Kodėl jau tamsu...? Kodėl saulė nebešviečia...? Ar reikia bijoti tamsos? Tyrinėdami gaublį sužinojo, kad žemė sukasi aplink savo ašį, kodėl dieną keičia naktis, samprotavo, kas būtų jei žemė pradėtų suktis dideliu greičiu, kas nutiktų, jei visą parą būtų tamsu. Išmoko pavadinti paros dalis. Pasakojo ką žmonės veikia visą parą. Saulėlydis ir saulėtekis vaikams buvo nauji žodžiai.
Lapkričio mėnesį prasideda tamsos metas. Aplink viskas nurimsta, nutyla. Gamta panyra į sapną. Dabar žmonės nemėgsta šio laikotarpio. Gal pamiršo, kad kiekvienas laikas yra labai prasmingas ir reikalingas? Juk neįmanoma, kad žmogus visada būtų tik jaunas, neįmanoma, kad obelis tik žydėtų, kiekvienas ciklas turi savą svarbą.
Lapkričio mėnesį pradėjo karaliauti tamsa, lietūs ir dargana, stojo išskridusių paukščių tyla, klaidina tamsos šešėliai. Gamta ruošiasi artėjančios žiemos miegui, žalia gyvybės spalva nyksta, įvairiomis spalvomis mirgėję lapai užklojo žemę. Vaikai nuo seno tiki, kad dabar ateina požemių laikas.
Tamsiais ir žvarbiais rudens vakarais labai trūksta šviesos ir saulės, todėl šviečiantys žibintai žmonėms primena šilumą, gėrį. Šiuo veiksmu norima prisiminti Šv. Martyno dieną.
Nuo seno, lapkričio mėnesį, kai tamsu, dažnai gaubia rūkai, lyja, vėjuota, įvairiose kraštų tradicijose yra minimos šviesos šventės: Oželio diena, Šv. Martynas, saulės grįžtuvių laukimas, Šv. Lapkričio 10 dienos vakarą mokytojos, vaikai, tėveliai susirinko darželio kieme, nešini žibintais. Gerėdamiesi skleidžiama žibintų šviesa visi kartu išklausė ir pažiūrėjo Klaipėdos vokiečių bendrijos projekto „Mums linksma ir smagu ir tamsiuoju metų laiku“ teatralizuotą Šv. Martyno legendą. Įkvėpti legendos dalintis žibintų šviesa ir gerumu, bei padainavę I. Šedukienės dainelę „Žibintas“, rikiavosi į draugišką eiseną aplink mūsų darželį. Vaikai jau žino, kad Lapkričio 11-oji minima Šv. Martyno diena. Šią dieną žmonės prisimena legendą, vakare uždega švieseles, nešini žibintais kviečia į eiseną, kuri tarsi Martyno kelionė.
Lapkričio 11 d. minima Šv. Darželiai ir mokyklos „Pažinimo medis“ šios tradicijos laikosi nuo pat įkūrimo prieš 17 metų. Žibintų švente siekiame uždegti mažytę ugnelę kiekvienoje širdyje ir šeimoje, šviesą mūsų viduje. Žibintų šventės vakarą pasirodo gerasis Žibintininkas, keliaujantis tamsiomis gatvėmis ir apšviečiantis kelią tiems, kurie neryžtingai eina ar klaidžioja tamsoje. Pastebėjęs didesnį būrį žmonių, Žibintininkas uždega jiems laužą, kad žmonės nurimtų, pabūtų drauge, sušiltų ir pasidalytų savo vidine šviesa su tais, kam to labiausiai reikia. Šis žmogus apšviečia mums kelią, pastiprina mus ir tada mes patys galime nešti savo šviesą ir dalytis ja su kitais, - tarsi pasaką sekdama, apie šventės prasmę kalba A.
