Gėlių ir gėlynų pasirinkimas sode nėra tik estetikos klausimas - jis glaudžiai susijęs su vietos sąlygomis, jūsų turimu laiku priežiūrai ir norimu rezultatu. Tinkamai parinktos gėlės ne tik užtikrins ilgą ir gausų žydėjimą, bet ir padės sukurti harmoningą erdvę, kurioje malonu leisti laiką. Spalvingi, ryškūs, gausiai žydintys, prie aplinkos derantys gėlynai traukia žvilgsį ir sodybai suteikia savitą stilių, rodo savininko kultūros lygį.
Pavasarinių gėlių sodinimas
Pavasarinės svogūninės gėlės - tai gėlės, žydinčios vasaros pabaigoje-rudens pradžioje. Pavasarinėmis gėlėmis jos vadinamos ne dėl žydėjimo, o dėl sodinimo laiko. Būtent pavasaris yra tinkamiausias metas sodinti tokias svogūnines gėles kaip kardeliai, lelijos, jurginai, kalijos, kanos. Pastaraisiais metais darosi vis sunkiau tiksliai įvardinti mėnesį, kada yra tinkamiausias metas sodinti vienas ar kitas pavasarines svogūnines gėles. Vienais metais kovo pabaiga yra tinkama sodinti, o kitais - žemė gali būti padengta sniego danga, o įšalas dar laikytis dirvoje. Todėl geriausia yra sekti orus ir dirvos temperatūrą ir svogūnėlius sodinti, kai dirva 10-12 cm gylyje jau būna įšilusi iki 10 °C.
Pavasarinių svogūninių gėlių sodinimui reikia pradėti ruoštis jau dabar, nes likus 2-3 savaitėms iki sodinimo reikia svogūnėlius nulukštenti, t. y., pašalinti sausus lukštus. Prieš sodinimą būtina atidžiai apžiūrėti kiekvieną peržiemojusį svogūnėlį ir sodinimui ruošti tik sveikus. Specialistai rekomenduoja prieš sodinimą svogūnėlius pamerkti į 0,1 proc. fungicido tirpalą. Pamerkti reikėtų ir naujai nupirktus svogūnėlius.
Svogūninės gėlės geriausiai auga perkastame, patręštame ir susigulėjusiame dirvožemyje, labai svarbu palaikyti optimalų dirvos drėgnumą, pasirinkti šviesią ir nuo vėjų apsaugotą vietą. Pirmiausia, reikia gerai palaistyti dirvą, nes tai skatina geresnį svogūnėlių įsišaknijimą. Geriausia yra svogūnėlius sodinti pagal jų dydį. Mažesnius svogūnėlius reikėtų sodinti ne taip giliai kaip didesnius. Įprastai, kardelių svogūnėliai sodinami 5-15 cm, lelijų - 20-25 cm, jurginų - 15 cm, kalijų - 10 cm, o kanų - 20 cm gylyje.
Sodininkystės ekspertė pabrėžia, kad svogūnines gėles sodinti reikia nuo spalio mėnesio iki pat tol, kol žemė nesušalusi ir į ją įmanoma įkišti pirštus. „Pagrindinė žmonių problema - jie pasodina svogūnines gėles rugsėjį, kai lauke dar yra pakankamai šilta. Gėlės įsišaknija, pradeda augti, auginti lapus, tada užeina šalčiai, lapai nušąla, svogūnėliai supūva, o pavasarį žmonės nebesulaukia žydėjimo ir sako, kad buvo blogi svogūnėliai“, - didžiausią sodininkų klaidą pabrėžia S. Stanislavičė. Sandra ragina neskubėti - geriausia sulaukti, kol nuo medžių ims kristi lapai, orai atvės, o žemės temperatūra pasieks 8-10 laipsnių šilumos. Tai tinkamiausios sąlygos svogūnėliui įsišaknyti, bet nepradėti augti. Vis tik, pats laikas pasiruošti sodinimui, susižiūrėti, kokias gėles sodinsite. Dabar tinkamas laikas sodinti krokus, tulpes, narcizus, dekoratyvinius česnakus, hiacintus. Atsižvelkite ir į tai, kas nurodyta ant svogūnėlių pakuotės - gali būti, kad pavasarį žiedų dar nesulauksite.
