopti sagas, laikrodis begėdiškai primena, kad namus reikėjo palikti jau prieš 10 minučių, o atidaryta spinta nė neketina ištiesti pagalbos rankos - visa, už ko užkliūva akis, yra ne tas. Galiausiai, išvada - ir iš viso kam aš sutikau, niekur aš nenoriu eiti. Nors kiek pažįstama? Tokiu atveju, žodžiai „neturiu ką apsirengti“ įgauna visai kitą prasmę - „mano drabužiai/mano išorė negali išreikšti to, ką noriu parodyti/pasakyti“. Tačiau psichologijos teorija tiesia pagalbos ranką - apranga gali padėti sumažinti šį neatitikimą ir sutvirtinti pasitikėjimą savimi.
"Aprengtas suvokimas" (Enclothed Cognition)
2000-aisiais (Guy & Banim, 2000) atliktas tyrimas parodė, jog drabužiai moterims padėjo sutvirtinti ir palaikyti tokį asmenybės vaizdą, kokį sieja su idealiuoju aš. Kai apranga sėkmingai atitiko šį idealą, apklaustosios jautėsi labiau vertinamos, išsilaisvinusios. Savo stiliaus kūrimą tyrimo autoriai tiesiogiai sieja su įgalinimu (empowerment), savo kūno kontrolės pojūčiu, teigiamų gyvenimo aspektų pabrėžimu ir neigiamų aspektų įtakos sumažinimu.
2012-aisiais amerikiečių tyrėjai (Adam & Galinsky, 2012) įvedė naują terminą - aprengtas/įdrabužintas suvokimas (enclothed cognition). Taip buvo įvardintas fenomenas, reiškiantis, jog apranga turi sistemišką poveikį dėvėtojo psichologinei būsenai ir užduočių atlikimui. Tyrimo metu asmenų grupėms buvo pateiktos užduotys, reikalaujančios pastabumo ir susikaupimo. Grupė, kuriai buvo duoti balti gydytojo chalatai, padarė kur kas mažiau klaidų, nei tie, kurie užduotis atliko su kasdieniais drabužiais. Taigi, atitinkamo drabužio vilkėjimas daro tiesioginę įtaką gebėjimams.
Užduoties įvykdymo skirtumai buvo pastebėti ir tuo atveju, kai abiem grupėms buvo liepta apsivilkti tokius pat baltus chalatus, tačiau vienai grupei buvo pasakyta, jog tai yra gydytojo drabužis, o kitai, kad tai yra dailininko drabužis. Vėl tiksliau užduotį atliko „gydytojo chalatą“ vilkinti grupė. Matome, jog svarbus ne tik drabužis kaip toks, bet ir simbolinė reikšmė, kurią dėvintysis tam drabužiui suteikia.
Kaip apranga gali paveikti mūsų kasdienybę ir savijautą?
Kaip tai galime pritaikyti kasdienybėje? Pirmiausia, svarbu atsakyti, ko tikitės iš savęs, kokias savybes laikote teigiamomis, kokias norėtumėte sustiprinti ar pakeisti. Pagalvoti apie stilių, ne kaip apie išorės apvalkalą, o kaip apie vidaus atspindį. Įsivardinus, ką savyje vertinate, ką norite pabrėžti, o ko nenorite matyti, bus paprasčiau suprasti, kaip apranga gali padėti sustiprinti jūsų idealiojo ir tikrojo aš atitikimą. Tokiu atveju savito stiliaus pajautimas ir formavimas nebėra vien tik lėkšta obsesija dėl išvaizdos - tai tampa būdu atspindėti save, skatinti pasitikėjimą ir kūrybingumą.
Nors tai tikrai nėra vaistas nuo visų ligų, bet nereikėtų atmesti, jog galima padėti sau palaikyti gerą savijautą sąmoningai pasirenkant, ką apsivilkti. Užuot spaudusi save sudėlioti tobulus derinius ar graužusis dėl to, kad „taip ir nebuvai užsivilkusi“ kokio drabužio, verčiau paklausti, kodėl jo tada prireikė? Ką norėjau juo pasakyti ir kodėl nepavyko? Kodėl spintoje galybė daiktų, kurie tarpusavyje nesudaro visumos? Gali būti, jog savo drabužių chaose atrasite chaosą, slypintį jūsų emocijose ar mintyse.