Lapkričio 11 d. „Pažinimo medžio“ darželiuose Vilniuje ir Kaune sutemus įsivyravo ypatinga, beveik sakrali atmosfera. Kiekvienas vaikas tėveliuose ieško žibintininkų, rodančių jiems kelią. Įkvėpti tos šviesos, jie išmoksta dalintis šviesa su kitais. Visus raginu dažniau dalintis savo šviesa ir nušviesti kelią kažkam, kas pasiklydo tamsoje. Dalinkitės šviesa su kitais ir niekada nepasiklysite patys, - apie Žibintinko metaforą pasakoja A.
2024 m. lapkričio mėnesį ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėse vyko STEAM veiklos tema „Šviesos ir tamsos magija“. Vaikai tyrinėjo šviesą skleidžiančius gamtinius ir dirbtinius šviesos šaltinius. Aiškinosi, kodėl žemėje būna diena ir naktis, iš kur atsiranda šešėliai. Eksperimentuojant išbandė šviečiančius prietaisus: LED žvakes, lempučių girliandas, šviestuvėlius, šviesos efektus, lankelius. Stebėjo šviečiančias sensorines priemones, žaidė su interaktyviomis grindimis, improvizavo su šešėlių teatru, kūrė pasakojimus ir vaizdus naudodami šviesą ir šešėlius.
Aptarėme ir išsiaiškinome kaip galima pasišviesti tamsoje, kokie prietaisai šviečia. Vaikai prisiminė saugaus elgesio su ugnimi taisykles. Žaidimai tamsoje su žibintuvėliais vaikus labai įtraukė ir skatino kurti, fantazuoti. Šviesdami į ,,pasislėpusių paveikslėlių“ korteles galėjo juos pamatyti ir pavadinti. Žaisdami ir tyrinėdami, ant sienos atrado šešėlius. Lankstydami pirštukus bandė sukurti kiškį ir vilką, krokodilą ir mešką. Žaidimo ,,Kur pasislėpė šviesa?“ metu įtvirtino sąvokas ,,aukštai“, ,,žemai“, „kairė“, „dešinė“, „ant“, „po“, „tarp“.
Pasakos skaitomos tamsoje, prie žibinto šviesos tampa dar įdomenės ir paslaptingesnės. O pokalbiai tamsoje - atviri ir nuoširdūs. Vaikai drąsiai pasakojo apie savo baimes, aiškinosi kaip tas baimes nugalėti.
Tolerancijos dienai gaminome žibintus. Jų magiška šviesa tamsoje vaikus užbūrė. Diskutavome ir apie toleranciją, pakantumą kitaip atrodančiam ar kitaip matančiam pasaulį. Skambant Vivaldžio muzikai darželio kieme surengėme šviesų šou. Šviesų šokis papuošė darželio pastato sieną. Vaikų akys švytėjo iš nuostabos ir laimės. Tą vakarą prisiminiau mažojo princo žodžius - „Matyti galima tik širdimi.
Žibintų šventė vyks lauke 2021 m. lapkričio 11 d. 16.00 val. Kiekvienas vaikas drauge su šeima arba auklėtoja gamina žibintus. (Tam panaudoja stiklainius, permatomus kibirėlius, plastikinius indelius). Juos dekoruoja pagal savo sumanymąnaudodami gamtinę medžiagą, antrines žaliavas. 2021 m. lapkričio mėn. 9 -10 d. grupėse vyksta pokalbiai su vaikais apie laiko tėkmę (kasdien diena prasideda rytu, baigiasi vakaru, o po jo ateina naktis), kad tekanti saulė skleidžia šviesą, o jai nusileidus - ateina tamsa, kad para susideda iš dienos ir tamsos, kad žmogus ir dauguma gyvūnų aktyvūs dieną, o ilsisi - naktį, kad laiką matuoja ir parodo laikrodžiai. Lapkričio 11 d. 16.00 val. šventės dalyviai (po vieną grupę) su šviečiančiais žibintais (naudoti tik elektronines žvakutes) iškilminga eisena apeina aplink darželį ir sudeda žibintus į krepšinio aikštelėje nupieštą širdelės formą. „Ežiukų“ gr.
