Gerumo niekad nebūna per daug, kadangi tai yra teigiama charakterio savybė, iš kurios kyla daugelis kitų kilnių žmogaus bruožų, išreiškiančių jo gerą valią. Vaiko gerumas yra išugdomas, o pamatai tam yra dedami nuo pat mažumės. Šių metų balandžio 1-ąją savaitę Kauno lopšelyje - darželyje „Liepaitė“ vyko „Gerumas - tai mes“ veiklos. Tą savaitę įstaigoje vyravo neįprasta nuotaika. Šios savaitės simboliu buvo pasirinkta „šypsenėlė - emocija“. Su vaikais vardijome visas žinomas emocijas, dalijomės patirtimis, ką esame jautę. Pokalbio metu įvardijome, jog pyktis, liūdesys yra blogos emocijos. Tačiau aiškinomės, jog šios ir visos kitos emocijos nėra blogos, žinoma jos atsiranda, kai jaučiamės negerai, bet taip jaustis yra visiškai normalu, kiekvieno žmogaus su tuo susiduria, todėl jokiu būdu negalima slėpti savo emocijų, o jas reikia išgyventi. Tai pat susipažinome su „emociukais“ įvairiomis šypsenėlėmis ir rodėme, koks „emociukas“ aš esu šiandien. Vaikai noriai dalinosi savo jausmais. O, kad vaikai galėtų taip išsikalbėti dažnai, ėmėmės darbų ir pasigaminome „emociukų laikrodukus“, bei puošėme grupės duris. Ugdėme vaiko pagarbą knygai, klijavome, prižiūrėjom knygeles.
Šiuolaikiniai tėvai su siaubu stebi kiek paūgėjusius vaikus ir šiuolaikinius jaunuolius - laisvamanius, negerbiančius vyresniųjų, išdidžius, nepaklūstančius tėvams, vertinančius tik pinigus, bet nemokančius dirbti. Net ir labiausiai vaikus mylintys suaugusieji užduoda klausimą: „kaip auklėti vaiką, kad jis užaugtų geru žmogumi?“ Gerų darbų kultūros ugdymas - lengvas ir tuo pačius sunkus darbas. Pagal jėgas įmanomas kiekvienam iš mūsų. Tereikia įdėti šiek tiek pastangų ir šią kultūrą skiepyti mažyliams savo pavyzdžiu.
Kaip suprasti ir ugdyti gerumą?
Psichosocialinės raidos teoretikas F.Eriksonas teigia, kad vaikas gimsta geras, tačiau neugdomas gerumas gali taip ir nepasireikšti. Todėl svarbiausia jo raidoje - aplinka. Tik savo elgesiu galite rodyti mažyliui deramą pavyzdį, teisingus elgesio modelius. Tik jausdamas jūsų meilę, švelnumą, atsidavimą jis gali tapti pilnaverte asmenybe.
Vaiko gerumo ugdymas pagal amžiaus tarpsnius
- 1-2 metų amžiaus vaikai: Suvokia labai ribotą kiekį žodžių, todėl jiems labai sunku suvokti, kas yra gerai, o kas blogai. Jis dar neaiškiai suvokia, ką reiškia taisyklės ir tik mokosi jų laikytis. Kai vaikas ką daro netinkamai, dažniausia jis taip daro ne specialiai, bet todėl, kad jį pagavo impulsas. Vaiko nereikėtų barti, o pasistengti, kad jis nepakliūtų į situacijas, kuriose jo reakcija pasireiškia netinkamu būdu. Tarkime, jei jūs nenorite, kad vaikas išverstų rūbų spintą, tuomet reikėtų pasistengti, kad ji būtų uždaryta taip, kad vaikas nepajėgtų jos atidaryti. Tokio amžiaus vaikams dar sunku ilgiau koncentruoti dėmesį, todėl kažką jiems išaiškinti yra sudėtinga, ilgi disciplinuojantys pamokslai susilauktų neigiamo efekto.
- 2-4 metai: Šio amžiaus vaikai abstrakčių sąvokų, tokių kaip „teisybė“, „dosnumas“, dar nesupranta, todėl vaikui reikia nurodyti realius pavyzdžius: „kambaryje negali bėgioti, bet kai išeisim į lauką, galėsi“ arba „siūlau paglostyti katę arba pažaisti su ja, skriausti jos negalima“. Šio amžiaus vaikas jau supranta, ką jam sakote, suvokia jūsų argumentų reikšmę. Jiems būtina viską tiksliai ir paprastai paaiškinti, pasakykite jam ir tai, koks elgesys yra netinkamas bei kokio elgesio iš jo tikitės. Būkite tvirti ir griežti, bet geranoriški, kalbėkite ramiai. Netinkamas elgesys suteikia jums progą padėti vaikui išmokti elgtis tinkamai.