Taigi, pamirškite taisykles. Pamirškite 5 daiktus, kuriuos kiekviena moteris turi turėti savo spintoje, ir tada būsite laiminga, 6 sezono must have, mažą juodą suknelę ir baltus marškinius su mėlynais džinsais. Suformuokite savo spintą taip, kaip formuojate vertybes, prioritetus ar veiksmus. Ir taip, joje gali atsirasti maža juoda suknelė ar karščiausia sezono naujovė. Jei tai esate JŪS.
Aprangos interpretacijos ir stereotipai
Lietuviai labai dažnai rengiasi brangiau nei išgali. Apie žmogų sprendžiu, tik po bendravimo ar bedros veiklos. Rubai parodo, kiek zmogus tam skiria savo pinigu. Rūbai labai retai atspindi finansinę padetį, finansinė padėtis ją gali nebent pakoreguoti. Apranga rodo žmogaus žinias mados srityje, jo gebėjimus sekti/atsispirti tendencijoms, savarankiškai kurti savo įvaizdį remiantis turimomis žiniomis. Bendrauji su zmogaus vidumi, o ne isvaizda.
Žmogaus aprangą parodo jo gyvenimo būdą, stilių, o tai jau daug ką sako ir apie pačią asmenybę. Jei apranga, avalynė, aksesuarai tavrkingi, tokia nuomonė susidaro ir apie patį žmogų. Ir visiškai priešingai - netvarkingi, suplyšę rūbai rodo nevalyvumą arba didelį skurdą.
Jei matai kad zmogus gyvena is tevu, kurie nera labai finansiskai stiprus taciau jis devi tik firminius drabuzius, gali susidaryti nuomone kad jis yra savanaudis, reiklus, neivertinantis tevu. taciau jei zmogus devi pernelyg prastais ar netvarkingais drabuziais susidaro nuomine apie jo tvarkinguma ir labai prasta skoni arba financini trukuma.
Stilistų patarimai: nuo garderobo tvarkymo iki stiliaus kūrimo
Stilistė Otilija Tamulytė ragina į savo aprangą žvelgti atsakingai. "Nekreipdami dėmesio į savo aprangą parodome ne tik savo atsainumą, bet ir tarsi pasiunčiame žinutę, kad mums išvaizda nerūpi. Kita vertus, nudėvėti, nesuderinti ar provokuojantys drabužiai gali atskleisti žmogaus charakterį. Apranga yra mūsų vidaus atspindys, todėl išvaizdoje turėtų atsispindėti geriausios mūsų savybės. Žinoma, šiandienė visuomenė yra gana tolerantiška, nesmerkianti. Pasak pašnekovės, stiliaus klaidų daro ne tik tendencijomis nesidomintys, bet ir jomis aklai sekantys žmonės. "Madą vertinantys asmenys stengiasi apsirengti naujausias tendencijas atspindinčiais drabužiais. Tačiau šie kartais labiau dėvi savo šeimininkus, nei jie - drabužius. Žmogui gali paprasčiausiai netikti madingo apdaro linijos, formos ar spalvos. Tad būti madingam toli gražu nereiškia būti stilingam, - atkreipia dėmesį O. Tamulytė. - Idealiausia, kai žinome, kas mums labiausiai tinka, ir deriname šią aprangą, atsižvelgdami į dabartines madas. Kartais žmogus tiesiog neturi skonio. Tai ne bėda. Skonis kuo puikiausiai gali būti lavinamas, padedant profesionalams ir pačiam plečiant savo akiratį.
O. Tamulytei pritaria ir stilistė Greta Ūbaitė, kalbanti apie mūsų prioritetus. Ji pastebi, kad vienam apranga gali būti labai svarbi, o kitam - nė motais. "Šie klausimai mums kyla, nes nenorime atrodyti nerimtai, atmestinai, siekiame būti pripažinti. Iš tiesų, pasipuošę stilinga ar tiesiog gražia apranga, jaučiamės kur kas geriau. Anot G. Ūbaitės, norėdami atrodyti solidžiau, dėvime griežtesnių formų, standesnių audinių, tamsesnių spalvų drabužius. "Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad kuriamas įspūdis neturėtų nutolti nuo mūsų asmeninių savybių, o tik pabrėžti tas, kurias tuo metu labiausiai siekiame atskleisti, - sako stilistė. - Pastebiu, kad aklas sekimas madomis būdingesnis jaunimui. Jie labiau linkę eksperimentuoti, ieškoti savęs rinkdamiesi įvairaus stiliaus drabužius. Vyresni dažniau suvokia, kad svarbiausia rengtis ne madingai, bet stilingai. Konsultuojamų žmonių drabužinėse atrandu madingų drabužių. Tačiau neretai juos arba sunku priderinti prie turimo garderobo arba jie netinka prie kūno sudėjimo, neatspindi asmenybės ir gyvenimo būdo.