„Ant svogūnėlių, kurie kitais metais žydės, pakuočių paprastai būna užrašyta 11/12 arba 12+. Tai yra tam tikra svogūnėlių frakcija, kuri rodo, kad svogūnėlis kitais metais žydės. Jeigu yra mažesni, 6/8 frakcijos, jie yra skirti prisiauginimui, vadinami svogūnėlių vaikai. Jie pasodinti kitais metais nežydi, bet sustiprėja, padidėja ir turime puikią sodinamąją medžiagą dar kitiems metams“, - aiškino pašnekovė. Susiruošus sodinti, įsitikinkite, kad visi turimi svogūnėliai yra tinkami: „Svogūnėlis turėtų būti kietas ir be jokių stipresnių gedimo požymių, neturėtų būti pradėjęs pelyti ar būti stipriai sukapotas iškasimo metu. Jeigu svogūnėlis yra kietas, apžiūrėję akivaizdžiai matome, kad jis yra sveikas, nesupelijęs, nepapuvęs, nėra gedimo požymių, tokį svogūnėlį galime lengva ranka sodinti.“
Svogūnėlius būtina dezinfekuoti. Prieš sodindami svogūnines gėles, užsukite į vaistinę ir įsigykite kalio permanganato, jei jo dar neturite. Gėlių svogūnėlius, prieš juos sodinant, būtina pamirkyti kalio permanganato tirpale. „Visos svogūninės gėlės dėl dezinfekcijos 15 minučių yra mirkomos kalio permanganato tirpale. Tirpalą galima pasidaryti ir stipresnį, tai nėra gyvo augalo šaknys, kurias bijoma nudeginti. Šiuo atveju tirpalą galime daryti stipresnį, nes tai yra pirma apsauga nuo įvairių grybelinių ligų, kurių plika akimi nematome, bet ant svogūnėlio gali būti sporų“, - pataria S. Stanislavičė. Ji taip pat rekomenduoja tirpale pamirkytus svogūnėlius apvolioti pelenuose, jei sodinate didesnį kiekį svogūnėlių - pelenais pabarstyti lysvę, į kurią sodinsite. „Pelenai yra ne tik kalis ir fosforas, kuris puikiai tiks kaip pirmasis maistas svogūninėms gėlėms, bet tuo pačiu tai yra dezinfekcinė priemonė, kuri puikiai stabdo akimi matomą ar nematomą svogūnėlio pažeidimą“, - priduria ji. Jei jūsų sode įsisukusios pelės, kurios ištampo arba apgraužia gėlių svogūnėlius, S. Stanislavičė sako atradusi būdą, kaip to išvengti: į pelenus įmaišykite šiek tiek aitriosios paprikos miltelių ir apvoliokite svogūnėlius.
Ruošiatės sodinti svogūnėlius, tačiau nežinote, kokio gylio duobučių reikės? Sodininkystės ekspertė išduoda paprastą taisyklę, kuria reikia vadovautis sodinant visas svogūnines gėles: „Reikia žiūrėti į svogūnėlio apimtį, nes paprastai svogūninės gėlės yra sodinamos tokiame gylyje, kokį sudarytų trys svogūnėliai, sudėti vienas ant kito - per trijų svogūnėlių dydį. Paprastai tulpė yra sodinama 12-15 cm gylyje, dekoratyvinis česnakas apie 18-20 cm, narcizas 15-18 cm, bet viskas priklauso nuo svogūnėlio frakcijos.“
Gėlių pasirinkimas ir derinimas
Įvertinkite šviesos sąlygas. Prieš renkantis gėles, pagalvokite, ar jūsų gėlynas bus saulėtoje, dalinai pavėsingoje ar visiškai pavėsingoje vietoje. Saulė mėgstantiems augalams, tokiems kaip levandos ar rožės, būtina bent 6 valandos šviesos per dieną, tuo tarpu astilbės ar melsvės puikiai jaučiasi pavėsyje.
Pasirinkite pagal priežiūros galimybes. Jei turite mažai laiko, rinkitės lengvai prižiūrimas gėles - serenčius, verbenas ar šilokus. Norintiems daugiau iššūkių tiks jancesnės, bet itin dekoratyvios rūšys, pavyzdžiui, rožės ar orchidėjos.
Derinkite spalvas ir žydėjimo laiką. Patraukliausi gėlynai yra tie, kuriuose spalvos dera tarpusavyje, o žydėjimo laikotarpiai persidengia. Pavyzdžiui, pavasarį džiugins tulpės ir našlaitės, vasarą - jurginai ir petunijos, o rudenį - chrizantemos ir astrai.
Atsižvelkite į funkciją. Vienos gėlės puikiai tinka kaip fonas (pvz., melsvės), kitos - kaip akcentai (pvz., bijūnai ar jurginai). Taip pat galite rinktis gėles, kurios vilioja bites ir drugelius, suteikdamos sodui daugiau gyvybės.
