Muzika - tai universali kalba, suprantama be žodžių, turinti nepaprastą poveikį žmogaus raidai, ypač vaikystėje. Nuo pat gimimo muzika lydi mus, formuoja emocijas, ugdo intelektą ir skatina kūrybiškumą. Šiandien vis daugiau tėvų atranda muzikos ugdymo naudą savo vaikams, ieškodami būdų, kaip per muziką padėti mažyliams augti sveikiems, laimingiems ir visapusiškai išsivysčiusiems.
Muzikos įtaka vaikui nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų
Muzikos įtaka kūnui labai plati. Harmoninga muzika geba sutelkti moksleivių dėmesį ir padeda greitai įsiminti naują medžiagą. Muzikos terapija padeda suvokti muzikos kalbą, įvairius garsus, ritmus, melodijas, tempą, tembrą, režimą, turi psichologinį ir fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Muzikos klausymas gali sumažinti nerimo ir nesaugumo jausmą. Jums padės pagrindinės melodijos, kurios tempas yra žemesnis nei vidutinis. Liaudies ir vaikiška muzika suteikia saugumo jausmą. Hiperaktyviems vaikams naudinga dažnai ir ilgai klausytis ramios, tylios muzikos. Fleitos, smuiko ir fortepijono garsai atpalaiduoja ir ramina. Gamtos garsai (jūros, miško ošimas) ir valsai (sūkuriuojantis ritmas - trys ketvirtadaliai) suteikia raminamąjį poveikį.
Nėštumo laikotarpiu muzika itin svarbi, nes kūdikėlis pirmiausia pasaulį išgirsta ir tik vėliau jį pamato. Gyvendamas mamos įsčiose, mažylis pirmiausia girdi mamos organizmo garsus, širdies plakimą ir jos balsą, vėliau - aplinką. Reikia stengtis, kad vaikutis girdėtų gražius, malonius garsus, ir vengti triukšmo, signalizacijų kaukimo, netikėtų stiprių garsų. Abi pašnekovės sutaria, kad būsimoji mama ir šeimos nariai turi suprasti, jog dar negimęs vaikelis jau girdi. Jam svarbūs ne tik girdimi garsai, bet ir jų keliama vibracija, perduodama oru ir per kūną. Anot Astos Kerulytės-Morkūnienės, besilaukianti moteris gali klausytis įvairios, jai patinkančios muzikos. Muzika turi padėti sukurti motinai ir jos kūdikiui jaukią, ramią ir saugią aplinką. Tačiau daugelio garsių muzikavimo su nėščiosiomis metodikų pagrindas yra klasikinė muzika. Jos klausytis rekomenduojama nuo pat nėštumo pradžios. Populiariausi - W. A. Mocarto, A. Vivaldžio, G. F. Hendelio ir kitų kompozitorių kūriniai.
Viena populiariausių, naudojamų visame pasaulyje - Gordono sistema. Šią sistemą sukūrė ir pagrindė Kalifornijos universiteto profesorius Gordonas L. Šo (Shaw). Šioje sistemoje svarbiausia yra girdėjimas. Girdi jau 16-os savaičių. Dainavimas nėščiajai egzistavo daugelyje senųjų kultūrų. Specialios dainos ir papročiai yra Lietuvos, Kinijos, Afrikos tautų muzikavimo tradicijoje.
Muzikos įtaka vaiko raidai ir vertybių formavimui yra neabejotinai didelė. Mokslininkai yra nustatę, kad prenatalinio (dar negimusio kūdikio) muzikinio ugdymo įtaka yra akivaizdi, ypač būsimojo žmogučio sveikatai. Didelė nauda jo intelektualiniam vystymuisi, protinei brandai (vaikai, ugdyti šiuo periodu, pasižymi išskirtiniais muzikiniais gabumais ir loginiu mąstymu). Įrodyta, kad vaisiaus klausa būna išsivysčiusi jau dvidešimtą nėštumo savaitę, todėl tam tikri muzikos garsai vaikelį kuo puikiausiai pasiekia netgi mamos pilve. Nėščia moteris dainuodama, klausydamasi gražios muzikos ir grodama tam tikrais muzikos instrumentais kūdikio vystymuisi teikia neabejotinos naudos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nuo nėštumo pradžios muzikuojantys kūdikiai rečiau miršta, gimsta geriau išsivystę, normalaus svorio. Mokslininkų teigimu, muzikavimas per nėštumą teigiamai veikia ir pačią būsimą mamytę.
