Vaiko raida - tai nuolatinis augimo ir pokyčių procesas, kuris apima fizinius, pažintinius, emocinius ir socialinius pokyčius nuo gimimo iki brandos. Šis procesas yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, socialinę padėtį ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus. Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus, pradedant nuo kūdikystės, tęsiant vaikystės ir vėliau paauglystės etapais. Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius, kurie priskiriami keturioms pagrindinėms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai.

Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Vaiko raida vertinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Taip pat, atliekant vaiko raidos vertinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata. Kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų.

Vaiko raidos vertinimas ir svarbiausi etapai

Raidos vertinimo metodikos yra sukurtos atlikus sudėtingas ir ilgas studijas, parenkamos pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus. Vertinimą atlieka psichologai, bet jie neapsiriboja tik intelekto ar kai kurių psichinių pažinimo procesų įvertinimu, vaiko raida vertinama kompleksiškai.

Vaiko raida apima skirtingus vaiko gyvenimo etapus, įprastai skirstomus taip: naujagimių laikotarpis (nuo gimimo iki 1 metų), vaikystė nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 6 metų, mokyklinis amžius (nuo 6 iki 12 metų) ir paauglystė (nuo 12 iki 18 metų). Suprantama, kad vaiko augimas kelia daug klausimų tėvams - ar mano vaiko raida yra normali? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnyje?

Žmogaus asmenybė yra sudėtinga ir daugiasluoksnė, o jos formavimasis - tai nuolatinis procesas, trunkantis visą gyvenimą. Erik Erikson (1950) asmenybės raidą apibrėžia kaip visuomenei svarbių uždavinių sprendimą tam tikrais amžiaus tarpsniais. Jo teorijoje teigiama, kad žmogaus ego turi priimti konkrečius uždavinius ir juos spręsti, o sėkmingas krizės išsprendimas sustiprina ego ir paruošia tolimesniems iššūkiams.

Vienas iš svarbiausių vaiko vystymosi procesų yra kalbos raida. Kalbos įgūdžiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir ikimokykliniame amžiuje. Vaiko kalbos raidai įtakos turi sveikatos būklė, aplinka, auklėjimo šeimoje ar ugdymo įstaigoje ypatumai.

