Besilaukiančios moters gyvenimas keičiasi iš esmės, tad itin svarbu skirti dėmesio savo sveikatai ir vaisiaus vystymuisi. Keičiantis kūnui ir savijautai, būtina atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas ir keisti kasdienius įpročius. Viena iš svarbių temų - vaistų vartojimas, ypač antihistamininių, nėštumo metu.
Vaistų ir papildų (ne)nauda nėštumo metu
Nėštumo laikotarpiu itin svarbu vartoti daug mikroelementų turintį maistą, kuris suteikia būtinų vitaminų būsimai mamai ir padeda tinkamai vystytis vaisiui. Nėščiosios racioną turi sudaryti kuo daugiau ekologiškų vaisių ir daržovių, nepakeičiamas ir baltymų turintis maistas. Laukiantis kūdikio papildomai suvartojamų kalorijų kiekis turi padidėti vos nuo 200 iki 300 kcal.
„Būsimoms mamoms rekomenduojama pakeisti ankstesnius įpročius, pavyzdžiui, sumažinti kasdien suvartojamo kofeino kiekį - rečiau gerti kavą, juodą ar žalią arbatą, vartoti mažiau šokolado. Leistinas kofeino kiekis nėščiajai yra 200 mg per parą, todėl, siekiant nepakenkti vaisiui, kofeiną svarbu riboti“, - teigia specialistė.
Daug riebalų ir druskos turinčio maisto nėščiosios taip pat turi vengti. Jis gali sukelti virškinimo problemų ir didesnį, nei rekomenduojama, svorio padidėjimą. Atsisakyti šiuo laikotarpiu patartina ir žalios žuvies. Neretai ji turi nervų sistemos vystymuisi kenksmingo gyvsidabrio arba gali sukelti toksoplazmozės ligą, kuri padidina būsimo vaikelio regos sutrikimų galimybę. Nėščiajai pravartu atkreipti dėmesį renkantis ir pieno produktus, nes nuo žalio pieno, rikotos, pelėsinio ar ožkos sūrio gali pasireikšti listeriozės infekcija.
Itin reklamuojami papildai nėščiosioms nebūtinai suteiks reikalingų vitaminų ir mikroelementų, kurių galima gauti ir su maistu. Prieš įsigyjant papildų, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju ir išsiaiškinti, kokių medžiagų trūksta organizme. Vis dėlto vienas pagrindinių elementų, kuris pirmąjį trimestrą svarbus visoms nėščiosioms, yra folio rūgštis. Tinkamam vaisiaus vystymuisi reikia 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną.
Vaistų vartojimas laukiantis turi būti nuolat prižiūrimas šeimos gydytojo arba akušerio ginekologo. „Neretai moterys įsigyja įvairių vaistų, kurie yra leistini nėštumo metu. Nepaisant to, vaistų vartojimas neturi būti paremtas savigyda ir medikamentų pasirinkimas turi būti aptariamas su gydytoju. Pirmąjį trimestrą reikia vengti nebūtinų vaistų“, - pataria specialistė.
Antihistamininių vaistų vartojimas nėštumo metu
Anafilaksinių reakcijų metu būtina naudoti antihistamininius vaistus. Daug metų sėkmingai yra naudojami nėštumo metu chlorfeniraminas (įeinantis į Coldact; Chlor Trimeton) ir difenhidraminas (Dimedrol, Benadryl), pastarasis turėtų būti pirmo pasirinkimo preparatas. Šie senieji antihistamininiai vaistai dažnai sukelia mieguistumą.
Naudojant antros kartos, neslopinančius antihistamininius vaistus, kaip loratadinas (Claritin) ir cetirizinas (Zyrtec), trūksta duomenų apie jų įtaką nėščioms moterims. Tačiau esant ryškiam nepageidaujamam senųjų antihistaminikų poveikiui, manoma, kad jų vartojimas pakankamai saugus.
Vietinių dekongestantų (mažinančių nosies gleivinės paburkimą) naudojimas rekomenduotinas ne ilgiau kaip 3-5 dienas paeiliui. Oksimetazolinas laikomas saugiausiu nėštumo metu, dėl jo minimalaus patekimo į kraujotaką. Nors pseudoefedrinas (Sudafed) naudojamas jau ilgus metus, neseniai pastebėta, kad jo vartojimas padidina kūdikių su pilvo sienos defektais gimimo riziką. Taip pat reikėtų vengti jį vartoti pirmą nėštumo trimestrą.