Muzika - vaiko pažintinių gebėjimų ir kalbos lavinimo katalizatorius
Muzika stiprina pažintinius gebėjimus, lavina kalbos įgūdžius ir skatina kūrybiškumą bei saviraišką. Įtraukdami muziką į vaikų gyvenimą, ne tik užpildote jų pasaulį garsais, bet ir atveriate duris kritiniam mąstymui ir geresnei atminčiai. Mokydamiesi groti instrumentais ar dainuoti, vaikai ugdosi susikaupimą ir drausmę. Pastebėsite, kaip jie pradeda sieti muzikos modelius su matematikos ir gamtos mokslų modeliais, taip skatindami gilesnį šių dalykų supratimą.
Skambant muzikai vaikai gali gerokai patobulinti savo kalbos įgūdžius. Kai vaikai dainuoja pagal skambias melodijas, jie ne tik linksminasi, bet ir mokosi naujų žodžių ir frazių. Šis kartojimo procesas padeda plėsti žodyną ir gerina tarimą. Klausydamiesi įvairių žanrų muzikos, vaikai susipažįsta su skirtingais ritmais ir kalbos modeliais, todėl geriau suvokia kalbos niuansus. Dainose dažnai pasakojamos istorijos, o tai skatina supratimą ir pasakojimo įgūdžius. Be to, dalyvaudami muzikinėje veikloje, pavyzdžiui, plosdami į taktą ar grodami instrumentu, ugdo aktyvaus klausymosi įgūdžius.
Ankstyvas vaiko muzikinis lavinimas teigiamai veikia smegenų centrus. Tuos, kurie yra atsakingi už asmens kalbinės raiškos vystymąsi, net skaitymą. Muzikos sistema turi ženklų sistemą, kuri yra artima matematikai. Taigi, mokantis groti iš namų - lavinamos tokios smegenų sensorinės dalys, kurios yra atsakingos už loginius, matematinius veiksmus. Muzikinis lavinimas glaudžiai susijęs su lingvistiniais gebėjimais. Ankstyvas muzikinis lavinimas teigiamai veikia smegenų centrus, atsakingus už kalbinės raiškos vystymąsi, skaitymo gebėjimus, padeda gydyti dislekciją.
Muzika ugdo kūrybiškumą, saviraišką ir socialinius įgūdžius
Muzika vaidina svarbų vaidmenį vaikų kūrybiškumo ir saviraiškos ugdyme. Kai vaikai užsiima muzika, jie prisiliečia prie jausmų pasaulio, kurio dažnai negali perteikti vien tik žodžiais. Dainuodami, grodami instrumentais ar kurdami dainas, vaikai mokosi autentiškai išreikšti save. Muzika skatina eksperimentuoti. Vaikai gali maišyti skirtingus garsus, tyrinėti ritmus ir net kurti savo melodijas. Ši laisvė ugdo jų kūrybinio darbo nuosavybės jausmą ir įkvepia juos dalytis savo idėjomis ir jausmais. Be to, muzika padeda vaikams lavinti vaizduotę. Jie įsivaizduoja savo dainų istorijas arba kuria personažus, atitinkančius jų patirtį.
Vaikystės raidos pasaulyje muzika yra galingas socialinių įgūdžių skatinimo katalizatorius. Dalyvaudami muzikinėje veikloje vaikai mokosi bendradarbiauti, bendrauti ir užmegzti ryšius su bendraamžiais. Kai savo vaiką įtraukiate į muzikinę patirtį, jis ne tik mokosi natų ir ritmų; jis taip pat mokosi klausytis ir reaguoti į kitus. Ši sąveika ugdo empatiją, nes vaikai pradeda suprasti skirtingus požiūrius ir tai, kaip svarbu palaikyti vieni kitus. Be to, muzika yra natūrali terpė, kurioje vaikai gali praktikuoti eiliškumą ir dalijimąsi - įgūdžius, kurie yra labai svarbūs norint užmegzti ilgalaikę draugystę.
