Pastebėjus spuogelius ant kūdikio ar ūgtelėjusio vaiko odos, mamos dažnai sunerimsta. Joms iškyla daug klausimų, pavyzdžiui, kokias ligas slepia pakitusi odos spalva ar bėrimas?
Kūdikių odos ypatumai ir dažniausi bėrimų tipai
Oda - tai ne vien grožis, ji atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Ji saugo mūsų ir mūsų vaikų organizmą nuo kenksmingų išorės veiksnių, palaiko kūno temperatūros balansą. Mažo vaikučio organizmas ne visada turi jėgų kovoti su išorės pasauliu, tad jo oda nukenčia pirmiausia. Naujagimio oda pamažu prisitaiko prie naujos aplinkos, toliau vystosi jos struktūra, o tai užtrunka iki vienerių metų. Apsauginė odos funkcija, kuri yra viena svarbiausių, šiuo laikotarpiu dar silpna. Palyginti su suaugusiųjų, naujagimio ir kūdikio odos raginis sluoksnis, kuris ir atlieka šią funkciją, daug plonesnis. Mažylio odelę dirgina šlapimo ir išmatų fermentai, šiluma ir drėgmė, trina sauskelnės ir drabužėliai. Labiausiai nukenčia kirkšnių ir sėdmenų sritys, todėl šiose vietose greitai atsiranda paraudimų ir bėrimų. Be to, šilumoje ir drėgmėje dauginasi bakterijos ir grybeliai, kurie gali sukelti odos uždegimą, pavyzdžiui, vystyklų dermatitą. Iššusti gali ir pažastų bei šlaunų raukšlių oda. Plonytės odelės šilumos reguliavimo funkcija silpna, todėl ji nesugeba tinkamai reaguoti į temperatūros pokyčius ir kūdikiai greitai perkaista bei peršąla. Tai irgi dirgina odą ir joje greičiau plinta infekcija. Per šiltai laikomam kūdikiui gali atsirasti prakaitinis bėrimas. Todėl mama visada turėtų stebėti kambario temperatūrą ir tinkamai aprengti bei užkloti lovelėje gulintį kūdikį.
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybinės eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo. Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami. Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo.
Balti spuogeliai ant naujagimio kūnelio, dažniausiai veido - vienas iš dažniausiai pasitaikančių naujagimių odos bėrimų. Ši būklė dar vadinama miliumais (lot. milia). Miliumai yra smulkios maždaug 1-2 mm dydžio keratino cistos (ne pūliniai ar inkštirai, kaip dažnai mano tėvai), susiformuojančios po oda. Jos atrodo taip, tarsi ant vaikelio odos būtų užpurkšta pieno. Spuogelių gali būti ir vos keli, ir visa kolonija. Miliumai dažniausiai išnyksta be jokio gydymo.
Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės). Naujagimių aknė (lot. Acne neonatorum). Simptomai: nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai ant žandų, kaktos, nosies (bet gali pasitaikti ir kitose kūno vietose). Oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi. Gydymas: dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali skirti gydymą kremais, losjonais, kad spuogeliai gražiai sugytų ir neliktų randelių.
Naujagimių toksinė eritema (lot. Erythema toxicum neonatorum). Simptomai: tai raudonų dėmių bėrimas su 1-3 mm skersmens balkšvai gelsvos spalvos viršūnėlėmis (pustulėmis). Kartais pūslelėse esantis skystis gali priminti pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Bėrimas paprastai pirmiausiai atsiranda ant žandų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus, gleivines. Priežastys: nepaisant gąsdinančiai skambančio pavadinimo ir, kartais, vaizdo, tai nepavojinga būklė. Tikslios jos priežastys nėra aiškios. Tikėtina, kad į plaukų folikulus patenka bakterijų, o į jas reaguoja naujagimio imuninė sistema. Bėrimas būdingas apytiksliai pusei naujagimių, dažniau pilnai išnešiotiems, natūraliai gimusiems, vyriškos lyties naujagimiams. Kada pasireiškia? Gali pasireikšti ir tuoj po gimimo, tačiau dažniausiai pasirodo apie 2-5 gyvenimo dieną. Neišnešiotiems naujagimiams pasireiškia keliomis dienomis ar net savaitėmis vėliau.