Šviesos stalas Tai vaikų itin mėgstama interaktyvi priemonė, kurią naudojant net paprasčiausi žaidimai įgauna naujų spalvų. Paprastą šviesos stalą labai lengva pasigaminti patiems. Tam reikės didelės skaidraus plastiko dėžės su dangčiu ir Kalėdinių lempučių. Jei dėžė visiškai persišviečia, kitoje dangčio pusėje užklijuokite kepimo ar vyniojamojo popieriaus lapą, kad apšvietimas būtų švelnesnis. Padarykite dėžėje keletą skylių, kad ji pernelyg neįkaistų. Dėžę galima naudoti trafaretams daryti, žaidimams su smėliu ar kruopomis, piešimui su nusiplaunančiais dažais ir kitoms veikloms.
Švytintis boulingas Kas gali būti smagiau už boulingą? Švytintis boulingas! Jei neturite nuosavo kiemo, šį žaidimą galima žaisti ir namuose. Jis padės išlieti susikaupusią energiją, nepaverčiant visų namų aukštyn kojomis. Žaidimui reikės keleto skaidraus plastiko butelių, švytinčių lazdelių, kamuolio ir geros kompanijos. Įdėkite švytinčias lazdeles į butelius, užsukite ir mėgaukitės žaidimu.
Švytinčių žiedų mėtymo žaidimas Jam prireiks švytinčių lazdelių - apyrankių ir tvirto pagrindo, ant kurio būtų galima lazdeles užmesti. Sujunkite lazdeles, kad gautųsi apvalūs žiedai ir linksminkitės!
Lobių medžioklė tamsoje Šis žaidimas nepalieka abejingų, o žaidžiamas tamsoje tampa dar smagesnis. Sugalvokite užuominas, pagal kurias vaikas turės surasti paslėptą daiktą, griebkite žibintuvėlius ir mėgaukitės netikėtais atradimais.
Atspėk, kieno šešėlis Šis žaidimas puikiai lavina vaizduotę ir ugdo smalsumą. Kartoninėje dėžėje padarykite skylę ir į ją įkiškite žibintuvėlį. Apšvieskite įvairius daiktus taip, kad matytųsi tik jų šešėliai. Žaidimui galima naudoti žaislines figūrėles, vaisius, namų apyvokos daiktus.
Šešėlių teatras Jei jūsų vaikas mėgsta pasakoti įvairias istorijas, pasiūlykite jas suvaidinti. Šešėlių teatrui prireiks kartoninės dėžės, peršviečiamo ir paprasto popieriaus, pagaliukų, klijų, stalinės lempos arba prožektoriaus. Nukirpkite dėžės dugną, o kitoje pusėje užklijuokite peršveičiamą popierių. Iš paprasto popieriaus išsikirpkite įvairias figūrėles, jas užklijuokite ant pagaliukų ir suvaidinkite spektaklį.
Gyvūnų šešėliai Tai šešėlių žaidimų klasika. Turbūt nerastume žmogaus, kuris nėra bandęs sukurti gyvūno šešėlio. Kad tai padaryti būtų lengviau, dalinamės šiuo paruoštuku. O kai viską išbandysite, pasiūlykite vaikams sukurti išgalvotus gyvūnus, monstrus, augalus ir kitus objektus.
Vakarėlis žibintų šviesoje Daugiausia jaukumo namams suteikia švelni žvakių šviesa. Pagaminkite su vaikais įvairiausių žibintų, naudodami nereikalingus stiklainius. Apklijuokite juos aplikacijomis, dekoracijomis, o į vidų įdėkite tikrą arba elektrinę žvakutę. Smagi muzika ir naminiai sausainiai - būtini!
Šešėlių piešimas Puikus būdas pažinti šešėlius - patiems juos pasigaminti. Jums reikės šviesos šaltinio (lempos, prožektoriaus arba saulės), objektų piešimui ir didelio popieriaus lapo.
Superherojaus prožektorius Pamenate Betmeno prožektorių, kurį miestas įžiebdavo vos kilus pavojui? Tokį ar panašų galite pasigaminti ir sau herojų žaidimams. Jums reikės ritinėlio, nedidelio prožektoriaus ir skaidrios plėvelės arba dangtelio (Pringles traškučių indelis šiam tiksliui tiktų idealiai!).