- 4 - 5 metų amžiaus vaikai: Labai svarbu žodžiu, mimika ar dėmesiu paskatinti už kiekvieną gražų poelgį. „Gražiai pasielgei, kad palaikei draugui duris“; „Džiaugiuosi, jog pasisveikinai su mūsų kaimyne. Tai yra labai mandagu“; „Oho, pasidalinai sausainiu su sese. Manau, ir pats džiaugiesi tokiu gražiu savo poelgiu.“ Tai pats tinkamiausias laikas sustiprinti vaiko suvokimą apie tai, kas yra gera. Apskritai, tokio amžiaus vaikai stengiasi būti panašūs į artimiausius šeimos narius ir pedagogus. Todėl šiuo amžiaus tarpsniu Jūs turite geriausią progą savo elgesiu padėti tvirčiausius pamatus „geros kultūros“ formavimuisi.
- 6 - 8 metų amžiaus vaikas: Vystosi socialinis sąmoningumas, tad gerus darbus galima jungti su kiekvieno žmogaus teisėmis - vaikui tai labai svarbu. „Mes turime šeimos taisyklę - po savo darbelio susitvarkome. Smagu matyti, kad būtent taip ir pasielgei pažaidęs“; „Kostai, kaip manai, ar mėtydamas savo žaislus, tu tikrai tinkamai elgiesi? Pagalvokime, ką tau reikėtų dabar padaryti?“. Vaikas ima suprasti, kad ir kiti turi teises, kad egzistuoja taisyklės, kurių visi turi laikytis.
Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas bebūtų, atminkite, kad svarbiausi ugdant gerų darbų kultūrą esate jūs - suaugusieji, kurie kiekvieną dieną praleidžiate su vaiku ir savo elgesiu darote didžiausią įtaką.
Namų aplinka - gerumo lopšys
Pirminė terpė, kurioje formuojasi vaiko požiūris ir santykis su pasauliu, yra jo šeima. Vaiko gerosios kultūros formavimuisi įtakos neturi socialinis šeimos statusas ar materialinė gerovė, daug svarbesnė yra bendravimo kultūra, pagarba kitam. Tėvams reikėtų atminti, kad nuo 1 iki 5 metų amžiaus vaikas daro ne tai, ką tėvai jam kasdien kartoja, bet tai kaip elgiasi tėvai. Vaikas nesąmoningai viską perima kaip normą. Šis laikotarpis geras tuo, kad tėvai vaikui yra vienintelis ir nenuginčijamas autoritetas. Kai kurie psichologai teigia, kad žmogus, kaip asmenybė, susiformuoja per pirmuosius ketverius-penkerius gyvenimo metus. Todėl šiuo atveju tėvai yra didžiausias rodiklis, kuris gali įtakoti vaiko „gerumo“ išsiugdymą. Atminkite, kad tai netruks amžinai, vaikui paūgėjus jo empatiškos asmenybės formavimuisi įtaką ims daryti išoriniai „dievukai“. Todėl šis laikotarpis yra pats svarbiausias padėti gerus pagrindus, o tai padaryti galite tik savo pavyzdžiu. Nuo to, kokia yra šeima, dažnai priklauso vaikų ir visos visuomenės ateitis. Darni šeima suteikia tvirtą pagrindą vaiko gerumui. Tad polinkis daryti gerus darbus priklauso nuo susiklosčiusių tradicijų šeimos gyvenime. Ne kartą kartosime - maži dalykai reiškia labai daug. Pagarbus bendravimas vienas su kitu, mandagumas, pagalba buityje, nuoširdumas, dėmesys artimiesiems, rūpinimasis vyresniais gali būti vaiko gyvenimo pamatas. Ne veltui šeimos svarbą pabrėžia net Lietuvos respublikos Konstitucija. Joje teigiama, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.“ (LR Konstitucija, 1996: 38 str. 116).