Dažniausios kūdikių odos problemos
Sauskelnių dermatitas
Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organų oda. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.
Klausimas: Mano 2 mėnesių dukrytę pradėjo berti aplink lytines lūpytes, kai tik atskridom į Airiją. Jau penkias dienas nepraeina bėrimas. Sauskelnes keičiu dažnai, pradėjau tepti Fucidin ir Dermilon tepaliukais, niekas nepadeda. Ką daryti? Atsako vaikų ligų gydytoja dr. Indrė Būtienė: Neapžiūrėjus sunku pasakyti bėrimo priežastį. Dažniausiai bėrimus tarpvietėje kūdikiams lemia vadinamasis vystyklų dermatitas arba odos infekcinės ligos.
Prakaitinė
Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Seborėjinis dermatitas
Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.
Egzema, atopinis dermatitas
Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
Niežai
Tai užkrečiama parazitinė odos liga, kuri pasireiškia itin stipriu niežėjimu. Skirtingai nei suaugusiems, niežai vaikui gali pažeisti visą kūno odą: kojų padus, delnus, plaukuotą galvos dalį ir veidą. Jaunesnio amžiaus vaikams dažniausiai pasireiškia antrinė infekcija. Mažiems vaikams ir kūdikiams dažniausiai pažeidžiama galvos plaukuotoji dalis, padai, delnai, rankų pirštai ir tarpupirščiai. Jiems erkių randama net po nagų plokštelėmis. Jei niežais suserga vaikai, stebima ryškesnė uždegiminė reakcija nei suaugusiems.
Kūno ir galvos grybelis
Kūno odos grybelis - tai apvalūs ovalo formos niežulį sukeliantys odos židiniai, kurie didėja spindulio principu, o centre vėl užgyja. Jų kraštai būna raudoni, iškilūs, aiškiai apibrėžti ir pleiskanoti. Galvos odos grybelis panašus į kūno, tačiau išplitęs plaukuotoje galvos dalyje. Jis taip pat sukelia niežulį, o kasymasis gali sukelti infekciją. Plaukai pažeistose vietose lūžinėja arba net iškrenta ploteliais. Grybelis būna išplitęs vienodai storu sluoksniu galvos odoje.
Kitos ligos, pasireiškiančios bėrimu
Vėjaraupiai
Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Karščiavimui mažinti - vaistai nuo temperatūros. Taip pat vietiškai dezinfekuojantys, sutraukiantys skysčiai.
Vėjaraupius daugelis tėvų laiko itin lengva infekcija, standartine vaikų liga, tačiau medikė teigė, kad mažai kas žino, jog ši liga itin pavojinga nėščioms moterims. „Sunerimti reikėtų ir dėl vaikų, kurie serga šia liga, nes pasitaiko sunkių vėjaraupių formų - gali atsirasti pūlingos odos infekcijos arba net plaučių uždegimas“, - sakė D.Vaičiūnienė. Šiai ligai būdingas bėrimas pūslelėmis. Iš pradžių atsiranda maža rausva dėmelė, vėliau mažas spuogelis, o iš jo susiformuoja pūslelė, pripildyta skaidraus skysčio. Kol skystis skaidrus, baimintis nereikia, tačiau jei jis ilgainiui tampa drumstas arba net su paraudimu aplink, tikėtina, kad atsirado antrinė infekcija. „Kai laikosi itin aukšta nekrintanti temperatūra, vaikas nevartoja skysčių, nes jam skauda burnoje susidariusias opeles, būtinai reikia kreiptis į gydytoją. Tačiau jei tokių simptomų nėra, vaiko nekankina gausus bėrimas, jį gydyti galima namuose skiriant vaistus nuo temperatūros bei kruopščiai prižiūrint odą“, teigė gydytoja. Ji sakė, kad būtina nuolat saugoti burną, kad netruktų jose esančios pūslelės ir jų vietoje nesusidarytų opos, o patį kūnelį būtina tepti dezinfekuojančiais vandeniniais tirpalais. Pašnekovė juokėsi paklausta apie briliantinę žalumą ir teigė, jog gyvenant XXI amžiuje tikrai galima rasti gerokai geresnių jos pakaitalų ir neteplioti vaiko. „Tiesa, vienintelis žalumos privalumas tas, kad mama mato, kurias pūsleles ji jau patepė ir kiek atsirado naujų“, - šypsojosi medikė.
