Jautrūs vaikai sudaro apie 15-20 % visų pasaulio vaikų. Jų nervų sistema yra itin jautriai reaguojanti į emocinę ir fizinę aplinką. Šie vaikai gali greičiau nei kiti pajusti pasekmes, kartais gali atrodyti, kad jie skaito mūsų mintis. Nors visuomenėje didelis jautrumas dažnai suvokiamas kaip silpnumo apraiška, psichologai pripažįsta, kad jautrūs vaikai yra apdovanoti ypatingomis savybėmis.
Jautrumas yra įgimta fiziologinė savybė, kurią lemia genetiniai veiksniai ir aplinkos sąveika. Šiai savybei atsirasti gali turėti įtakos ir besilaukiančios motinos patirtas stresas, nes nuolatinis stresas ir neigiamos emocijos daro neigiamą įtaką dar negimusiam kūdikiui. Itin jautri nervų sistema ir padidėjęs smegenų dalies, atsakingos už emocijas, aktyvumas - tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys, kad jautrus vaikas stipriau išgyvena emocijas ir jausmus.
Dideliu jautrumu pasižymintys vaikai dažnai mokytojų ir tėvų yra priimami kaip „probleminiai“. Neretai tėvai, nerimaudami dėl itin jautraus vaiko, stengiasi, kad jis kuo aktyviau bendrautų ir žaistų su bendraamžiais bei elgtųsi kaip jie. Tačiau yra tėvų, kurie diskriminuoja ar skriaudžia ypatingai jautrius vaikus. Toks elgesys juos žaloja labiau nei nejautrius vaikus, gali sukelti nerimą, nepaklusnumą, agresyvumą ir net padidinti riziką susirgti psichikos ligomis.
Psichologų teigimu, jautrių vaikų kuklumas, pasyvumas, baimė nėra trūkumai. Ypač jautriems vaikams reikia padėti išmokti įžvelgti savo jautrumo privalumus ir atskleisti gerąsias savybes: empatiją, kūrybiškumą, nuovokumą ir įžvalgumą. Jautrumą priimkite kaip dovaną ir įžvelkite įgimtus talentus, būdingus jūsų vaikui. Tai neatsiejama kiekvienos kūrybiškos asmenybės ir lyderio savybė.
Jautrumo Savybės ir Priežastys
Jautrumas yra įgimta savybė, kurią patvirtina identiškų dvynių tyrimai. Mokslininkė Elaine N. Aron, tyrinėjusi jautrumą, teigia, kad klaidinga manyti, jog didelis jautrumas yra liga ar yda. Tai nėra psichikos sutrikimas, patologija ar trūkumas. Jautri nervų sistema yra normali savybė, būdinga 15-20 % žmonių.
Pagrindiniai Jautrumo Veiksniai:
- Besilaukiančios motinos patirtas stresas: Nuolatinis stresas ir neigiamos emocijos nėštumo metu gali neigiamai paveikti dar negimusį kūdikį.
- Itin jautri nervų sistema: Ši sistema vienodai, tarsi be atrankos, fiksuoja tiek teigiamą, tiek neigiamą patirtį.
- Padidėjęs smegenų dalies, atsakingos už emocijas, aktyvumas: Dėl itin aktyvios migdolo veiklos jautrus vaikas stipriau išgyvena emocijas ir jausmus.
- Genetiniai veiksniai: Jautrumą lemia genetiniai pokyčiai ir jų kombinacijos, dažnai pastebimas žemesnis serotonino ir dopamino lygis.
Jautrūs vaikai informaciją apdoroja giliau. Prieš veikdami, jie aktyviau stebi, svarsto ir galvoja, net jei tai vyksta nesąmoningai. Jų veiklos tempas yra lėtesnis, nes skrupulingai pastebimos visos detalės ir apsvarstomi galimi pasirinkimo variantai. Dėl to jie greičiau sudirgsta, pavargsta ir jaučiasi išsekę, nes jų dirgiklių toleravimo slenkstis yra žemesnis.
Jautrūs vaikai pasižymi stipria empatija, gebėjimu atpažinti kitų jausmus ir intuityviai pastebėti aplinkos pokyčius. Jie yra dėmesingi emocinėms reakcijoms, reaguoja emocingiau tiek į teigiamus, tiek į neigiamus įvykius. Subtilybių jautimas yra jų pranašumas, leidžiantis pastebėti tai, ką kiti pražiūri.
Kaip Auginti Jautrų Vaiką: Praktiniai Patarimai
Auginti jautrų vaiką primena lepių gėlių auginimą - reikia daug dėmesio, pastangų ir rūpesčio, tačiau būtent šie vaikai pražysta gražiausiais žiedais. Svarbiausia yra priimti vaiką tokį, koks jis yra, ir suvokti jo jautrumą kaip dovaną, o ne trūkumą.
Svarbiausi Principai:
- Priimkite vaiką tokį, koks jis yra: Nesistenkite jo pakeisti ar padaryti tokio paties kaip kiti. Tai laužo jo natūralią prigimtį.
- Taikykite švelnią discipliną: Nustatykite aiškias ribas, tačiau tai darykite švelniai, gerbiant vaiko poreikius. Griežti reikalavimai gali paskatinti nepageidaujamą elgesį.
- Bendradarbiaukite: Jautrūs vaikai ramiau reaguoja, kai į juos žiūrima kaip į partnerius, o ne duodami griežti nurodymai.
- Sukurkite ramybės oazę: Jautriems vaikams svarbi ramybė. Jiems reikalinga erdvė, kurioje jie galėtų atsipalaiduoti, netrukdomi piešti, žaisti ar klausytis muzikos.