Muzikos pamokėlės siūlomos net ir negimusiems vaikams. Muzikos užsiėmimai nėra skirti vien tik klausos lavinimui. Abi mūsų pašnekovės sutaria, kad jie turi daug platesnę naudą. Užsiėmimai bei muzikos terapija teigiamai veikia kūdikių sveikatą ir spartina visapusišką jų vystymąsi. „Žiūrėdama į savo mokinukus, pastebiu neabejotinai puikius muzikinius duomenis: gebėjimą intonuoti, pakartoti muzikinius ritmus, šokti pagal muziką ir pan., bet stebiu ir bendrą jų „ūgtelėjimą”, geresnius kalbinius bei socialinius įgūdžius”, - pasakoja A. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą.
Kada pradėti ir kaip pasirinkti tinkamą muzikinę veiklą?
Nors amžius, kada pradėti muzikos mokymą, gali skirtis, specialistai dažnai rekomenduoja pradėti nuo 3-4 metų, kai vaikai jau gali susikoncentruoti bent trumpam laikui. Tačiau svarbiausia, kad muzika būtų įdomi, pritaikyta vaikų amžiui ir gebėjimams. Kai kurios veiklos, kuriomis galima pradėti:
- Dainavimas: vienas iš lengviausių būdų įtraukti muziką į vaikų gyvenimą. Dainuodami vaikai lavina klausą, mokosi ritmo ir kalbos.
- Ritmo žaidimai: paprasti pratimai su rankomis, kojomis ar mažais mušamaisiais instrumentais leidžia vaikams susipažinti su ritmu ir skirtingais garsais.
- Instrumentų eksperimentavimas: ankstyvame amžiuje vaikams rekomenduojama išbandyti įvairius instrumentus, pavyzdžiui, būgnelius, metalofonus, kad galėtų pajusti garsų ir tonų įvairovę.
- Šokis ir judesio muzika: tai puikus būdas išmokyti vaikus sinchronizuoti judesius su muzika, stiprinti jų koordinaciją ir mokyti ritmo pajautimo.
Vienas pirmųjų instrumentų skirtų vaikams yra metalofonas ir ksilofonas. Šie du instrumentai yra labai panašūs, skiriasi tuo, kad metalofonas pagamintas iš metalo, o ksilofonas iš medžio. Šie instrumentai siūlomas vaikams jau nuo pusės metų amžiaus, kai mažieji gali patys sėdėdami ir laikydami lazdeles rankose - mušti į gana ryškius garsus skleidžiantį metalą arba medį. Šis instrumentas yra rekomenduojamas ir kūdikiams, kadangi jis skatina tyrinėjimą bei pažinimą. Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais svarbu suteikti vaikui galimybę pajusti kuo daugiau įvairių tekstūrų, išgirsti kuo įvairesnius garsus, suprasti, kad su rankose esančiais skirtingais įrankiais galima atlikti įvairius gestus, pavyzdžiui, išgauti ausiai malonų garsą. Metalofonas suteikia galimybę išgirsti keistus, neįprastus, dažnai mažyliui dar negirdėtus garsus. Metalofonas vaikams taip pat pagerina ir motorinius įgūdžius, kuriuos pirmais vaiko gyvenimo mėnesiais svarbu aktyvinti kasdien. Žinoma, žaidimo forma, kad vaikas pats norėtų į rankas imti priemones ir lavinti pirštukų miklumą. Laikydamas rankose lazdeles vaikas išmoksta ne tik groti įprastai, tačiau ir atranda kitus, įvairius jų laikymo metodus, kurie labiausiai jam patinka. Kaip įdomu, kad viena ranka dažnai galima išgauti ryškesnius, stipresnius garsus nei kita. Galiausiai, žaidžiant su įvairiais muzikiniais instrumentais yra stimuliuojamos smegenys.
Elektrinis pianinas siūlomas vaikams nuo poros metų amžiaus. Viskas priklauso nuo pasirinkto modelio. Svarbu, kad būtų suteiktas tas, kuris atitinka tam tikro amžiaus vaiko gebėjimus, kadangi tik tuomet instrumentas sudomins vaiką ir skatins mokytis bei išbandyti jo galimybes. 2-8 metų vaikams rekomenduojame Casio sintezatorių. Vyresni vaikai gali rinktis daugiau galimybių turintį sintezatorių. Vyresniems vaikams elektrinis pianinas yra geras žaislas dėl to, kad jis skatina didesnį pasitikėjimą savimi. Juk labai dažnai vaikai išmokę kokį nors kūrinį jį mielai demonstruoja suaugusiems, darželio draugams ir t.t. Greta pasitikėjimo savimi taip pat yra gerinami ir vaiko socialiniai įgūdžiai. Ypač tokiu atveju, kai koncertai rengiami kartu su kitais vaikučiais.
