Mažakraujystė (anemija) yra pasaulinė sveikatos problema, ypač paveikianti mažus vaikus ir nėščias moteris. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 42% vaikų iki 5 metų amžiaus ir 40% nėščiųjų kenčia nuo anemijos pasekmių. Kai organizmui trūksta geležies, jis pradeda eikvoti jos atsargas, o mažakraujystė diagnozuojama, kai šios atsargos išsenka. Bendruoju kraujo tyrimu galima nustatyti geležies stygių.
Nėščioms moterims mažakraujystė diagnozuojama gana dažnai dėl aktyvių hormoninių pokyčių ir augančio vaisiaus. Didžiausias geležies kiekis saugomas hemoglobine. Tačiau hormonų balanso pokyčiai ir augantis vaisius spaudžia dubens venas, sutrikdydami hemoglobino išnešiojimą. Dėl sutrikusios kraujotakos skysčiai kaupiasi kraujagyslėse. Nėščiosios organizme skysčių ir kraujo kiekis padvigubėja, o tai sutrikdo hemoglobino ir deguonies pernešimą. Kartu su susikaupusiais skysčiais audiniuose kaupiasi ir deguonis.
Nėštumo pradžioje moteris gali nejausti mažakraujystės požymių, nes pasibaigus mėnesinėms geležies atsargų užtenka. Tačiau jei geležies trūksta, pirmiausia tai pajunta pati moteris. Vaisiuje hemoglobino gamyba nesumažėja, ir nors vaisius yra apsaugotas nuo geležies trūkumo net ir sunkios mažakraujystės atveju, mama yra šio mikroelemento donorė.
Geležies poreikis ir jos pasisavinimas nėštumo metu
Per nėštumą organizmui reikia apie 1000 mg - 1500 mg geležies. Pirmojo trimestro metu paros poreikis yra 1,5-2 mg, antrojo - 3-5 mg, o trečiojo trimestro metu - 5-7 mg. Jei geležies atsargos išnaudotos, mažėja mamos hemoglobino koncentracija ir blogėja audinių aprūpinimas deguonimi.
Maisto produktuose esančią geležį organizmas pasisavina sunkiai, geriau pasisavinama geležis iš gyvūninių produktų. Daugiausiai geležies yra galvijų ir paukščių kepenyse, tačiau jų nėštumo metu rekomenduojama vengti. Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, sojos ir jų produktai.
Visavertė mityba gali užkirsti kelią anemijai. Rekomenduojama vartoti geležimi praturtintus produktus: raudoną mėsą, žuvį, paukštieną, ankštines daržoves, grūdus, žalios spalvos daržoves, džiovintus vaisius. Taip pat svarbu vartoti vitaminą C, kuris padeda įsisavinti geležį. Gerkite apelsinų, greipfrutų sultis, valgykite vaisius, uogas (kivius, serbentus, obuolius, braškes).
Laktoferinas - tai organizme natūraliai išskiriama medžiaga, geležies transporteris. Jis padeda ne tik išnešioti, bet ir įsisavinti geležį. Gydytojai pastebi, kad pacientai dažnai pamiršta vartoti laktoferiną.
Varis atlieka svarbią funkciją - transportuoja geležį į kaulų čiulpus ir yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Vario trūkumas taip pat gali sukelti anemiją, panašią į geležies stokos anemiją. Varis svarbus nervinių impulsų perdavimui.
Folio rūgštis, kaip ir geležis, yra susijusi su kraujodara ir būtina kokybiškai kraujo būklei užtikrinti. Ji palaiko normalią kraujodarą ir padeda susiformuoti sveikiems eritrocitams. Folio rūgštis organizme nekaupiama, todėl jos būtina gauti su maistu kasdien.
Anemijos diagnostika ir normalios hemoglobino ribos
Nėščiųjų anemija diagnozuojama atlikus kraujo tyrimą. Jis paprastai atliekamas pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu ir vėliau kartojamas 28-32 nėštumo savaitę. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trimestrą.
Normalios hemoglobino ribos svyruoja priklausomai nuo amžiaus ir lyties. Suaugusiems vyrams jos paprastai yra 13,5-17,5 g/dL, ne nėščioms suaugusioms moterims - 12,0-15,5 g/dL, o nėštumo metu - maždaug 11,0 g/dL ar daugiau, priklausomai nuo trimestro. Nėštumo metu hemoglobino ribos sumažėja, nes plazmos tūris didėja greičiau nei eritrocitų masė.