Norėdami išugdyti gerumo kultūrą, tėvai turėtų pasistengti neskatinti vaikiško egoizmo, ypač pirkdami žaislus ar kitas dovanas, kaip kompensaciją už tai, kad per darbus su jais gali praleisti mažai laiko. Tai dažnai pasitaikanti klaida. Atsakingi tėvai turėtų mokyti, kad „duoti visada yra geriau, nei gauti“. Tai itin sudėtinga todėl, kad visi vaikai yra susikoncentravę į save ir savo norus. Sakinys „paimk, tai tau“ jiems skamba daug maloniau, nei žodis „atiduok“. Kaip tai įgyvendinti praktiškai? Tarkime prieš pirkdami vaikui naują žaislą, su vaikais susitarkite, kad už tai jis turėtų atiduoti kitam vaikui vieną ar daugiau senų žaislų. Leiskite vaikui pačiam išsirinkti kuriais žaislais jis norėtų pasidalinti, čia ypač svarbus žodis tampa - pasidalinti ir atiduoti. Pavyzdžiui, perkant mažyliui saldainių, būtinai susitarkite, kad jis jais pasidalins su kitais vaikais kieme ar darželyje. Šis principas veikia be pralaimėjimo kartėlio, todėl yra labai malonus, taip įskiepysite mažyliui meilę geriems darbams. Svarbiausia gerumo idėja yra „duoti“ - skirti kitiems laiko ar dėmesio, apglėbti meile ir supratingumu. Išmokykite juos „duoti“ ne tik žmogui, bet gyvai gamtai, ją gerbti ir mylėti. Nepamirškite, kad kalbėjimasis su vaiku yra labai svarbus. Papasakokite jam tikras ar išgalvotas istorijas apie gerus žmones, taip pat istorijas apie tai, kad pasaulyje egzistuoja viena auksinė taisyklė: „ką žmogus pasėja, tą ir nupjauna“. Sąrašui ribų nėra, reikia tik norėti daryti gerus darbus ir juos daryti. Drauge su vaiku ar jam stebint - ne itin svarbu. Gerumas turi savybę plisti. Pradėjus nuo savęs, nuo mažų gerų darbų šeimos aplinkoje, jie palaipsniui išplinta į gerus darbus už namų sienų.
Švietimo įstaigos aplinka - darželis, mokykla
Nors šeimos institucija pirmaisiais vaiko gyvenimo metais turi didžiausią įtaką formuojantis asmenybei, tačiau vaikučiai ugdymo įstaigose praleisdami didžiąją dienos dalį, jose daug išmoksta ir perima. Todėl vienas iš svarbiausių švietimo įstaigos uždavinių - be tam tikrų žinių, gebėjimų perdavimo, suteikti vaikams socialinių įgūdžių. Šeimoms galima tik patarti, o švietimo įstaigose su vaikais tikslingai ir kryptingai dirbama.
Kodėl kalbame apie tokių mažų vaikų gerus darbus?
Mažas žmogus gali duoti labai daug (dažnai nuoširdumu pralenkdamas suaugusįjį), be to svarbu, kad vaikui formuotųsi nuostata, kad duoti gali būti lygiai taip pat smagu, kaip ir gauti. Esminė gerumo savybė yra gebėjimas duoti. Šią savybę vaikams galima skatinti pastebint, pasidžiaugiant, kad jis dalinasi su kitais savo daiktais ar tokiais subtiliais dalykais, kaip laikas. Ikimokyklinio amžiaus vaikams ypač tinkama „gerų darbų“ sistema. Jai reikės akmenukų ir indo jiems sudėti. Kai vaikas padaro gražų darbą, jam pasiūloma įmesti akmenuką. Būtinai turime aiškiai įvardinti, koks tai buvo darbelis. Tai vaikus skatina stengtis elgtis gražiai, o suaugusiuosius - koncentruotis į pozityvų vaiko elgesį. Kartais nė patys nepastebime, kad matome tik tai, ką palydime žodžiais „negalima“, „nedaryk taip“, „ne“. O juk vaikams būtinas pozityvus paskatinimas po mandagiai paprašytos pagalbos, sutvarkytos žaidimo vietos, taisyklių paisymo, žaidimo be muštynių, paguodos gesto draugui ir pan.