Tinkamas gėlių parinkimas - tai tarsi menas, leidžiantis suderinti praktiškumą su grožiu. Dabar labai madinga padaryti pedantiškus gėlių darželius, kur viskas tari padaryta nuotraukų koregavimo programa. Bet tai reikalauja daug kruopštaus darbo, bet visai gražu yra ir šiokia tokia netvarka gražiai žydyčiam gėlyne. Jei gerai parinksite vietas gėlėms, jos puikiai viena kita saugos ir prižiūrės. Na ir kas jei viena kita nereikalinga žolė pasirodys. Leisti gėlių darželiui atsipalaiduoti, nuo įtempto ravėjimo, akmenukų bėrimo, ir kitų darbų, kurių nei jūsų gėlynui, nei jums nereikia. Kaip gamtoje gėlės randą skoningą pusiausvyrą augti, taip ir čia svarbu žinoti tik kaip pasodinti. Nes viena kitą jos gali globoti ir prižiūrėti. Aukštesnės gėlės suteiks užuovėja žemesnėms gėlėms. Vienų kvapas saugos kitas nuo ligų, kitos suteiks pavėsį toms gėlėms, kurioms to reikia.
Balandį gėlių darželis pamažu pradeda žydėti. Jei norite pagausinti gėlių derlių, metas pradėti sodinti gėles. Kad viskas būtų daroma teisingai, reikia pasiruošti dirvą ir vietas, kurs sodinsite naujas gėles. Svarbu suderinti, kokias gėles kur ir su kuo auginsite. Daugiametes geriausia atskirti nuo tų gėlių, kurias rudenį reikės iškasti. Nes kasdami galite pažeisti kitų augalų šaknis. Tam kad išvengtumėte klaidų, pasidarykite gėlių darželio planą. Nes sodinant gėlės reikalinga ir pačio augalo dydis, plotis, kokia vietą ir žemė mėgsta. Pirmasis patarimas pasižymėkite, kokius augalus norite sodinti. Tuomet šalių jų užsirašykite jų aukšti, plotį ir žydėjimo laiką. Aukščiausi augalai sodinami toliau, prie tvoros ar sienos, taip kad nemestų šešėlio kitiems augalams. Žydėjimo laikas reikalingas tam, kad nužydėjus augalus, būtų galima nupirkti ir užleisti vietą žydėti kitiems augalams.
Pavasarį anksčiausiai sužydi snieguolės ir krokai, žydrės kiek vėliau tulpės, narcizai, erančiai, hiacintai, plukės, daugiametės saulutės. Šios gėlės yra daugiametės ir pirmosios sužydi, vėliau gražiai užleidžia vietą kitoms. Vėliau gėlių kurios pradeda žydėti vis daugėja. Tuomet jau priklauso nuo jūsų norų, ką ruošiatės auginti. Taip svarbu žinoti, kad kai kuriuos augalus ypač mėgsta kenkėjai, kaip amarai ir sraigės. Kad apsisaugotumėte nuo sraigių aplink darželį papilkite stambių medžio drožlių ir šiek tiek įmaišykite skalbimo miltelių. Keistokas būdas, bet veiksmingas. Nuo amarų saugo tik tam tikri augalai, kurių kvapo jei baidosi.
Sparčiai plintančius augalus tokius kaip dekoratyvinės žolės, irisai geriau sodinti į didesnius indus, kurios būtų galima užkasti. Gražios gėlės yra našlaitės, bet jos gražiau atrodo pasodintos vienos, ar alpinariumuose, nedideliais ploteliais. Rožių taip pat nederė maišyti su kitomis gėlėmis. Jos gėlių karalienės. Joms turi būti palikti erdvė žydėti, plėstis.
Įvairūs gėlynų tipai
Sodyboje gėlės gražiai atrodo auginamos tiek pavienės, tiek grupėmis vejoje, prie baseinų, įvairių formų gėlynuose, alpinariumuose. Augalų, kuriuos galima auginti mūsų šalyje, apstu. Todėl vienoje sodyboje visų norimų gėlių įkurdinti neįmanoma. Mažose sodybose, nedideliuose plotuose, ypač prie pastatų, geriausia įrengti taisyklingus stačiakampio, rombo ir kitų formų gėlynus.