- Skirkite laiko bendravimui: Leiskite laiką su savo vaiku, parodykite, kad jį mylite ir juo rūpinatės.
- Gerbkite jo jausmus ir nuomonę: Nuo pat mažens rodydami pagarbą vaiko jausmams, poreikiams, prioritetams ir sprendimams, stiprinsite jo pasitikėjimą savimi.
- Padėkite suprasti save: Mokykite vaiką suprasti, kad ne visi žmonės reaguoja taip pat, ir kad jo jautrumas yra jo stiprybė.
Svarbu suprasti, kad jautrumas nėra silpnumas, o ypatinga savybė, kuri gali padėti vaikui atsiskleisti kaip kūrybingam menininkui, išradėjui ar lyderiui. Tėvų požiūris ir auklėjimo įgūdžiai labai priklauso nuo to, ar vaiko jautrumas bus suvoktas kaip problema, ar kaip pranašumas.
Kaip atpažinti itin jautrius vaikus (IJV)? Su psichologe Jūrate Bortkevičiene
Orchidėjų ir Kiaulpienių Tipas: Lyginamoji Analizė
Kalifornijos universiteto profesorius W. Thomas Boycas kartu su kolegomis tiria, kaip mes tampame tuo, kas esame, ir kodėl esant toms pačioms aplinkybėms vieniems sekasi puikiai, o kiti patiria sunkumų. Mokslininkai nustatė, kad maždaug kas penktas žmogus yra itin jautrus ir tai yra įgimta savybė. Šiuos vaikus jie lygina su orchidėjomis, o mažiau jautrius - su kiaulpienėmis.
Kaip ir orchidėja, pasodinta palankioje, puoselėjančioje aplinkoje, pražysta ir suveši, taip ir jautriems vaikams reikalingas atitinkamas požiūris ir aplinka, kad jie galėtų atsiskleisti. Pasodinta netinkamame dirvožemyje, orchidėja išgyvena sunkiau, kaip ir jautrūs vaikai į įvairius aplinkos dirgiklius reaguoja jautriau nei vidutinio jautrumo žmogus. Tuo tarpu kiaulpienės tipo žmonėms aplinka nėra tokia svarbi jų vystymuisi kaip orchidėjos tipo žmonėms. Tiesa, augdami tinkamoje aplinkoje jautrūs, orchidėjos tipo vaikai gali klestėti ir pranokti lūkesčius.
| Savybė | Orchidėjos tipo vaikas (jautrus) | Kiaulpienės tipo vaikas (mažiau jautrus) |
|---|---|---|
| Jautrumas aplinkai | Labai jautrus aplinkos dirgikliams (garsams, šviesai, emocijoms). Reikalauja palankios, puoselėjančios aplinkos. | Mažiau jautrus aplinkos poveikiui. Aplinka mažiau svarbi jo vystymuisi. |
| Reakcija į stresą | Greitesnė ir intensyvesnė reakcija į stresorius. Gali greičiau pervargti, jaustis išsekęs. | Lėtesnė ir mažiau intensyvi reakcija į stresorius. Lengviau atsigauna. |
| Potencialas | Augdamas tinkamoje aplinkoje gali klestėti ir pranokti lūkesčius. Pasižymi empatija, kūrybiškumu, nuovokumu. | Gali sėkmingai vystytis įvairiose aplinkose, tačiau gali neturėti tokių išskirtinių jautrumo ir empatijos savybių. |
Ar vaikas yra jautresnis, galima atpažinti jau nuo kūdikystės - tokie vaikai paprastai jautriau miega, smarkiau reaguoja į aplinkos dirgiklius. Bandymas pakeisti ar „išgydyti“ vaiko jautrumą, jo jausmų ignoravimas, gėdinimas ar pašiepimas ne tik traumuotų, bet ir neišvengiamai vestų prie prastų tarpusavio santykių. Todėl labai svarbu, kad vaikas jaustųsi išgirstas, suprastas ir palaikomas, o tam reikalingas tvirtas santykis.
Nors norisi apsaugoti vaikus nuo visų pasaulio sunkumų, auginti juos „šiltnamio“ sąlygomis taip pat nebūtų išeitis. Svarbu numatyti nepatogias situacijas ir surasti joms išeičių. Pavyzdžiui, jei vaikas jautrus garsams, einant į renginį pasiimti ausinių. Jei planuojamas didesnis pasikeitimas, reikėtų skirti daugiau laiko apie tai pasikalbėti ir pasiruošti. Ieškoti išeičių sudėtingose situacijose galima saugiomis sąlygomis - skaityti knygas, kurti vaizduotės žaidimus, kurie padėtų vaikui į situaciją pažvelgti saugioje aplinkoje.
T. Boyce išskiria keletą svarbiausių jautriems vaikams padedančių aplinkybių: nusistovėjusios rutinos ar tam tikrų ritualų išlaikymas, pozityvi ugdymo įstaigos aplinka, parama vaiko pomėgiams, pagarba jo nuomonei, laiko skyrimas vaizduotės žaidimams. Aplinkai jautrūs vaikai paprastai greitai pradeda kalbėti, gali pasižymėti gera klausa ar kitais meniniais polinkiais. Labai svarbu tas savybes pastebėti ir puoselėti, suteikti sąlygas joms skleistis. Srityse, kurios jam sekasi, vaikas jaučiasi pasitikintis savimi, atsipalaiduoja, turi daugiau motyvacijos, patiria gerų emocijų. Jautrūs vaikai greičiau nusivilia, praranda pasitikėjimą savimi, tad plėsti teigiamas patirtis yra būtina. O visų svarbiausia - būti šalia ir palaikyti.