Erik Erikson Psichosocialinės Raidos Etapai

• Pasitikėjimas vs. Nepasitikėjimas (0-1 metai): Naujagimystės laikotarpiu (nuo gimimo iki maždaug 1 metų) formuojasi pasitikėjimas kitais. Šiuo laikotarpiu lemiamas yra vaiką prižiūrinčių asmenų vaidmuo - kaip jie geba atliepti į vaiko poreikius. Vaikas, kuriuo rūpinamasi ir kurio poreikiai tinkamai patenkinami, jaučiasi saugus ir pasitikintis kitais. Jei vaiko poreikiai nėra patenkinami, jis gali jausti baimę ir nepasitikėjimą aplinka.
• Autonomiškumas vs. Gėda ir Abejonės (1-3 metai): Vaikas nuo 1 iki 3 metų išsiugdo autonomiškumą, kuris vystosi suteikiant jam erdvę bandyti "aš pats". Tai yra mokinimosi valgyti, savarankiškai rengtis, reguliuoti tuštinimosi procesą amžius. Taip formuojasi valia ir pojūtis, kad galiu kontroliuoti tai, kas vyksta su manimi. Šiuos kasdieninio gyvenimo uždavinius tinkamai įsisavinus, jaučiama autonomija ir pasitikėjimas savo jėgomis. Nesuteikus vaikui autonomiško, jam tampa sunku tapti savarankišku.
• Iniciatyvumas vs. Kaltė (3-6 metai): Nuo 3 iki 6 metų - tai žaidimų amžius. Vaikus ugdo iniciatyvumą - aš kažką bandau, imuosi iniciatyvos ir man tai pavyksta. Vaikas formuoja tikslingumą, mokosi tikslo siekimo. Formuojasi suvokimas "aš pats - galiu!". Priešingu atveju susiduriama su kaltės krize, kur vaikas nugalinamas, "vistiek nepavyks". Jei vaiko iniciatyvos yra skatinamos, jis ugdo tikslingumą ir mokosi siekti tikslo.
• Meistriškumas vs. Menkavertiškumas (6-12 metai): Mokyklinis amžius nuo 6 m. iki 12 m. - tai meistriškumo ugdymo laikas. Šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi žmogaus kompetencija ir suvokimas "man - sekasi". Vaikas palieka namų aplinką ir tampa kitos aplinkos - kolektyvo dalimi. Atsiranda kiti ugdytojai - mokytojai, pedagogai ir kiti vertintojai - draugai. Vaikas mokosi, kad norint įgyti teigiamą įvertinimą, reikia atlikti tam tikrus uždavinius - pvz., išspręsti tinkamai matematikos uždavinį. Pavykus, stiprėja meistriškumo jausmas ir savo vertės pajutimas. Priešingu atveju vyksta menkavertiškumo krizė.
• Tapatumas vs. Vaidmenų Sumaištis (12-20 metai): Jaunystė nuo 12 m. iki 20 m. Šiuo periodu formuojasi žmogaus identitetas. Jaunuolis šiame etape prisiima lyties vaidmenį, mokosi šio vaidmens atributų. Neišsprendus, žmogus susiduria su vaidmenų sumaišties krize.
• Intymumas vs. Izoliacija (20-25 metai): Ankstyvoji branda nuo 20 m. iki 25 m. Žmogus mokosi intymumo. Išmokstama nebijoti artimų, intymių santykių: aukojama "aš" dalelė, mokomasi atverti save visą ir priimti kitą. Formuojasi gebėjimas mylėti. Priešingu atveju susiduriama su izoliacijos krize - bijoma artimų santykių, kuriuose reikia atsiverti.
• Produktyvumas vs. Stagnacija (26-64 metai): Vidurinio amžiaus branda nuo 26 m. iki 64 m. Produktyvumo - stagnacijos krizė. Formuojasi rūpestingumas. Laikas šeimai kurti su reikalinga atsakomybe. Žmogus yra veiklus, aktyvus, analizuodamas viską, ką sukaupė per gyvenimą (nematerialaus), reflektuodamas patirtį jis ima kurti ir savo patirtį dalinti, taip rūpindamasis kitais ir tapdamas našiu visuomenės/bendruomenės dalyviu. Nesidalindamas su aplinkiniais jis "stagnuoja".
• Integralumas vs. Neviltis (65+ metai): Vėlyvoji branda nuo 65 m. iki gyvenimo pabaigos. Integracijos etapas arba nevilties krizė. Permastant prabėgusį gyvenimą formuojasi gyvenimo išmintis. Vyresnio amžiaus žmogų gali apimti nerimas, gailestis, beprasmybės jausmas gyventame laike. Svarbu pamatyti kas per gyvenimą nuveikta.

Kalbos raidos etapai

Kalbos raida - vienas iš svarbiausių vaiko vystymosi procesų. Kalbos įgūdžiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir ikimokykliniame amžiuje. Vaiko kalbos raidai įtakos turi sveikatos būklė, aplinka, auklėjimo šeimoje ar ugdymo įstaigoje ypatumai.

• Verkimo Etapas (0-6 mėnesiai): Pirmosiomis gyvenimo dienomis ir savaitėmis kūdikis komunikuoja tik verkdamas.
• Gugu Etapas (6-12 mėnesiai): Iki maždaug 6 mėnesių kūdikis bendrauja tardamas tam tikrus garsus.
• Burbuliavimo Etapas (12+ mėnesių): Arčiau metų vaikas pradeda formuoti visavertę kalbą.
• Ankstyvasis Kalbos Formavimosi Etapas (1-3 metai): Šiuo metu vaikas ištaria kai kuriuos žodžius, kurie yra bendro pobūdžio. Pavyzdžiui, išreikšdamas savo norą, ko nors prašydamas vaikas gali pasakyti tą patį žodį - „duok“. Ir tik artimiausi žmonės gali išsiaiškinti, ko jis tiksliai nori. Maždaug 1,5-3 metų vaiko žodyne pasirodo žodžiai, iš kurių jis gali susidėlioti trumpas frazes, pavyzdžiui, „duok man gerti“, „gerti mama“ ir pan. Arčiau 3 metų jis išmoksta užduoti klausimus „Kur?“, „Kada?“, „Kodėl?“. Kai kurie vaikai praturtina savo kalbą prielinksniais. 3 metų vaikas jau bando kurti ilgesnius teiginius.
• Ikimokyklinis Etapas (3-6 metai): Šis etapas trunka nuo 4 iki 6 metų. Būdamas 4 metų vaikas gali kalbėti paprastais sakiniais, 5 metų amžiaus, aktyviai vartoti sudėtingus sakinius. Ketverių metų vaiko kalboje turi būti taisyklingai tariami šie garsai: s, z, c, dz. Jis nebeturėtų jų tarti suminkštintai ar iškištu tarp dantų liežuvių. Ketvirtų gyvenimo metų pabaigoje garsas r gali pasirodyti, bet gali ir nepasirodyti tai yra norma, 5 metų vaikas turi aiškiai tarti garsus š, č, ž, dž. Penkerių metų vaiko kalba turėtų būti visiškai suprantama aplinkai. Jis vis geriau susidoroja su garsais š, č, ž, dž, nors rišlioje kalboje jie gali juos iškreipti ir tarti kaip s, z, c, dz. Kalbos raida paprastai vystosi iki šešerių metų.