Laisvo planavimo, arba peizažiniai, gėlynai. Tai pavieniai augalai, grupės ir masyvai. Šių formų gėlynai dažniausiai komponuojami iš daugiamečių aukštų ir vidutinio aukščio, tankios kero formos vienos ar kelių rūšių gėlių. Laisvos formos gėlynai geriausiai tinka didelių erdvių sodybose. Taip pat jie puikiai dera mažų sklypų poilsio zonose. Patys mažiausi iš laisvų formų gėlynų yra pavienės gėlės. Pavieniui sodinami augalai turi traukti žvilgsnį įspūdingu puošnumu, kuris juos išskiria iš kitų augalų. Tokios dažniausiai yra aukštos gėlės, turinčios ryškius žiedus, žiedynus ar lapus, ypač jeigu jie yra kitos spalvos nei žali, arba kompaktišką kerą. Sodinami daugiamečiai augalai, puošnūs išliekantys visą augimo laikotarpį, kaip antai ;paprastieji arunkai, širdiškosios maklėjos, rausvažiedės ežiuolės, plačiažiedės kurpelės, geltonieji gencijonai, rodžersijos. Iš vienamečių pavieniui įspūdingai atrodo paprastieji ricinmedžiai, ypač jų raudonlapės formos. Reikėtų pasirinkti labiausiai patinkančių gėlių gentį ir surinkti kuo įvairesnių jos augalų, pavyzdžiui, skirtingų veislių vilkdalgių, jurginų, kardelių, sausoms vietoms puikiai tiktų perkūnropių ar šilokų kolekcijos, drėgnesnėms - astilbės.
Gėlių grupės yra bene labiausiai paplitę laisvos formos gėlynai. Jų dydis gali įvairuoti nuo kelių iki keliasdešimties kvadratinių metrų. Dažniausiai grupėmis auginamos daugiametės gėlės, rečiau komponuojama iš vienamečių. Kuriant grupes reikėtų vengti ovalių ir griežtai simetrinių formų. Tolygiai vingiuoti gėlyno kontūrai padidina jo apimtį ir dydį. Pagal grupėmis auginamų augalų kiekį, jų įvairovę, spalvą, žydėjimo laiką, jos gali būti paprastos ir mišrios. Paprastos grupės yra iš vienos rūšies gėlių, kurios sudaro ryškią vienspalvę dėmę, ypač kai žydi. Taip galima sukurti pavasarį, vasarą ar rudenį žydinčią gėlių grupę. Kol jos nežydi ir kai jau peržydi, puošnūs yra lapai, tiksliau, jų spalva, ir kero forma. Gražias grupes sudaro žėrinčiosios rudbekijos, šluoteliniai flioksai, didieji pentiniai, šiurkščiosios saulakės. Parinkus skirtingu laiku žydinčius tos pačios rūšies veislių augalus pailginamas gėlyno žydėjimo laikas, be to, jis nebus vienspalvis. Mišriose grupėse auginamos tiek vienametės, tiek daugiametės gėlės. Daugiausia dėmesio skiriama jų derinimui pagal aukštį, žiedų ir lapų spalvą, žydėjimo laiką. Jei grupė matoma iš visų pusių, aukščiausios gėlės sodinamos gėlyno viduryje, žemesnės - jo pakraščiuose. Jei grupė yra prie pastato ar medžių, krūmų, tada aukščiausios gėlės sodinamos toliausioje gėlyno vietoje, žemesnės - jo priekyje. Geriausia derinti skirtingu laiku žydinčias gėles. Nereikėtų sudaryti labai tankių grupių, nes daugiamečiai augalai po kelerių metų suvešėję pradeda vieni kitus stelbti, todėl mažiau žydi. Gražiai žydinčios daugiametės gėlės su puošniais lapais sodinamos paliekant didesnius tarpus nei tarp kitų gėlių. Atsižvelgiant į kero išvaizdą, aukštų gėlių (daugiau kaip 81 cm) kvadratiniame metre turėtų būti 1-2, vidutinio aukščio (51-80 cm) - 3-4, daugiamečių gėlių, kurių kerai kompaktiški (aukštis 31-50 cm), -6-9-12, žemų (žemesnės nei 30 cm) - 20-25, kiliminių(žemesnės nei 20 cm) ir svogūninių - iki 50.
Dideliuose plotuose tinkamiausia įrengti masyvus- nuo 50 kv.m ir didesnio ploto gėlynus. Jie puikiai dera prie medžių grupių, tvenkinių, laukymėse ar sumedėjusių augalų kompozicijai užbaigti. Masyvuose auginami tik vienos ar kelių rūšių augalai, kurių kerai sudaro dideles spalvinės dėmes. Jei šie gėlynai įrengiami iš vienos rūšies augalų, parenkamos įvairios veislės. Galima sudaryti ir iš 2-3 rūšių panašios išvaizdos skirtingų spalvų gėlių. Šis gana didelis gėlynas turi būti galima apžvelgti iš kelių vietų, todėl gėlyne auginamų gėlių plotai turi būti dideli, kad sudarytų spalvingas ir kontrastingas dėmes. Geriausia masyvuose auginti vidutiniškai aukštas (31-80 cm) ir aukštas (daugiau kaip 81 cm) gėles.