Tymai
Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veidro, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dažnai prisideda ir akių junginės uždegimas. Dėl gydymo būtina kreiptis į gydytoją.
Medikė papasakojo ir apie sparčiai Lietuvoje ir Europoje dažnėjančius tymų atvejus. „Prieš šią ligą yra vakcinos, tačiau tie, kurie nesiskiepija ir neturi imuniteto šiai ligai, vis dažniau su ja susiduria. Tymai pasireiškia febriliu karščiavimu, paraudusiomis, traiškanojančiomis akimis. Jei vaikas dažnai kosti su skaidriu sekretu, jam nuolat varva nosis, ašaroja akys, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai gali būti tymų atvejis. Jei prie šių simptomų vaiką dar ir išbėrė, būtina kviesti gydytoją į namus“, - sakė medikė. Ji pridūrė, kad anksčiau šiai ligai buvo būdingas gausus vietinis bėrimas slenkantis per visą kūną, tačiau keičiantis gyvenimui, kinta ir tymų simptomai, todėl į kiekvieną iš jų vertėtų atkreipti dėmesį.
Raudonukė
Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Mažesniam vaikui gali padidėti kaklo limfmazgiai, o paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnarius. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonukei gydyti vaistų nėra, skiriama vaistų bendrai savijautai gerinti.
Raudonukė - dar viena liga, priskiriama vaikiškų ligų sąrašui, pasireiškianti bėrimu. „Vaikui ji nėra pavojinga, komplikacijos - itin retos. Tačiau pavojų šį liga kelia nėščioms moterims, todėl ypač pirmajame nėštumo trimestre būtina saugotis kontakto su sergančiu vaiku“ - salė ji. Specialistė išskyrė raudonukei būdingus bėrimus ir teigė, jog jie paprastai primena alergiją. Ant kūno atsiranda įvairaus stambumo ir gausumo švelniai rausvos spalvos dėmelės. Jos paprastai būna šiek tiek pakilusios nuo odos paviršiaus.
Tridienė karštinė
Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime. Specifinio gydymo nėra. Gydytojas įvertina vaiko sveikatą atmetimo būdu - ištiria šlapimą, apžiūri gerklę, ar kaklo raumenys neįtempti ir pan. Savijautai pagerinti duodama mažinančių karčiavimą vaistų ir kuo daugiau skysčių. Jei temperatūra vis nekrenta, prasideda traukuliai, būtina skubi gydytojo pagalba.
Meningokokinė infekcija
Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Statistiškai ši liga nėra dažna. Per metus Lietuvoje užfiksuojama apie 100 jos atvejų. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Jei vaikučio imuninė sistema stipri, viskas tuo ir pasibaigia. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis. Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų. Galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę! Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes).
Nuo meningokoko saugo kasdieniai įpročiai. Medikė pastebėjo, kad po kiekvieno pranešimo spaudoje apie vaiką, susirgusį meningokokine infekcija, akivaizdžiai padaugėja tėvų, kurie į vaikų ligoninės priėmimo skyrių skuba vežti vaikus vos su vienu atsiradusiu spuogeliu manydami, kad tai - meningokoko požymis. „Vaikiškų ligų, kurių vienas iš simptomų yra bėrimas, daugybė. Tačiau svarbiausia iš tiesų yra ne tai, o pati ligos pradžia, bendra vaiko savijauta“, - sakė gydytoja ir pridūrė, kad jei meningokoko atveju atsiranda bėrimai, išgelbėti vaiko gyvybę paprastai jau būna per vėlu. Gydytoja patarė kiekvienu atveju atkreipti dėmesį į vaiko savijautą, žiūrėti kaip jis elgiasi, pamatuoti temperatūrą. „Jeigu temperatūra siekia daugiau nei 38 laipsnius Celsijaus ir laikosi net davus vaistų, vaikas nuolat verkia, atrodo irzlus arba atvirkščiai elgiasi ypač vangiai, nori prigulti, skundžiasi skaudančiomis kojytėmis, būtinai kreipkitės į gydytoją“, - patarė medikė. Ji taip pat išskyrė dar vieną bakterinių infekcijų simptomą - dažną pulsą. „Jei prie aukštos temperatūros vaiko pulsas yra padažnėjęs ir nerimsta net jai nukritus, gali būti, kad jūsų vaikui - meningokokinė arba kita rimta bakterinė infekcija dėl kurios verta kreiptis į medikus“, - sakė ji. Nuo meningokoko, pasak medikės, apsisaugoti galima ne tik vakcinomis, bet ir kasdieniniais įpročiais. Nepamirškite dažnai vėdinti patalpas, kuriose būnate, dezinfekuokite jas, atsiribokite nuo kostinčių ir sergančių žmonių, venkite kolektyvinių susiėjimų bei žmonių susibūrimo vietų - kavinių ar prekybos centrų.