Hemoglobinas yra svarbesnis nei atskiras eritrocitų skaičius, nes jis atspindi deguonies pernešimo pajėgumą. Mažas hemoglobino tyrimo rezultatas dažniausiai reiškia tikrą anemiją, tačiau ne kiekvienas sumažėjimas atspindi prarastus eritrocitus. Vienas mažas rodmuo gali klaidinti; tendencijos ir kontekstas dažnai nulemia, ar anemija yra tikra.
Greičiausias būdas interpretuoti hemoglobiną - derinti jį su MCV (vidutinis eritrocitų tūris), RDW (eritrocitų tūrio variacija) ir eritrocitų skaičiumi. Šie rodikliai parodo, ar mažas hemoglobinas yra mikrocitinis, normocitinis, makrocitinis, ar mišrus.
| Trimestras | Hemoglobino koncentracija (g/l) |
|---|---|
| Pirmasis | < 110 |
| Antrasis | < 105 |
| Trečiasis | < 110 |
Anemijos gydymas ir prevencija
Anemija gydoma geležies preparatais, siekiant normalizuoti kraujo rodiklius ir sukaupti geležies atsargas. Dažniausiai skiriami geriamieji dvivalenčiai (II) geležies druskų preparatai. Juos rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. iki valgio, užsigeriant citrusinių vaisių sultimis. Kitus vaistus ar maisto papildus reikėtų vartoti tik po 2 val. pertraukos.
Geriamieji geležies preparatai gali kietinti vidurius, todėl rekomenduojama gerti daugiau vandens ir valgyti daug ląstelienos turintį maistą.
Jei geležies preparatai nėra veiksmingi, galima įtarti folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumą, uždegimą, infekciją, vėžinius susirgimus, inkstų funkcijos sutrikimus, vidinį kraujavimą ir kt. Kraštutiniais atvejais, kai geriamieji geležies preparatai nepadeda, o nėštumas yra bent antrajame trimestre, gali būti skiriamas gydymas intraveniniais geležies preparatais. Dar rečiau prireikia eritrocitų masės transfuzijos.
Nėščiųjų anemija yra pavojinga tiek joms pačioms, tiek vaisiui. Anemija sergančiųjų nėščiųjų imunitetas nusilpsta, jos dažniau suserga infekcijomis. Nėščiųjų anemija didina tikimybę, kad naujagimis taip pat sirgs geležies stokos anemija pirmuosius tris savo gyvenimo mėnesius.
Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus. Laisvos geležies perteklius audiniuose siejamas su laisvųjų radikalų atsiradimu ir oksidaciniu stresu, o tai gali pažeisti placentą.
Jei hemoglobinas tikrai žemas, pradžioje patariama vartoti papildus, o vėliau pakaks maisto, kuriame daug geležies. Svarbu žinoti, kad geležį įsisavinti padeda vitaminai C, B6, B12, folio rūgštis, varis, todėl tikslinga vartoti kombinuotus preparatus, kuriuose yra geležies ir šių medžiagų.
Jei mažas hemoglobino kiekis keliauja kartu su mažomis trombocitų reikšmėmis arba nenormaliais leukocitais, karščiavimu, naktiniais prakaitavimais ar svorio kritimu, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Geležies stoka, feritino svyravimai. Mokslininkas paaiškina, kodėl taip nutinka ir ką daryti
Nėštumo metu sumažėja įprasta hemoglobino riba, nes plazmos tūris didėja labiau nei eritrocitų masė. Dažniausios akušerinės ribos yra 11,0 g/dL pirmąjį trimestrą, 10,5 g/dL antrąjį trimestrą ir 11,0 g/dL vėl trečiąjį trimestrą. Nėščia pacientė vis tiek gali turėti išsekusias geležies atsargas dar prieš peržengiant tas anemijos ribas, todėl feritinas, mažesnis nei 30 ng/mL, yra kliniškai svarbus.
Geležies trūkumas yra dažnas, bet ne vienintelė mažo hemoglobino priežastis. Inkstų liga, lėtinis uždegimas, vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumas, paslėptas kraujavimas, hemolizė, hipotirozė, talasemijos požymis ir kaulų čiulpų sutrikimai gali mažinti hemoglobiną.
tags: #hemoglobinas #treciame #nestumo #trimestre