Šis gėlyne auginamos gėlės vešlia lapija, puošnios per visą augimo laikotarpį. Tai apvadai, lysvelės, klombos, parteriai ir gėlinės. Šiuos gėlynus būtų tikslinga sodyboje įrengti reprezentacinėje zonoje: prie įėjimo į namą ar takų, kurie veda į sodybą. Juose dažniausiai sodinamos žemaūgės ar vidutinio aukščio vienametės, dvimetės ir daugiametės (svogūninės ir (ar) gumbasvogūnės) gėlės. Gėlynai komponuojami taip, kad šiltuoju metų laiku žydėtų dviejų trijų grupių gėlės.
Sodyboje galima puikiai priderinti siauras gėlių juostas, įrėminančias vejas, kitus gėlynus, išryškinančias jų elementus. Šios 0,1-0,3 m pločio juostos vadinamos apvadais. Juose sodinamos augimo pradžioje žydinčios ir augimo laikotarpio pabaigoje puošnios išliekančios gėlės. Jos sodinamos viena, dviem arba keliomis eilėmis. Karpomi apvadai dažniausi taisyklingos formos gėlynuose, kuriuose auginami karpymo nebijantys žoliniai augalai, kaip antai rūtos, margeniai, ir sumedėjantys, pavyzdžiui, paprastieji buksmedžiai. Laisvai augančiuose apvaduose dažniausiai auginamos žemos arba vidutinio aukščio vienametės, dvimetės ar daugiametės gėlės. Visų jų kerai kompaktiški. Mišrūs apvadai - tai 2-5 m juosta, apsodinta įvairiomis daugiametėmis pavasarį, vasarą ar rudenį žydinčiomis gėlėmis. Šiuose įvairiaspalviuose, gėlių gausumu išsiskiriančiuose gėlynuose augalai sodinami eilėmis, grupėmis, kaip spalvotos dėmės ar geometrinės figūros. Gėlynų kraštai gali būti įvairūs: tiesių linijų, vienas vingiuotas, o kitas tiesus, abu kraštai vingiuoti. Šiame gėlyne, kad į jį būtų malonu žiūrėti nuo pavasario iki rudens šalnų, auginamos gėlės derinamos pagal aukštį, augimo pradžią (kada pradeda augti po žiemos), kero išvaizdą, lapų formą ir spalvą, žydėjimo laiką, žiedų dydį ir spalvą, žiedynus. Gėlynus pagyvina augalai margais ir spalvingais lapais. Ilguose mišriuose apvaduose auginamos gėlių grupės ar jų fragmentai kas 1,5-4 m turi pasikartoti. Sodybose šie gėlynai geriausiai atrodo prie vingiuotų takų, tvorų, pastatų sienų ar terasų, vandens telkinių ir sklypo pakraščiuose.
Lysvelė - tai 0,5-3 m pločio, įvairaus ilgio juostiškas gėlynas. Gėlės parenkamos pagal aukštį, žydėjimo laiką, žiedų ir lapų spalvingumą. Lysvelės dažniausiai daromos prie pastatų, gyvatvorių, tvorų, takų. Lysvelėse išryškinama išilginė linija. Jose augalai sodinami viena ar keliomis eilėmis, dažniausiai iš vienamečių, dvimečių, rečiau daugiamečių gėlių. Lysvelėse gali būti auginamos tik vienos rūšies ir vienos spalvos gėlės arba - mišriose - derinamos kelių spalvų skirtingų rūšių gėlės. Siaurose ir ilgose lysvelėse, kurių plotis 0,5-1 m, dažniausiai sodinamos vienspalvės gėlės, platesnėse ir ilgesnėse (plotis daugiau nei 1 m), kad būtų spalvingas kilimas, - kelių rūšių gėlės. Prie pastatų vienpusėje lysvelėje žemos gėlės sodinamos gėlyno priekyje, aukštesnės - gėlyno viduryje, aukščiausios - prie pastato sienos. Jei gėlynas apžiūrimas iš abejų pusių, gėlės jame sodinamos pakopomis: aukščiausios - viduryje, žemesnės - iš kraštų. Ornamentuotose lysvelėse gėlės sodinamos pagal nesudėtingą schemą, pavyzdžiui, kaip tautinės juostos piešinio. Pasirinkta gėlių kompozicija pakartojama kas tam tikrą atstumą.
Klombos - tai apskritimo, stačiakampio ar kvadrato formos gėlynai, kuriuose sodinamos ilgai būnančios dekoratyvios, dažniausiai vienodo aukščio gėlės. Klombos plotas - 4-30 kv.m. Mažose klombose dažniausiai sodinamos vienos rūšies ilgai žydinčios gėlės, pavyzdžiui, plaukuotosios rudbekijos ‘Toto’, didieji žioveiniai. Didelės klombos komponuojamos iš kelių rūšių tuo pačiu laiku žydinčių gėlių, kurių žiedų spalva dera. Gėlės sodinamos vienodo aukščio arba gėlyno viduryje truputį aukštesnės. Klombose sodinami ir lapiniai augalai: pilkšvalapės žilės, krūminės perilės, darželiniai margeniai. Pavasarį, kai vienametėms gėlėms dar per šalta augti lauke, klombose sodinamos dvimetės gėlės, kaip antai daugiametės saulutės, darželinės našlaitės.