Gitara yra puikus instrumentas paauglio amžiaus vaikams. Mėgstamas dėl to, kad ją yra paprasta visada visur su savimi neštis, džiuginti aplinkinius puikiai daugeliui žinomais kūriniais, skatinti kitus įsitraukti į tų dainų atlikimą. Gitara taip pat yra gana lengvai valdomas instrumentas. Pirmoji akustinė gitara pradedančiajam vaikui tiktų Stagg UKG. Puikiai pasitarnauja tiems vaikams, kurie skundžiasi bloga atmintimi. Paprasčiausiai mokantis natų yra lavinami įsiminimo gebėjimai, taip pat, randama metodika, kuri padeda per gana trumpą laiko tarpą galimai net susikurti savo mokymosi planą, kurį vėliau galima pritaikyti ir kitiems mokslams.
Kaip skatinti vaiko susidomėjimą muzika?
Svarbu, kad muzika vaikui keltų džiaugsmą, o ne taptų prievole. Štai keli patarimai tėvams:
- Rodykite pavyzdį: vaikai mėgsta imituoti suaugusiuosius, todėl dainuokite, klausykitės muzikos kartu. Jei vaikas matys, kad muzika jums yra svarbi, jis taip pat norės į ją įsitraukti.
- Sudarykite laisvę rinktis: leiskite vaikui pasirinkti, kokį instrumentą nori išbandyti, kokias dainas dainuoti ar šokius šokti. Toks laisvumas padės jam jausti, kad muzika yra būdas išreikšti save.
- Paverskite muziką žaidimu: pavyzdžiui, mokykitės ritmo žaidimų, atlikite linksmus dainavimo pratimus ar net patys kurkite paprastas dainas kartu su vaiku.
- Nepamirškite pagyrimų: kiekvienas vaiko muzikinis pasiekimas, kad ir koks mažas, yra svarbus. Girti vaiką už pastangas, palaikyti ir padėti jam jaustis drąsiam yra labai svarbu.
Norint suprasti muzikos kalbą, reikia jos ne tik klausytis, bet ir piešti. Muzikiniai garsai atitinka tam tikras spalvas. Muziką galite piešti spalvingomis dėmėmis, potėpiais, kurių spalvinė gama priklausys nuo požiūrio į kūrinį, nuotaikos, vyraujančios emocijos. Bendravimas ir menų integravimas su muzika išmokys įsiklausyti ir klausytis muzikos. Svarbu išmokyti mokinius suprasti muzikinę kalbą ir ją naudojant išreikšti save. Rekomenduokite mokiniams klausantis muzikos nesusikoncentruoti ties tuo, kas nesuprantama, o įjungus lengvą muziką tiesiog atlikti įprastus buities darbus (pvz: namų ruošos darbus).
Taip pat labai svarbios tokios savybės kaip disonansai - neharmoningi garsų deriniai, jie jaudina, erzina, o harmoningi garsų deriniai - jie priešingai, ramina, sukuria malonų jausmą. Muzikos terapija paremta reikiamų melodijų ir garsų parinkimu, kurių pagalba galima teigiamai paveikti žmogaus organizmą. Muzika gali pagelbėti mamai nuraminti verkiantį kūdikį. Muzika gali trumpam nukreipti dėmesį nuo nemalonių pojūčių, bet negali pakeisti pirminių vaiko poreikių - mamos artumo, valgio, miego ir pan. Koks geriausias būdas nuramina kūdikį, randa kiekviena mama. Patariama pradėti nuo lopšinių, kūdikį švelniai sūpuojant.