Mokymasis kalbėti yra ypatingas procesas, nes vaikai per gana trumpą laiką (maždaug trejus metus) įgyja pagrindines sakytinės kalbos žinias, kurios vėlesniais gyvenimo metais vis tobulėja. Tik gimęs kūdikis pradeda skleisti biologinius garsus, o po jų seka dažniausiai literatūroje išskiriami šie mokymosi kalbėti etapai: vogravimas, čiauškėjimas, holofrazės, dviejų žodžių stadija, telegrafinė kalba ir daugiažodinė stadija.

Telegrafinės kalbos stadija prasideda vaikui sulaukus maždaug 2,5-3 metų. Pagrindinis požymis, parodantis šio etapo pradžią - mažylis pradeda kalbėti ilgesniais nei dviejų žodžių sakiniais. Ši stadija yra laikoma svarbiausia vaiko kalbos vystymosi procese, nes, jai pasibaigus, jis jau pradeda kalbėti laisvai. Aplinkiniams tampa daug paprasčiau bendrauti su vaiku, nes jis jau turi gana platų žodyną: tiek aktyvų (kiek žodžių jis supranta ir pasako pats), tiek pasyvų (kiek žodžių supranta, bet dar negeba jų pasakyti pats).

Telegrafinės kalbos etapas palaipsniui pereina į daugiažodinę stadiją, kurioje vaikai išmoksta kalbėti sakiniais, sudarytais iš trijų, keturių ar net penkių žodžių. Šis etapas tęsiasi maždaug nuo 2,5 iki 6 metų amžiaus. Daugiažodinė stadija laikoma paskutiniu sakytinės kalbos raidos etapu, kurio metu mažylio kalba tampa labiausiai panašia į suaugusiųjų. Visiškai nebelieka čiauškėjimo - tai reiškia, kad po visais vaiko pasakytais sakiniais slypi ketinimas bendrauti: jis gali pasakyti, ką galvoja, apibūdinti, kaip jaučiasi ar papasakoti kokią nors istoriją.

Judėjimas, pojūčiai ir socialinė-emocinė raida

Judėjimas. Vaikui judėjimas yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Kai vaikas geriau suvokia savo kūną bei jo galimybes, jis labiau pasitiki savimi bei drąsiau jaučiasi.

Pojūčiai. Pojūtis - pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas. Žmonės turi išvystę penkis pagrindinius pojūčius: regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas. Šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta.

Socialinė - emocinė raida. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan.

Tėvų vaidmuo vaiko raidoje

Tėvai atlieka svarbų vaidmenį visuose vaiko raidos etapuose. Jie turi užtikrinti vaiko saugumą, patenkinti jo poreikius, skatinti autonomiją, iniciatyvumą, meistriškumą, tapatumo paieškas, intymumo ugdymą, produktyvumą ir integralumą. Svarbu atliepti į vaiko poreikius, suprasti jo jausmus ir padėti jam įveikti sunkumus.

Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus. Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus, pradedant nuo kūdikystės, tęsiant vaikystės ir vėliau paauglystės etapais.

Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais. Atsakingas ir meilus rūpinimasis kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą. Smulkioji motorika - nuo objektų sugriebimo iki tikslesnių judesių atlikimo, pavyzdžiui, paimami smulkūs daiktai. Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį. Saugus prisirišimas prie globėjų suteikia saugumo jausmą, todėl mažyliai gali drąsiai tyrinėti aplinką. Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Jie pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius. Net kūdikystėje vaikai pradeda rodyti savo nepriklausomybę, tyrinėdami aplinką ir išreikšdami pageidavimus.

Sėkmingas mokymosi kalbėti procesas, vedantis link taisyklingos sakytinės kalbos, panašios į suaugusiųjų, priklauso ne tik nuo biologinių faktorių (pavyzdžiui, paveldimumo, ligų), bet ir nuo socialinės aplinkos veiksnių. Visų pirma, vaiko gebėjimas kalbėti pastebimai patobulėtų, jei jis reguliariai lankytų ikimokyklinę įstaigą. Tai - vieta, kur patogu mokytis kalbėti per socialinį bendravimą su kitais vaikais. Sakytinės kalbos mokymosi procesas vyksta žaidžiant žaidimus, klausantis bendraamžių ir bandant išreikšti save.