Parteris - tai ornamentuotas vejos, vandens ir gėlyno derinys: komponuojami dekoratyviniai žoliniai ir sumedėjantys augalai, kuriuos galima formuoti, architektūros elementai, dažniausiai įrengiami prie didelių pastatų. Parteriai mėgstami sodybos reprezentacinėje dalyje. Šie gėlynai turi būti puošnūs nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Gėlės parenkamos atsakingai, žemaūgės vienametės ir dvimetės, pavyzdžiui, visadžydės begonijos, paprastosios lobelijos, darželinės našlaitės. Pavasarį parteriai apsodinami dvimetėmis arba iš rudens svogūninėmis gėlėmis.
Gėlines galima pavadinti mažutėliais kilnojamais sodeliais, mat jie gali būti perkeliami į kitas vietas. Tai gėlėmis užsodinti lauke statomi įvairių dydžių, spalvų, formų indai: vazos, loveliai, vazonai, krepšeliai, net išskaptuoti kelmai. Jie gaminami iš įvairių medžiagų: betono, keramikos, medžio, molio, plastiko, akmens, ketaus, plieno, aliuminio. Gėlinės dažniausiai komponuojamos iš vienamečių, dvimečių žydinčių ir lapinių gėlių. Jose galima įkomponuoti ir daugiamečių žolinių ar sumedėjusių augalų. Pakabinamose gėlinėse sodinami svyrantys augalai: hibridinės verbenos, petunijos ir pelargonijos, veronikos, šlamučiai, paprastosios ragilės, fuksijos. Plokščiose, žemose gėlinėse tinka sodinti žemaūges gėles, aukštose, be abejo, aukštesnius augalus. Sodybose gėlinės statomos vidaus kiemeliuose, prie vartelių, ant takų, jomis puošiamos terasos, pavėsinės, laiptai, įėjimai į namus, jos kabinamos pavėsinėse, prie palangių ir kitur.
Kaip išsirinkti tinkamus augalus gyvatvorėms
Priežiūra ir auginimas balkone
Balkone žydinčios gėlės atgaiva ne tik akims, bet ir širdžiai - juk jų sodinimas, laistymas ir priežiūra puikiai pašalina stresą, padeda atsipalaiduoti, bent akimirką pabūti su savimi ir savo mintimis. Dauguma gėlių geriau auga nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugojame balkone. Jeigu jūsų balkonas yra pietinėje pusėje, atviroje, saulės kaitinamoje vietoje, gėles vertėtų rinktis labai atidžiai. Renkantis gėles svarbu atsižvelgti ir į vėjo gūsius. Venkite perlaistymo, nes augalų šaknys gali pradėti pūti. Jei norite, kad balkone augančios gėlės gausiai žydėtų, jas reikėtų tęsti - juk jos auga labai ribotame plote ir gali stokoti žiedų susiformavimui būtinų maisto medžoagų. Jeigu augalų lapai gelsta, yra menki, nors augalai ir neturi kenkėjų bei yra pakankamai laistomi, gali būti, kad dirvoje trūksta azoto. Augalus tręšti reikėtų laistymo metu, t.y. ryte arba vakare. Įsigyjant augalus juos reikėtų kruopščiai apžiūrėti, kad nenusipirktumėte kenkėjais užkrėstų. Dažniausiai balkono ir terasų augalus puola amarai, miltligė ir voratinklinės erkutės.
Egzistuoja gausybė spalvų ir formų variacijų, tad petunijos labai mėgstamos ir daugelio noriai auginamos. Mėgsta dalinį pavėsį, didesnę drėgmę, tačiau purkšti ar leisti būti plakamoms tiesioginio lietaus nederėtų - sudrėkę žiedai ir lapai praranda spalvą, ima blukti arba ruduoti.
Yra keletas skirtingų begonijų variancijų, tačiau jų priežiūra labai panaši - visos begonijos mėgsta išsklaidytą saulės šviesą bei drėgną dirvą, sunkiai pakelia stiprų, šaltą vėją.
Egzistuoja tiek stačiais stiebais auganti, tiek svyranti lobelijų forma, tad jas galima auginti loveliuose arba pakabintuose vazonuose.
Egzistuoja daug įvairiausių verbenų spalvų ir formų, šie augaliukai šiek tiek svyra, tad juos galima susodinti į lovelio pakraščius ar pakabinamus vazonus.