Daugelis namuose turime įvairaus stiliaus drabužių pilną spintą. Dalis jų - seniai užmiršti ar nedėvimi. Pasak G. Ūbaitės, pirmoji taisyklė - atsisakyti ilgiau nei metus nedėvimų drabužių. "Taip pat siūlau suskirstyti drabužius pagal tam tikrus segmentus. Pirmiausia, atsižvelgti į sezoniškumą. Artėjant pavasariui, žieminius drabužius geriausia supakuoti ir atidėti kitiems metams. Siekiant taupyti vietą, galima juos vakuumuoti. Tada atskirkite darbo, naminius, sportinius, išeiginius drabužius. Pagalvokite, kurių drabužių iš šių segmentų jums labiausiai reikia? Jie ir turėtų užimti didžiąją drabužinės dalį, - dalijasi patarimais stilistė. - Paprastai daugiausia dėmesio skiriame aprangai, su kuria lankomės viešumoje. Prieš perkant naujus drabužius, G. Ūbaitė pirmiausia siūlo peržiūrėti jau turimus ir pagalvoti, ko labiausiai trūksta garderobe. Tada naudinga susidaryti reikiamų įsigyti drabužių sąrašą ir tik tuomet eiti apsipirkti. Svarbu atkreipti dėmesį ir į kokybę. Tarkime, jei renkatės aprangą darbui, ji tikrai neturėtų būti labai greitai susidėvinti.
O. Tamulytė siūlo drabužinėje nelaikyti nieko, ko nedėvime, kas kelia nemalonių asociacijų, nudėvėta ar sunkiai derinama. "Pirmenybę teikime drabužiams, kurie kelia mums malonių jausmų, yra praktiški, mus puošia. Jei žinote, kokio stiliaus ar kirpimo kelnės jums labiausiai tinka, tokių turėkite bent kelerias. Įsigykite jų įvairių spalvų, tinkamų ir laisvalaikiui, ir darbui, ir oficialioms progoms, - pataria ji. - Reikia rinktis tinkamus, o ne madingus drabužius. Mada greitai praeina, todėl neverta daug investuoti į tai, kas laikina. Mūsų kūno linijas ir asmeninį stilių atitinkantys drabužiai turėtų tapti spintos pagrindine dalimi ir užimti bent 75 proc. Pasak stilistės, šie stiliaus kapsulę sudarantys drabužiai turėtų būti lengvai derinami tarpusavyje. O šiuo metu madingi drabužiai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 25 proc. garderobo ir būti skirti tik šio sezono aprangai paįvairinti.
Tvari mada: sąmoningumo ir atsakomybės svarba
Kasmet technologijų bendrovės „Samsung“ organizuojamo projekto moksleiviams „Solve for Tomorrow“ partnerių „WoW University“ lektorė, mados tendencijų analitikė Marija Palaikytė neabejoja, kad tvarumas yra neišvengiamas - tai ne ateities vizija, o naujoji realybė. „Mano nuomone, mes gyvename sąmoningumo (r)evoliucijos laike. Pagaliau persvarstome vertes ir vertybes, vėl ieškome tikrumo, net mados pirkimus vis dažniau lemia ne spontaniški patrauklumo kriterijai, o istorija, slypinti už daikto. Nuostabu stebėti, kaip mes vėl susigrąžiname pagarbą madai, idėjai, kūrėjui ir meistrystei,“ - sako M. Palaikytė. Ekspertės teigimu, šiuolaikinis vartotojas supranta, jog kiekvienas iš mūsų esame tarsi vartojamos produkcijos ambasadoriai, tad šiuolaikiniai pirkėjai yra nepalyginamai žingeidesni, noriai domisi produkto kilme, prekinio ženklo vertybėmis, skaidrumu bei mados pasaulio socialine atsakomybe. „Pasikeitę vartotojų poreikiai lemia industrijos žaidėjų iniciatyvas persvarstyti verslo strategijas, gamybos modelius, darbo etiką ir galiausiai pačius produktus. Statistiškai net iki 80 proc. šiuolaikinių vartotojų jau domisi tvaresne produkcija, lygiai taip pat ir verslas jau įsitikino, kad net ir daliniai tvarumo filosofijos elementai gerina pardavimus“, - apie mados verslo pokyčius pasakoja M. Palaikytė.
