Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Nors kadaise autizmas buvo suvokiamas kaip kažkas panašaus į šizofreniją, šiandien jis įvardijamas kaip itin sudėtingas raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis, todėl ir vadinamas spektru. Statistiniais duomenimis, autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų, o Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70-asis vaikas. Nors mokslininkai patvirtino, jog tai nėra liga, o neurologinis sutrikimas, jo atsiradimo priežastys kol kas nėra iki galo žinomos.
ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Dėl šios priežasties ankstyva diagnostika yra itin svarbi. Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija dažniausiai pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus, tačiau kodėl taip vyksta, vis dar nėra aišku.
Autizmo spektras itin platus, o ir patys vaikai, susidūrę su šiuo sutrikimu, yra skirtingi. Juolab, kad ir ligos požymiai pakankamai įvairūs ir gali pasireikšti skirtingu stiprumu. Vaikams autistams sunkiau interpretuoti gestus, veido mimikas ir net kalbą. Jiems sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto. Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes, todėl jo reakcija gali būti neadekvati.
Autizmo požymiai ir jų atpažinimas
Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai nuo 9-18 mėnesių amžiaus. Tėvams reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis; vaikus autistus labiau domina aplinkos objektai.
- Tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms, tačiau autistiškiems vaikams sunkiau pastebėti kitų veido išraiškas, elgesį.
- Sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių.
- Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu).
- Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas).
- Pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai.
- Dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas.
Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Šis kontrolinis požymių ir savybių sąrašas gali būti išties naudingas, tačiau svarbu turėti omenyje, kad tiksliausiai kūdikių raidos sutrikimus atpažinti gebės gydytojai, kurie turi patirties ir šios srities žinių.
Autizmo priežastys
Pasak medikų, iki šiol vis dar nėra tiksliai žinomos autizmo priežastys. Vieni mokslininkai teigia, kad ligą lemia genai, kiti sako, jog priežastimi gali būti ir virusai. Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija, neurofibromatozė, tuberozinė sklerozė ir kt. Taip pat manoma, kad sutrikimas yra susijęs su įvairiais biocheminių procesų sutrikimais: serotonino, epinefrino ir norepinefrino kiekio pakitimu.
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.
Autizmo diagnostika ir pagalba
Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Tačiau pirmuosius požymius galima pastebėti ir anksčiau. Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais. Todėl labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Reikiamas kompetencijas šį sutrikimą diagnozuoti dažniausiai turi psichologai (taip pat ir neurologai, kurie specializuojasi žmogaus sąveikos pažinimo, elgesio ir emocinio funkcionavimo srityse). Pirmos konsultacijos metu psichologai atlieka išsamius vertinimus. Psichologų rekomendacijos yra grindžiamos individualiais paciento gebėjimais atsižvelgiant į pažinimo, elgsenos, emocinius bei mokymosi poreikius. Šios išsamios rekomendacijos bei jomis grįstas gydymo planas padeda specialistams, dirbantiems su autizmo sutrikimus turinčiais pacientais.
What you should know about raising an autistic child | Patty Manning-Courtney | TEDxAustinCollege
Nors autizmo spektro sutrikimas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas, tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas. ASS sutrikimų turintiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos.
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas, gali būti reikalingi keli gydymo metodai. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Dauguma autorių ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas, komunikacijos skatinimo metodas, ABA metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia.
Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus.
Žymūs žmonės su autizmo spektro sutrikimu
Beje, ar žinojote, kad raidos sutrikimų turėjo ir turi nemažai žymių ir genialių mūsų pasaulio žmonių? Tokių kaip Stenlis Kubrikas - vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių. Arba Čarlzas Robertas Darvinas - garsus anglų gamtininkas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją. Ar seras Entonis Hopkinsas - garsus britų kilmės aktorius bei režisierius.
tags: #antklode #autistiskam #vaikui