Sprigės būna tiek ryškios vienspalvės, tiek ir švelniai persiliejančių, pastelinių spalvų. Tai augaliukai, kurie puikiai auga net ir pavėsyje, ilgai džiugina savo žiedais. Šios gėlės puikiai auga net ir tankiai susodintos, tad nesunkiai sukursite sodrią, žiedų kupiną sprigių kompoziją.
Serenčiai ypatingai atsparūs, jų nepuola ligos, rekomenduojama pasodinti bent kelis krūmelius, kadangi jų kvapas atbaido įvairius kenkėjus.
Pelargonijos yra vienos populiariausių balkoninių gėlių, kadangi jos nereiklios, žydi gausiai, jų nepuola ligos ir kenkėjai. Egzistuoja gausybė pelargonijų variancijų, skirtingų spalvų žiedų ir lapų, būna tiek tiesiai augančių, tiek ir svyrančių augalų, tad kiekvienas gali atrasti patinkančią pelargoniją.
Persiliejančiais melsvos, gelsvos ir baltos spalvos žiedais pasidabinusių našlaičių tikrai neįmanoma supainioti su jokiu kitu augalu.
Saulučių spalvos varinuoja nuo baltos, blyškiai rausvos iki ryškiai avietinės, skirtingos formos žydi paprastais graižais, pusiau pilnaviduriais ar pilnaviduriais žiedais.
Nasturtės nėra ypatingai reiklios, jas netgi rekomenduojama auginti mažiau derlingame, smėlingame dirvožemyje, kadangi daug maisto medžiagų gavęs augalas ima plisti, išaugina didelius lapus, tačiau žydi menkiau ir rečiau. Nasturtės nepakenčia šalnų, tad jas sodinti kieme galima tik jau gerokai įšilus.
Valgomas gėlių darželis
Valgomas gėlių darželis - tai koncepcija, sujungianti dekoratyvinės sodininkystės grožį su maisto auginimo praktiškumu. Valgomas gėlių darželis, kaip idėja, sparčiai populiarėja dėl savo tvarumo ir efektyvumo, gaunamos apčiuopiamos naudos. Daugumai valgomųjų augalų kasdien reikia 6-8 valandų tiesioginių saulės spindulių. Rinkdamiesi vietą, atkreipkite dėmesį, ar jūsų sklype nėra statinių ar medžių, metančių šešėlį. Norėdami gauti kuo daugiau saulės šviesos, jei tai įmanoma, valgomą gėlių darželį formuokite taip, kad jis būtų apšviestas iš pietų. Į vakarus atgręžtas valgomas gėlių darželis gaus stiprią popietinę saulę, o į rytus - silpnesnę rytinę šviesą.
Didžiausią įtaką formuojamam darželiui turi jo dydis. Galbūt manote, kad kuo didesnis valgomas gėlių darželis - tuo jis bus geresnis, tačiau neapsigaukite - jam bus reikalingas ypatingas dėmesys. Geriausia būtų pradėti nuo nedidelio ploto, kad ilgainiui, įgavus patirties, galėtumėte plėstis.
Nepamirškite nustatyti savo valgomo gėlių darželio tikslų: norite auginti konkrečius vaisius, daržoves ar prieskonines žoleles? Ar labiau siekiate, estetikos, funkcionalumo ir tvarumo?
Valgomos gėlės: našlaitės, medetkos ar nasturtės - išsirinkite mėgstamiausias savo valgomas gėles, kurios suteiks spalvų jūsų valgomam gėlių darželiui, o žiedai nuguls į salotas ar taps puikiu desertų puošybos akcentu; vaismedžiai ir uogakrūmiai ne tik prisidės prie derliaus gausos, bet ir pagyvins jūsų kuriamą aplinką; daržovės: valgomas gėlių darželis neįsivaizduojamas be daržovių gausos, galite auginti jas vazonuose ar pakeliamose lysvėse; prieskoninės žolelės: jos ne tik kvapu praturtins jūsų valgomą gėlių darželį, tačiau kartu gali tapti puikiomis auginamų daržovių kompanjonėmis; žemės dengimas valgomais augalais: jei svarstote, kokiais augalais būtų galima užsodinti likusius tuščius plotus, galbūt verta apsvarstyti barškių kandidatūrą?