Priešuždegiminiai į nosį purškiami vaistai yra saugūs gydant alerginį rinitą ar šienligę nėštumo metu. Budezonidas (Rhinocort), flutikazonas (Flixonase, Avamys), mometazonas (Nasonex) yra saugūs, jų patekimas į kraują yra minimalus, todėl galimas pavojus vaisiui yra abejotinas.
Imunoterapija gali būti saugiai tęsiama nėštumo metu, nesant jokių pašalinių reakcijų. Tačiau būsimo kūdikio ji neapsaugo nuo galimo alergijos išsivystymo. Nepatariama imunoterapijos pradėti nėštumo metu, dėl esančios anafilaksinių reakcijų rizikos.
Vaistų naudojimas maitinant krūtimi
Praktiškai visi motinos vartojami vaistai patenka į pieną, o tuo pačiu ir kūdikiui. Mažiausia vaistų koncentracija piene susidaro panaudojus vaistą 15 min. po maitinimo krūtimi ar 3-4 val. iki kito maitinimo.
Astma ir alerginės ligos nėštumo metu
Labai svarbu atidžiai stebėti astmos ar kitos alerginės ligos eigą nėštumo metu. Daugumoje atvejų nėštumas praeina sėkmingai ir motinai, ir kūdikiui, net ir esant sunkiai astmai. Svarbu atsiminti, kad deguonies trūkumas vaisiui gali turėti žymiai daugiau ir blogesnių pasekmių nei antiastminiai vaistai. Nėščiųjų astma dabar yra sėkmingai gydoma.
Jei prieš pastojant moteris vartojo antiastminius vaistus, gydymas yra tęsiamas toliau. Paprastai nėščiosioms skiriami inhaliaciniai antiastminiai vaistai, kadangi jie pasižymi tik vietiniu veikimu (bronchuose) ir beveik nepatenka į kraujotaką.
Svarbiausia vengti sisteminio poveikio (patenkančių į kraujotaką) vaistų vartojimo pirmąjį nėštumo trimestrą, nes tuomet formuojasi vaisius. Maitinant kūdikį tinka vartoti tuos pačius vaistus kaip ir nėštumo metu.
Inhaliuojami trumpo veikimo β2 agonistai naudojami ūmiam astmos priepuoliui nutraukti. Visi jie, pvz. salbutamolis (Ventolin) yra saugūs vartoti nėščiosioms. Kai kurie jų yra išbandyti gydant nėščiasias. Jų injekcijos kartais naudojamos priešlaikinio gimdymo gydymui. Ilgo poveikio inhaliuojamų β2 agonistų (salmeterolio, Serevent) ar peroralinių (geriamų) jų formų poveikis nėščiosioms nėra ištirtas, todėl juos naudoti reikia atsargiai, nors jie galėtų pagelbėti esant naktiniams astmos simptomams.
Priešuždegiminiai vaistai vadinami astmą kontroliuojančiais, mažinančiais uždegimą bronchuose. Jiems priklauso inhaliuojami kortikosteroidai ir leukotrienų antagonistai. Šie vaistai naudojami lengvai pastoviai, vidutinio sunkumo ar sunkiai astmai gydyti. Tarp inhaliacinių kortikosteroidų dažniausiai naudojami kortikosteroidai (flutikazonas, Flixotide; budezonido,) yra saugūs.
Kartais esant sunkiai astmos eigai, gali būti pavartoti injekciniai ar peroraliniai kortikosteroidai (prednizolonas, deksametazonas). Tyrimais nustatyta, kad juos vartojant pastoviai truputį padidėja priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos ar mažo svorio kūdikio gimimo rizika, bet jų suteikiama nauda yra žymiai didesnė. Žinoma, kad nėštumo metu trečdaliui moterų astmos eiga palengvėja (dažniausiai sergančioms lengva astma), trečdaliui pablogėja (dažniausiai sergančioms sunkios eigos astma), o likusiųjų moterų astma lieka stabili. Visi astmos eigos pokyčiai, atsiradę nėštumo metu, išnyksta iki 3 mėn. po gimdymo ir astmos eiga tampa tokia pačia kaip ir prieš nėštumą.
Paprastai astma paūmėja tarp 24 ir 36 nėštumo savaitės ir tik mažiau kaip 10% pacienčių astma paūmėja gimdymo metu. Svarbiausias ir pavojingiausias astmos poveikis vaisiui pasireiškia sumažėjusiu deguonies kiekiu motinos, o tuo pačiu ir vaisiaus, kraujuje, kuris ypatingai ryškus būna paūmėjimų metu. Paskutiniąsias 4 nėštumo savaites astmos eiga palengvėja daugeliui moterų.