Žaidimai ir veiklos skatinančios gerumą
- „Duodu tau...“ (ikimokyklinio amžiaus vaikams): susėdę rate kiekvienas vaikas iš pintinės ištraukia/išsirenka po žaislą (vyresni vaikai gali traukti pieštukus, lipdukus ir pan.). Vienas vaikas prieina prie norimo draugo ir sako: „Duodu tau, (vardas), ... (įvardina tai, ką ištraukė/išsirinko)“, padaręs ką pasakė, atsisėda. Tuomet tą patį atlieka tas vaikas, kuris turi du žaislus. Dalybos vyksta tol, kol kiekvienas pakeičia žaislą. Šio žaidimo tikslas - mokytis duoti. Ilgainiui žaidimo elementas tampa įpročiu.
- „Kam tu norėtum padovanoti šypseną?“: kiekvienas vaikas ištraukia po lapuką su užrašytu klasės draugo vardu, tyliai perskaito. Beje, šį žaidimą verta išbandyti ir suaugusiems žmonėms.
- Rūpestis jaunesniais draugais: Tam tikru žaidimu arba pareigomis galima paversti rūpestį jaunesniais švietimo įstaigos draugais, pvz.: šešerių metų vaikai darželyje gali kuruoti trimečius: padėti pjaustyti vakarienei paruoštus blynus, apsirengti prieš lauką. Ketvirtokai mokykloje gali palydėti į valgyklą pirmokus ir pan. Tam ypač tinka mišrios grupės darželiuose: vyresni vaikai betarpiškai dalyvauja kasdieniniame gyvenime su jaunesniais ir nuolat jiems asistuoja, padeda, pamoko.
- Bendradarbiavimas tarp bendraamžių: Gerus darbus daryti vienas kitam gali ir bendraamžiai, tik reikia juos paskatinti juos tai daryti. Jau 3 metų vaikas gali padėti draugui susitvarkyti žaislus, su suaugusiu žmogumi paserviruoti stalą grupės draugams, pratintis dovanoti, užjausti, padėti. Apskritai, padėti atlikti gerą darbą vaikui galima tiesiog išsakant, koks veiksmas būtų ‚gražus“, koks darbelis būtų tinkamas. Dar geriau, kai vaikas pats pasirenka gerą darbą iš dviejų siūlomų.
- Laiškų rašymas: Nedaug laiko ir pastangų reikalaujantis, tačiau atidumą kitam skatinantis užsiėmimas - laiškų sergantiems grupės ar klasės draugams rašymas. Žinoma, kiekvieno amžiaus vaikams pagal savo galimybes. Laiškus galima rašyti ir vienišiems žmonėms. Paprastai tokios iniciatyvos skatinamos prieš šventes - Šv. Kalėdas, Šv. Velykas. Bet ar tikrai reikia laukti švenčių, kad pradžiugintumėme kitą? Galima organizuoti grupės ar klasės projektėlį, galbūt geru darbu „užkrečiant“ ir kitus.
Mūsų darželyje kasmet vyksta kalėdinės „Gerumo akcijos“. Tradicija tapo renginys, kurio metu darželio bendruomenė kviečiama rinkti dovanas senelių globos namų gyventojams, vaikų globos namų ugdytiniams, žmonėms su įvairiomis negaliomis. Pačios netikėčiausios dovanos skiriamos įsivaizduojamam žmogui (ant dovanos užrašoma, pavyzdžiui, Rasos dovana 5 metų berniukui, Igno dovana močiutei), galiausiai pristatomos atitinkamoms įstaigoms. Dovanos gaminamos tiek ugdymo įstaigoje, tiek namuose. Smagu, kad dėl kilnaus tikslo šeimos buriasi bendram darbui, vakaronėms. Gamintos dovanos mielesnės, šiltesnės, labiau atitinka „gero darbo“ kriterijus - svarbiau ne materialinė išraiška, o paaukotas laikas, įdėta šiluma, darbas. Apie gerus darbus vaikai turi ne tik girdėti, bet ir tiesiogiai juose dalyvauti.
Gerumas vaikams | Kaip parodyti gerumą (vaizdo įrašas) | Kaip būti maloniam | Pradinių-vidurinių klasių mokiniai
Knygos vaikams apie gerumą
Šios knygos gali padėti vaikams suprasti ir puoselėti gerumo savybes:
- "Mes visi dainuojame tuo pačiu balsu" (J. Philipas Milleris ir Sheppardas M. Greene'as): Dainų knyga, jungianti vaikus visame pasaulyje ir švenčianti jų skirtumus.
- "Ar šiandien užpildei kibirą?" (Carol McCloud): Pristato idėją apie "nematomą kibirą", kuris pildomas darant malonius dalykus kitiems.