Ką sodinti į valgomą gėlių darželį? Obelys arba kriaušės, braškės ir levandos: braškės ir levandos po vaismedžiu gali padėti uždengti tuščius žemės plotus ir taip efektyviai išnaudoti erdvę. Vyšnioms reikia bent dviejų veislių, kad jos būtų kryžmiškai apdulkinamos ir užaugintų vaisius. Joms naudingos tokios žolelės kaip laiškiniai česnakai, ramunėlės ir raudonėliai, nes jie pritraukia apdulkintojus, gali atbaidyti kai kuriuos kenkėjus, o raudonėliai ir laiškiniai česnakai pasižymi antigrybelinėmis savybėmis, kurios gali būti naudingos kovojant su grybelinėmis ligomis. Slyvoms reikia kitos slyvų veislės, kad jos būtų kryžmiškai apdulkintos ir duotų vaisių. Šalia galite sodinti krapus ir levandas, kurie pritrauks bites, drugelius ir kitus apdulkintojus. Persikai ir braškės: nors žolelės ir gėlės yra vienos iš dažniausiai vaismedžius lydinčių augalų, braškės taip pat tinka šalia daugelio vaismedžių. Šilauogės, rabarbarai ir čiobreliai: šilauogės ir rabarbarai gerai auga šiek tiek rūgščiame dirvožemyje, todėl yra tinkama kompanija vienas kitam. Šalia mėlynių pasodinti čiobreliai veikia kaip žemės danga ir suteikia aromato. Aviečių, česnakų ir laiškinių česnakų draugystė: stiprus česnakų ir laiškinių česnakų aromatas natūraliai atbaido daugelį kenkėjų. Saulėgrąžos, cukinijos ir medetkos: saulėgrąžos suteikia pavėsį ir atramą išsikerojusiam cukinijos augalui, o ryškiai oranžiniai medetkų žiedai gali būti naudojami salotoms arba kaip natūralūs dažai. Našlaitės, ridikėliai ir briuselio kopūstai: ridikėliai yra puikus ir greitas derlius - dauguma jų subręsta maždaug per 30 dienų nuo sėklos. Našlaitės ne tik gražiai atrodo, bet ir puikiai papuošia salotas ar desertus.
Užtikrinkite tinkamą drėkinimą ir mulčiavimą, kad išsaugotumėte drėgmę ir pristabdytumėte piktžolių augimą. Sugrupuokite panašių poreikių turinčius augalus. Kuriant valgomą gėlių darželį su valgomaisiais augalais, visada naudinga grupuoti panašių poreikių augalus. Kai kuriems augalams reikia daugiau vandens nei kitiems, todėl sugrupavus panašius augalus, juos laistyti bus daug lengviau. Pasitelkite darnios augalų kaimynystės principus, jie padės ne tik sutaupyti erdvės, pagerinti dirvožemio savybes, kartu užtikrins ir naudingų vabzdžių pritraukimą, geresnį augalų apdulkinimą bei kenkėjų kontrolę. Reguliariai ravėkite piktžoles, kad išvengtumėte konkurencijos dėl maistinių medžiagų ir saulės šviesos. Taip pat, genėkite augalus. Tręškite augalus organinėmis trąšomis arba kompostu, kad pamaitintumėte juos ir papildytumėte dirvožemį maistinėmis medžiagomis. Stenkitės vadovautis kiekvienai augalų rūšiai rekomenduojamų tręšimo normų ir grafikų. Galite pasigaminti ir natūralių trąšų, pavyzdžiui, trąšų iš dilgėlių. Nuimkite derlių, kai augalai subręsta. Nepamirškite, kad skirtingi augalai turi skirtingus pasirengimo požymius, pavyzdžiui, spalvą, dydį ar tvirtumą. Nuėmę derlių - mėgaukitės savo darbo vaisiais, įtraukdami juos į patiekalus arba konservuodami vėlesniam naudojimui! Būkite kūrybiški! Valgomas gėlių darželis - tai erdvė, kurioje gali atsiskleisti jūsų vaizduotė. Įneškite spalvų į savo kuriamą erdvę, pavyzdžiui, jei jūsų darželyje daug oranžinių ir geltonų augalų, šalia pasodinkite salotų, kurių žali lapai suteiks ne tik kontrasto, bet ir padės užpildyti tarpus tarp augalų.
Valgomas gėlių darželis, kaip valgomojo kraštovaizdžio dalis miestuose. Valgomas gėlių darželis - ne tik mūsų kiemo erdvės išplėtimas, sukuriant mažą ekosistemą namų viduje, tačiau ir miestų erdvių išplėtimas ir panaudojimas daržininkystei bei sodininkystei. Saroinsong (2021) teigia, kad valgomas kraštovaizdis, grindžiamas bendruomenės įgalinimu, gali pagerinti sveikatos, švietimo, rekreacijos ir estetines funkcijas, taip pat padidinti socialinį statusą, pajamas ir ryšį, taip tapdami tvaria ir atsparia miestų plėtros strategija.
tags: #pavasariniu #geliu #darzelis