Nėštumas moteriai, sergančiai astma, turi keleriopą poveikį: - nėštumo metu moters organizme padaugėja estrogenų, kurie sukelia nosies kapiliarų (smulkiųjų kraujagyslių) persipildymą krauju, dėl ko atsiranda nosies užburkimas, ypač ryškus III trimestre. - padidėjęs progesterono kiekis padažnina kvėpavimą ir sukelia oro trūkumo jausmą. Visi šie simptomai gali sudaryti įspūdį, kad astma paūmėjo, nors to nėra. Astmos paūmėjimą galima įrodyti tik objektyviais tyrimais - plaučių funkcijos tyrimais.
Astma nėštumo metu - priežastys, simptomai ir gydymas
Žalingų įpročių atsisakymas nėštumo metu
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad laukiantis vaikelio labai svarbu būsimai mamai rūpintis savo sveikata, laikytis medikų nurodymų, gyventi sveikai, atsisakyti žalingų įpročių tokių kaip alkoholio, narkotikų ar tabako vartojimas. Tai labai kenkia būsimam vaikeliui, t.y. besivystančiai ir augančiai gyvybei, ir gali turėti rimtų neigiamų pasekmių jo raidoje, o kūdikiui gimus - gali grėsti dar daugiau pavojų - ne tik raidos sutrikimai, bet ir protiniai atsilikimai, kas mažą žmogutį gali ilgainiui įstumti į socialinį užribį.
Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, besilaukiančios moterys, kurios negeba atsisakyti žalingų įpročių, elgiasi neatsakingai, nes taip sukelia didžiulę grėsmę naujai gyvybei. „Dar daugiau - tai galima prilyginti kėsinimuisi į dar negimusio kūdikio gyvybę, kas yra neatsakinga ir lengvabūdiška. Taip elgtis - nevalia. Be to, ir aplinka bei bendruomenė turėtų elgtis atsakingai, ne tik neščioji. Svarbu suvokti, kad sėkmingam nėštumui užtikrinti reikalinga ne tik medicininė priežiūra, bet ir atsakingi būsimos mamos veiksmai nėštumo metu. Saugios alkoholio dozės nėščiajai nėra, narkotikai ir tabakas - taip pat. O jei nėščioji visa tai vartoja kartu - daroma dar didesnė žala būsimai gyvybei“, - pabrėžia viceministrė L. Jaruševičienė.
Anot jos, augantis moterų ir jaunų merginų alkoholio vartojimas - viena iš didžiausių sveikatos ir socialinių problemų. „Svarbu suprasti, kad poveikį gali turėti ir vienkartinis alkoholio pavartojimas, nes jis lengvai pereina per placentą ir pažeidžia besiformuojantį vaisių, o tai gali sukelti vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS). Šis sindromas lemia besivystančio kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus, organų vystymosi anomalijas. Labiausiai alkoholis ir jo skilimo produktai pažeidžia kūdikio smegenis“, - sako viceministrė L. Tyrimai rodo, kad iki 30 proc. moterų vartoja alkoholį nėštumo metu, tad teoriškai ir Lietuvoje nėštumo metu galėtų alkoholį vartoti iki 9000 moterų per metus. Svarbu žinoti, kad alkoholio nulemti vaisiaus raidos sutrikimai yra negrįžtami ir sergančių VAS vaikų išgijimas neįmanomas.
Nėštumo metu joks alkoholio kiekis nėra saugus. Tad nėštumo metu alkoholio vartojimo reikėtų atsisakyti. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis moteris gali nežinoti, kad laukiasi, o alkoholio vartojimas šiuo laikotarpiu taip pat yra pavojingas ir gali padaryti negrįžtamą žalą būsimam vaikeliui. Tad alkoholio vartojimo įpročius reikėtų pergalvoti ir tuo metu, kai šeima planuoja susilaukti vaikų ir nori, kad jie gimtų sveiki.
Deja, bet pasitaiko situacijų, kuomet moteris jau yra priklausoma nuo alkoholio, ir tokiu atveju keisti alkoholio vartojimo įpročius net ir nėštumo metu būna sudėtinga. Priklausomybės ligų sritis yra labai jautri, vis dar gajūs stereotipai, kad tai ne liga, o tik blogas įprotis, ar valios stoka. Sudėtingesniais atvejais pagalba gali būti teikiama priklausomybių ligų centruose penkiuose didžiuosiuose miestuose, psichikos sveikatos centruose, reabilitacijos bendruomenėse, anoniminių alkoholikų grupėse. Svarbiausia nebijoti kreiptis ir ieškoti pagalbos, nes vartojant alkoholį nėštumo metu rizikuojama jau ne vieno, o bent dviejų žmonių sveikata.