Muzikinis ugdymas gali labai padėti vaikų emocinei gerovei, nes ji yra svarbi saviraiškos priemonė. Kai vaikai užsiima muzika, jie prisiliečia prie jausmų pasaulio, kurio dažnai negali perteikti vien tik žodžiais. Muzika taip pat skatina ryšius ir leidžia vaikams užmegzti ryšius su bendraamžiais per bendrus išgyvenimus. Šis priklausymo jausmas didina jų pasitikėjimą savimi ir mažina izoliacijos jausmą. Be to, muzika gali pasitarnauti kaip galingas įveikos mechanizmas. Ji skatina vaikus išlaisvinti susikaupusias emocijas ir suteikia sveiką būdą valdyti stresą.
Muzika ir jos teigiama įtaka smegenų veiklai
Mokslininkai pastebėjo, kad aktyvios, dirbančios smegenys pačios sukuria tam tikrą muzikinį foną. Šį reiškinį tyrinėję mokslininkai pastebėjo, kad „smegenų melodijos” labai panašios į klasikinių, rytietiškų ir liaudies kūrinių intonacijas. Šis atradimas buvo pakrikštytas ,,Mocarto efektu” ir išgarsėjo visame pasaulyje. Būtent todėl dauguma nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kt. Muzikinio ugdymo studijų galima rasti kiekviename didesniame Lietuvos mieste.
1993 m. Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. 1995 m. šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai. Tiriant buvo pastebėta, kad smegenų veiklą ypač suaktyvina klasikinė muzika.
Yra nustatyta, kad muzika lavintų vaikų intelektas yra aukštesnis. IQ (intelekto koeficientas)= 160. Pasak D. Račienės, išskirti galima plačiai mokslininkų G. L. Šo, F. Raucheno D. Kembelo ir kitų tyrinėtą W. A. Mocarto muziką. Konkretūs šio kompozitoriaus kūriniai padeda nuraminti verkiančius kūdikius, stabilizuoja psichiką, spartina smegenų vystymąsi. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad W. A. Mocarto „Koncertas fleitai” gerina vaikų virškinimą ir apetitą.
Muzikinis ugdymas - ilgalaikė investicija į vaiko ateitį
Muzikinis ugdymas gali padėti pasiekti geresnių rezultatų įvairiose srityse. Įvairios studijos įrodė, kad muzikos ir judesio ugdymas gali padėti lavinant vaiko kūrybiškumą, kalbą, emocinius, motorikos įgūdžius. Visi vaikai turi muzikinių gabumų, tačiau kaip viskas toliau klostysis, dažniausiai priklauso nuo įdėto darbo - nuo to, kada pradėsite supažindinti vaiką su muzika, ir tęstinumo, nuolatinio praktikavimo dažnumo. Iš tiesų visi vaikai turi polinkį į muziką.
Muzikinis lavinimas reikalauja nuoseklumo ir pastangų. Norint išmokti groti instrumentu ar tobulinti dainavimo techniką, vaikai turi reguliariai praktikuotis, įveikti nesėkmes ir neprarasti motyvacijos. Šis procesas formuoja discipliną, atkaklumą ir kantrybę - savybes, kurios pravers visose gyvenimo srityse.
Tėvai turėtų paskatinti savo vaikus suprasti, kad mokytis groti instrumentu ar dainuoti - naudingas įgūdis, kuris gali suteikti pasitenkinimą ir džiaugsmą įžengus į suaugusiųjų gyvenimą. Muzikinis ugdymas taip pat labai prisideda prie kalbos lavinimo, o tai padeda vaikams save geriau išreikšti. Tėveliai gali namie eksperimentuoti su įvairios muzikos klausymu tam tikroje situacijoje arba prieš miegą, norėdami vaiką nuraminti.
Muzika vaikui kenkti negali, jei ji nėra garsi. Gyvenime viskam ir visada turi būti savas laikas. Ramybės, tylos, gamtos garsų klausymo, žvaigždžių stebėjimo, saulėlydžių grožio aptarimų, vėjo, jūros ir medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo bei upelio čiurlenimo irgi turėtų būti vaiko gyvenime. Per daug gali būti visko, taip pat ir muzikos. Negalima ilgą laiką daryti to paties veiksmo, taip pat ir klausytis muzikos.
Muzika - tai universalus įrankis, padedantis vaikams augti harmoningomis, kūrybingomis ir laimingomis asmenybėmis. Nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų iki brandos, muzika praturtina mūsų pasaulį, stiprina ryšius ir atveria naujas galimybes.