Skarlatina
Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda, ji tampa šiurkšti, pleiskanoja. Skarlatina gydoma antibiotikais.
Užkrečiamasis moliuskas
Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.
Enterovirusinė infekcija
Medikė perspėjo atkreipti dėmesį ir į enterovirusinę infekciją, kuri kaip tik šiuo metu yra ypač aktyvi. „Šios infekcijos tik iš bėrimo nenustatysi. Paprastai nerimą kelia tokie požymiai kaip ryklės paraudimas, atsiradusios pūslelės burnoje. Išskirtinis šios ligos simptomas - išberti padai ir delnai. Taip pat gali skaudėti galvą, pilvą. Liga gydoma simptominėmis priemonėmis, nuskausminamaisiais preparatais.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu vaikui atsirado odos problemų - nieko nelaukus būtina kreiptis į gydytojus. Gydytojai paskirs reikiamus preparatus ir tinkamą gydymą.
Gydytoja patarė kiekvienu atveju atkreipti dėmesį į vaiko savijautą, žiūrėti kaip jis elgiasi, pamatuoti temperatūrą. „Jeigu temperatūra siekia daugiau nei 38 laipsnius Celsijaus ir laikosi net davus vaistų, vaikas nuolat verkia, atrodo irzlus arba atvirkščiai elgiasi ypač vangiai, nori prigulti, skundžiasi skaudančiomis kojytėmis, būtinai kreipkitės į gydytoją“, - patarė medikė.
Klausimas: Norejau paklaust gydytojos, kodel pradeda traiskanoti vaiko akytes. Sunui 1,6 metuku ir uzvakar pastebejau kad jo akytes daznai traiskanoja, vos isvalau ir vel po kiek laiko atsiranda traiskaneliu. Beje akytes truputi lyg patinusios. Nezinau ar verta del to vaziuot i poliklinika. Kokios gali buti to priezastys? Anksciau akytes netraiskanojo. Akių traiškanojimas gali būti alerginės, virusinės ar bakterinės kilmės. Dažnai vaikams akys pūliuoja dėl užsitęsusios slogos. Be to gali būti užakę ašarų kanalėliai. Todėl okulisto konsultacija yra reikalinga. Kol apžiūrės gydytojas, akis dažnai plaukite ramunėlių ar juodų arbatžolių tirpalu iš išorinio akių kampo link nosies (ypač kai prisirenka traiškanų).
Klausimas: Laba diena, gydytoja, noriu paklausti kaip reikėtų gydyti traiškanojančią akytę. Ji mums jau daugiau kaip mėnesį traiškanoja. Gydytoja išrašė lašiukų (pavadinimo neprisimenu, nes išmečiau pakuotę), kuriuos aš lašinu 3-4 kartus per dieną. Akytę valau virintu vandeniu, tačiau traiškanų paskutiniu metu tik padaugėjo. Akytė pastoviai šlapiuoja, o po miegojimo ją sunku pramerkti. Valiau akytę ir su ramunėlių nuoviru - tačiau rezultato jokio. Sūnui 2 mėnesiai. Jums gali padėti tik ašarų kanalo prapūtimas. Todėl reikia kreiptis į okulistą ir prašyti siuntimo į ligoninę. Lašus reikia nuolat keisti, bet, manau, kad jie jau nelabai padės. O plauti akytes reikia dažnai.