Kaip pasigaminti šešėlių lėles (Sesame Studios)
Tiesa, kad tai, ką stipraus patiriame vaikystėje, prisimename visą gyvenimą. Tamsa, kurią aš prisimenu iš vaikystės, yra jauki, saugi ir gera. Vakarais kaime girdėdavau, kaip tamsoje mano močiutė melsdavosi. Kaip jau minėjau, aš tamsą nuo vaikystės suvokiu kaip erdvę, kurioje žmonės nurimsta, meldžiasi, vieni kitiems linki labos nakties. Prisimenu, kad dažnai prašydavau močiutės leisti nakvoti lauke.Pradėjusi studijuoti psichologiją, sužinojau, kad kai kurie žmonės netgi paniškai bijo tamsos, jiems atrodo, kad tamsoje pradės vykti kokie nors negeri dalykai. Ar mes bijome tamsos, priklauso nuo mūsų patirties.Kino industrija yra linkusi demonizuoti tamsą, siaubo filmuose tamsoje atsitinka patys baisiausi dalykai. Dėl to ne tik vaikai, bet ir suaugusieji pradeda bijoti tamsos. Bet iš tikrųjų tamsa yra tik dirgiklis, kuris kelia impulsą pradėti mąstyti apie galimą grėsmę, praradimą, pavojų ir mirtį. Tamsa gali būti puiki psichodiagnostinė priemonė, įrankis, leidžiantis pasitikrinti, kas yra mano sieloje.Tačiau žmonės dažniausiai bijo tamsos vien dėl to, kad yra girdėję, jog būtent tamsoje nutinka blogi dalykai. Psichologas Albertas Bandura tai vadino išmokimu stebint. Įgimtos baimės yra tik dvi - triukšmo ir pusiausvyros praradimo. Vėliau vaikai išmoksta bijoti pelių, vorų, nes pamato, kad kažkas kitas jų bijo.
Jei pasakos pabaigoje Jonukas ir Gretutė būtų iškepti ir suvalgyti, jei visos pasakos baigtųsi tik nelaimingai, tuomet sakyčiau, kad tokios pasakos psichoterapinės vertės neturi. Martinas Seligmanas, pozityviosios psichologijos pradininkas, sako, kad pasakos turi didžiulę vertę, o ta vertė slypi pasakų pabaigoje. Pasakos, kuriose vaizduojami narsūs herojai, susidorojantys su nelengvais iššūkiais, skatina labai svarbų dalykĄ - viltį, kuri suteikia jėgų. Yra ir tokių žmonių, kurie sako, kad vilties skatinimas yra nekonstruktyvus dalykas, kad viltis nėra gerai. Svarbiausia, jų nuomone, mokėti priimti tai, kas yra. Kai žmogus priima tamsą savyje ir aplink save, jis atsipalaiduoja.
Šviesa krikščionybėje - išgelbėjimo, pažinimo metafora. Tamsa dažniausiai reiškia nežinojimą, kančią ir skausmą. Rašytoja B.Brown Taylor sako, kad Dievas veikia ir tamsoje. Tai reiškia, kad net jei žmogus patiria baisių išgyvenimų, per juos kalba Dievas.
Gyvendami nuolatiniame skubėjime, dienos triukšme, dažniausiai nė nesusimąstome, kas mes esame. Paradoksalu, bet geriausiai tai padaryti padeda šviesa. Tinklaraštis „Užduočių dėžutė" dalinasi idėjomis, kaip minimaliomis pastangomis praskaidrinti tamsėjančius ir niūrėjančius rudens vakarus bei įsileisti daugiau juoko į namus.
Prieš akis dar daug ilgų, tamsių vakarų. Tikriausiai daugelį jų praleisime namuose su mylimais žmonėmis. Ta puiki proga pažvelgti į tamsųjį metų laiką naujų žvilgsniu. Prisijaukinti ir pamėgti tamsą nėra sunku. Skirkite šiuos vakarus kūrybai, kokybiškam laikui su vaikais, smagiems žaidimams ir nepastebėsit, kaip greitai į duris pradės belstis pavasaris.