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia specialistė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
„Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą“, - įspėja akušerė ginekologė. Jai antrina ir šeimos gydytoja, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami. Ji priduria, kad nėščiosioms taip pat svarbu nepersidirbti, nes būsimos mamos nuovargis tiesiogiai veikia vaisiaus emocijas, taip pat pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija.
Pasak specialistės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. 1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Jų išvados parodė, kad vartojusios bent vieną iš penkių skausmą malšinančių vaistų moterys dažniau patyrė komplikacijų, sukeliančių riziką, kad jų kūdikis turės mažą gimimo svorį, apsigimimą arba gims per anksti.
Taigi nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą. Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų (padidinto kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.) ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.
Sportas nėštumo metu
Laukimas - ne priežastis nutraukti aktyvią sportinę veiklą, kuria moteris užsiėmė prieš nėštumą. Svarbiausia atkreipti dėmesį į veiklos intensyvumą ir krūvį, savijautą po sporto bei nuolat konsultuotis tiek su šeimos gydytoju, tiek ir su sporto treneriu. Aktyvią veiklą rekomenduojama rinktis pagal tai, ar moteris sportavo anksčiau, ar nori pradėti sportuoti vos prasidėjus nėštumui.
Iki nėštumo nesportavusioms moterims rekomenduojama kūną prie sporto pratinti palaipsniui. Pirmąjį trimestrą geriau jaustis padės Kėgelio, kvėpavimo ar dubens dugno pratimai ir ilgi pasivaikščiojimai gryname ore. Nuo antrojo trimestro patartina rinktis specialiai nėščiosioms pritaikytas mankštas baseine ar sporto salėje. Jos tiks tiek mažiau sportavusioms, tiek ir visada mėgusioms aktyvų laisvalaikį. Pasak specialistės, reguliariai judėti ir palaikyti raumenų tonusą nėščiosioms yra būtina.
Itin intensyvios ar ekstremalios sporto šakos besilaukiančioms moterims nėra tinkamos. Užsiėmimai, kurių metu yra rizika nukristi ir susižeisti, pavojingi dėl didelės persileidimo tikimybės. Tarp tokių aktyvių veiklų priskiriamas važinėjimas dviračiu ar riedučiais, jojimas, šuoliai į aukštį arba į vandenį, kalnų slidinėjimas. Bėgimo treniruotės nerekomenduojamos nėščiosioms, kurios anksčiau reguliariai nebėgiojo.
Pasak specialistės, besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes“, - pataria šeimos gydytoja.
Specialistė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).
Kelionių planavimas nėštumo metu
Pirmasis ir trečiasis nėštumo trimestras - pats rizikingiausias, todėl keliauti šiuo laikotarpiu patartina tik pasikonsultavus su gydytoju. Vizito pas gydytoją metu svarbu aptarti kelionės trukmę, veiklas, kuriomis planuoja užsiimti nėščioji, ir pasitarti dėl reikalingų vakcinų. Taip pat rekomenduojama paklausti gydytojo, kur kreiptis dėl medicininės pagalbos svečioje šalyje.
Ruošiantis kelionei, svarbu atsižvelgti į nėštumo savaitę ir transporto priemonę. Tinkamiausias laikas keliauti - nuo 18 iki 24 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu pykinimas, vangumas ir silpnumas yra jaučiami mažiausiai, todėl tikėtina, kad kelionės nelydės vien tik nemalonūs pojūčiai. Jei įmanoma ir atstumas nėra itin didelis, nėščiosioms patartina vykti automobiliu. Keliaujant šia transporto priemone bus galima bet kada sustoti ir pailsėti, o prireikus lengvai pasiekti reikiamą pagalbą.
Pasak specialistės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Keliaujant automobiliu, taip pat reikia laikytis giliųjų kojų venų trombozės riziką mažinančių rekomendacijų.
Specialistė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Tačiau jei kelionės metu numatoma aukšta aplinkos temperatūra, gali tekti daug vaikščioti, patirti įtampą, stresą, užsiimti rizikingomis veiklomis, pasak šeimos gydytojos, leistis į ją tikrai nepatartina.
tags: #antihistamininiai #vaistai #nestumo #metu