Klausimas: Pastebėjau, kad vakarais kokias 2-3 valandas prieš miegą parausta dukrytės akytės (13 mėn.). Ir taip jau kokią savaitę. Kartais atrodo, kad akytės vos patinusios. Ar tai gali būti kažkokia alerginė reakcija? Šiaip dukrytė nepastebėjau kad būtų kam nors alergiška. Iš anksto dėkui už atsakymą. Taip, tai gali būti ir alerginė reakcija. O galbūt ji prieš miegą žiūri televizorių, ar stebi kompiuterio ekraną. Pasikonsultuokite su okulistu.
Klausimas: Maniškiui yra 6 mėn. ir aš pastebėjau, kad jam ant veiduko, pažastyse ir kojyčių atsirado tokių kaip pieninių pūslelių. Jų yra labai daug. Ar tai pavojinga? Ar jos pačios praeis? Ar reikia jas kaip nors gydyti? Tai yra vaiko odos liga, kuri vadinama „pienlige“ (lot. miliaria). Ši liga dažniausiai pasireiškia naujagimiams ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Pienligė atsiranda dėl savaime susidariusios odos uždegimo, kurį sukelia netinkama odos priežiūra, per didelis prakaitavimas, karštis, drėgmė ir netinkami drabužiai. Ši liga dažniausiai praeina savaime, tačiau jei ji labai stipri, gali prireikti gydymo. Vienas iš būdų, kaip galite padėti savo vaikui, yra užtikrinti, kad jo oda būtų švari ir sausa. Naudokite šiltą vandenį ir švelnias kūdikiams skirtas odos priežiūros priemones. Niekada nebandykite spuogelių spausti, šveisti ar kitaip juos dirginti, naudoti kažkokių intensyvesnio poveikio priemonių, jei jų nerekomendavo gydytojas, nes žalos gali būti daugiau nei naudos.
Vaikų ligų gydytoja Daiva Vaičiūnienė papasakojo kaip atskirti konkrečias ligas, kuo kiekviena jų pasireiškia ir patarė kaip tėvams elgtis, kad susirgimų akivaizdžiai sumažėtų.
Padėkime augti ( 2014 12 13) Kūdikių odos priežiūra
Kūdikio odos priežiūra
Kūdikio drabužėliai turi būti natūralaus audinio, o sauskelnės kiek įmanoma minkštesnės, laidžios orui. Sauskelnės turėtų būti keičiamos nedelsiant, kai tik vaikas pasituština, ir ne rečiau kaip kas 3-4 valandas. Viena iš dažniausių kūdikio higienos procedūrų - užpakaliuko apiprausimai. Galite prausti kūdikį po čiaupu, nepamiršdamos, kad mergaitės prausiamos nuo priekio išangės link. Kruopščiai nuprauskite ir nusausinkite odos raukšles. Jose kaupiasi šiluma ir drėgmė, o trinantis pažeidžiama odelė. Svarbi higienos procedūra - maudynės, bet dažnai maudant kūdikį oda netenka apsauginio rūgščių sluoksnio ir tampa dar labiau pažeidžiama. Užtenka 2-3 maudynių per savaitę, dažniau galima maudyti, jeigu atsiranda prakaitinis bėrimas. Vandens temperatūra turi būti maždaug 37 laipsniai. Nupraustą mažylio odą kruopščiai nusausinkite minkštu rankšluosčiu. Po maudynių ar apiprausus, neskubėkite užmauti sauskelnių - trumpam palikite mažylį nuogą - kad odelė pakvėpuotų.
Nors kūdikio odoje ir gausu vandens, plona ir mažai riebalinių liaukų turinti odelė greitai praranda drėgmę ir išsausėja. Po sauskelnėmis vargstančiai odelei padės apsauginis kremas, kuris sukurs ploną barjerą, saugantį nuo drėgmės, erzinančio išskyrų dirginimo ir neleis išsausėti. Odą taip pat sausina netinkamos kosmetikos priemonės. Dėl plono epidermio sluoksnio ir arti odos paviršiaus esančio tankaus kraujagyslių tinklo kūdikių oda lengvai sugeria iš išorės ant jos patenkančias įvairias medžiagas - taip pat ir žalingas, kurios ją sudirgina ir pažeidžia. Todėl jos priežiūrai svarbu naudoti tik alergijos nesukeliančias priemones, kuriose yra natūralių komponentų. Nenaudokite kosmetikos su parabenais, dažikliais, mineraliniais aliejais ir konservantais.