Mados tendencijų analitikės teigimu, puoselėti tvaresnį gyvenimo būdą nėra sudėtinga - kiekviena net ir mažiausia kasdieninė iniciatyva yra puikus bei vertingas žingsnis į sąmoningesnį rytojų. „Norėdami savo drabužių spintą paversti tvaresne, turėtume priimti mažiau spontaniškų pasirinkimų, o tuomet - nustoti kaupti. Drabužis turi būti dėvimas , o jei taip nėra - jį turėtume perduoti kitam. Rinkimės mažiau, bet kokybiškų gaminių, atrasime vintažo žavesį. Stilingas žmogus yra tikrai ne tas, kuris kasmet iš pagrindų atnaujina drabužinę, o tas, kuris geba sėkmingai dėvėti jau turimus drabužius, papildyti juos naujais, aktualiais pirkiniais ir kaskart atrodyti naujai“, - įsitikinusi M. Palaikytė.
Ji dalinasi paprastais kasdieniais įpročiais, kuriuos išsiugdžius jūsų spinta taps tvaresnė ir draugiškesnė supančiai aplinkai:
- Rinkitės kokybę ir ilgaamžiškumą. Aukštesnės kokybės drabužiai dažniausiai kainuoja brangiau nei greitosios mados produkcija. Tačiau aukštesnė kaina reiškia geresnės kokybės audinius ir galimai tvaresnį drabužio pagaminimo procesą. Be to, tokie drabužiai tarnauja daug ilgiau, todėl juos galėsite dėvėti daugelį sezonų iš eilės.
- Skaitykite informaciją etiketėse. Tiksliausią informaciją apie drabužį rasite jo etiketėje. Joje gamintojas pateikia išsamią informaciją apie drabužio medžiagą ir priežiūros reikalavimus. Jei gamintojas teigia, kad tai - tvarus drabužis, etiketėje ieškokite informacijos, kad jis yra pagamintas iš ekologiškos medvilnės, perdirbtos medvilnės arba poliesterio. Tvarių drabužių gamyboje taip pat yra naudojami pluoštai, pagaminti iš natūralių išteklių, pavyzdžiui, medienos celiuliozės.
- Pirkite drabužius, kuriuos galima dėvėti visais metų laikais. Ar žinojote, kad vos 20 proc. drabužių dėvime reguliariai? Todėl savo spintą reikėtų papildyti tokiais drabužiais, kuriuos galima dėvėti visus metus. Įsigydami drabužius, kuriuos galėsite dėvėti bet kuriuo metų laiku, išvengsite to, kad daiktai liks nenaudojami ir dūlės spintos gale.
- Skalbkite drabužius šaltesniu režimu ir naudokite ekologiškas priemones. Organizacijos „Energy Saving Trust“ duomenimis, skalbimas sudaro 60-80 proc. viso drabužio poveikio aplinkai. Todėl skalbdami drabužius stenkitės nustatyti mažesnę temperatūrą - skalbimui naudodami 30 laipsnių temperatūrą, galite iki 40 proc. sumažinti sunaudojamos energijos kiekį. Tai ne tik geriau veikia medžiagą, bet ir padeda drabužiams ilgiau tarnauti. Taip pat sumažinsite tikimybę, kad laikui bėgant išbluks spalvos. Be to, skalbimo metu naudokite natūralias ir ekologiškas skalbimo priemones, kurios nekenkia žmogaus sveikatai ir aplinkos būklei.
- Išmokite taisyti savo drabužius. Jei turimas drabužis netikėtai suplyšo - neskubėkite jo išmesti. Siuvimo salone dirbantys specialistai lengvai gali jį pataisyti ir prikelti antram gyvenimui. Be to, verta ir patiems išmokti drabužių siuvimo ir taisymo pagrindų. Internete galima rasti tūkstančius straipsnių ir vaizdo įrašų, kuriuose yra supažindinama su siuvimu, dygsniavimu ir senų drabužių taisymu. Skirkite tam kelias valandas ir liksite sužavėti tuo, ką galite pasiekti. Galbūt jums tai taip patiks, kad patys imsite perdarinėti drabužius, kuriuos turite savo spintoje?
Kaip susikurti tvarią garderobą 2024 m. | Spinta, kurią pamilsite
tags: #aprenk #zmogu #drabuziais #vaikai