- "Amos McGee serga" (Philip C. Stead ir Erin E. Stead): Mielas pasakojimas apie zoologijos sodo prižiūrėtoją ir jo draugystę su gyvūnais, parodantis, kaip geri darbai grįžta.
- "Kiekvienas Gerumas" (Jacqueline Woodson): Istorija, kuri moko, kad mūsų pasirinkimai daro įtaką kitiems ir ne visada turime galimybę ištaisyti neigiamus veiksmus.
- "Paskutinė stotelė Turgaus gatvėje" (Matt de la Pena): Pasakojimas apie berniuką, kuris per močiutės atsakymus mokosi empatijos kitiems.
- "Tie batai" (Maribeth Boelts): Knyga, pabrėžianti dosnumo ir sunkių sprendimų svarbą.
- "Hortonas girdi" (Dr. Seuss): Klasikinė istorija apie drąsą stovėti už tai, kuo tiki, net kai kiti tyčiojasi.
- "Enemy Pie" (Derek Munson): Pasakojimas apie tai, kaip svarbu ne spręsti apie žmones iš pirmo žvilgsnio ir kaip bendravimas gali pakeisti požiūrį.
- "Paprastasis Marijos neeilinis aktas" (Emily Pearson, Fumi Kosaka): Istorija, parodanti, kaip vienas geras poelgis gali paskatinti grandininę gerumo reakciją.
- "Nematomas berniukas" (Trudy Ludwig): Knyga, švenčianti vaikų skirtumus ir mokanti, kaip svarbu priimti visų tipų vaikus.
- "Trys klausimai" (Jon J Muth): Konceptualus požiūris į gerumą, skatinantis diskusijas apie jo svarbą.
- "Nemandagūs pyragai" (Rowboat Watkins): Nors ir gana tiesmuka, knyga moko, kaip svarbios yra geros manieros.
- "Dovanojantis medis" (Shel Silverstein): Istorija, parodanti medžio dosnumą ir gerumą, bet ir perspėjanti, kad nereikėtų aukoti savęs per daug.
Titas: „Kai tvarkau žaislus, kai mamai padedu plauti indus ir kai su broliais nesipykstu tada žinau, kad būnu geras.“
Matas O.: „Gerumas tai, kai žmonės randa puokštę gėlių, o eina senoliai ir jiems gali padovanoti. Arba žmogui reikia užlipti ir išvalyti kaminą, o jis neturi kopėčių. Kitas žmogus gali paskolinti.“
Matas Š.: „Gerumas tai, kai galima padovanoti žmogui pinigų, jei jis neturi.“
Elijus: „Gerumas - kai galima kažką nustebinti.“
Klaudija: „Sesė Ugnė neturėjo pinigų, o aš jai paskolinau. Sugalvojo nupirkti močiutei šokolado. Tai reikėjo pagalvoti kokį.“
Vidmantas: „Gerumas, kai padedi žmonėms.“
Iš kur atsiranda gerumas? Kaip auga? Kaip gėlės mūsų sode? Žmogus gimsta su dvejomis sėklomis širdyje. Visai kaip mūsų sode! Taip, piktžolės auga ir gali sunaikinti visas gėles. Jei laiku jų neišravėsime ir gėlių neprižiūrėsime, tuomet gėlyne liks vien piktžolės, - pritarė močiutė. Taip ir žmogaus širdyje: gerumas - tarsi gėlė. Tuomet tokio žmogaus širdyje subujos blogis. Kaip piktžolės apsiveja gėlę, taip ir žmogaus širdyje neišaugs gerumas, jei jis apipintas blogiu. Močiute, o kaip reikia auginti savyje gerumą? Taip, anūkėle, tu teisingai prižiūri gėles. Laistyti vandeniu? Ne, laistyti vandeniu nereikia, - nusišypsojo močiutė. Reikia padėti žmonėms ir nuoširdžiai užjausti juos bėdoje. Lyg orą, įsileisti į savo širdį meilę ir pasitikėjimą žmonėmis. Tarsi ištryptos gėlės, gerumas žūsta nuo piktų poelgių. Kaip piktžoles reikia rauti iš savo širdies pavydą, godumą, pyktį, abejingumą ir neapykantą. Ir tuomet gerumas sužydės tavo širdyje gražiausia gėle, o tu užaugsi jautriu ir geraširdžiu žmogumi. O piktiems ir negražiems poelgiams širdyje tiesiog neliks vietos.