Vaiko sakytinės kalbos ugdyme tėvai yra patys svarbiausi asmenys. Ankstesniuose tyrimuose mokslininkai nustatė, kad vaikų, kurių sakytinės kalbos raida yra įprasta, tėvai skiria daugiau laiko pokalbiams su jais, negu vaikų, kurių sakytinės kalbos raida galimai sulėtėjusi. Natūralu, kad kuo daugiau žodžių atžala girdi nuo ankstyvojo amžiaus, tuo platesnis jos žodynas. Girdėdami kuo daugiau įvairių žodžių, vaikai sužino, kokiame tiksliai kontekste jie turi būti vartojami. Taip jie išmoksta atskirti skirtingas žodžių kategorijas: veiksmažodžius, būdvardžius, prieveiksmius ir kt., ką turėtų gebėti ikimokyklinukas.

Siekdami lavinti savo atžalų sakytinės kalbos įgūdžius, tėvai turėtų su vaiku ne tik daug, taisyklingai ir įvairiai kalbėti (parinkdami skirtingą intonaciją, balso garsumą, skirtingas pokalbių temas), bet ir pateikti jam grįžtamosios informacijos, pavyzdžiui, linksėti galva, atsakant į jo pasisakymus. Pastebėjus, kad atžala ėmė varijuoti naujai išmoktais žodžiais ir juos visaip derinti, reikia skirti daugiau dėmesio skirtingų žodžių formų mokymui. Pavyzdžiui - savo kalboje vartoti sinonimus: įprastą žodį „bėgti“ keisti žodžiais „lėkti“, „skuosti“, „rūkti“ ir t. t.

Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis.

Žinodami skirtingus kalbos raidos etapus, tėvai gali suprasti, kaip jų vaikui sekasi tam tikrame raidos etape. Neverta savo vaiko lyginti su draugo vaiku, apylinkių vaikais, net broliais ir seserimis. Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą.

Raidos vertinimo metodikos ir pagalba

Raidos vertinimo metodikos yra sukurtos atlikus sudėtingas ir ilgas studijas, parenkamos pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus. Vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio.

Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosis savaime ar suteikus nedidelę pagalbą.

Spalvotų matricų testas. Raveno spalvotų matricų teste plačiai taikoma psichodiagnostika, skirta 5-11 metų vaikų dialektiniam sugebėjimui įvertinti. Testas matuoja sugebėjimą daryti išvadas, mokėjimą lyginti formas, samprotauti pagal analogiją t.y. konstrukcinį intelektą. Testą sudaro 36 užduotys, suskirstytos į tris serijas: A, B ir AB pagal skirtingus matricos komponavimo principus. Tiriamojo prašoma parinkti tinkamą detalę į tuščią piešinio vietą.

Wekselerio testas. Wechsler vaikų intelekto vertinimo skalė WISC-III yra vienas populiariausių intelekto testų. WISC-III sudarytas iš įvairių subtestų (žodyno, aritmetikos), kuriuos taip pat sudaro sunkėjančia tvarka pateikiamos užduotys. Subtestai yra suskirstyti į verbalinius ir neverbalinius. Verbaliniais subtestais galima tirti kalbinius įgūdžius, bendrą žinių lygį, socialinę nuovoką. Neverbaliniuose subtestuose pabrėžiami percepciniai - motoriniai įgūdžiai, informacijos apdorojimo greitis, neverbalinis abstraktus mąstymas. Gauti rezultatai verčiami standartiniais balais, intelekto koeficientu (IQ).

EMBO Terapija Kaip Pagalba Auginant Vaiką. Geštalto krypties psichoterapeutės, kūno terapeutės Inga Barakūnienė ir Laura Kuliešienė yra EMBO terapijos Lietuvoje įkūrėjos. Savo užsiėmimuose specialistės naudoja meditacijos, jogos, psichoterapijos pratimus, tai pat remiasi „Bodynamic“ idėjomis.

Septyni EMBO Terapijos Etapai:

• Saugumas (nuo vaisiaus užsimezgimo iki 3 mėnesių): Formuojasi saugumo jausmas. Svarbu kalbėtis su vaiku, siųsti žinutes: "Aš tavęs laukiu/ Pasaulis tavęs laukia/ Tu esi saugus/ Pasaulis tave priima tokį, koks tu esi/ Pasaulyje gera“.
• Poreikiai (nuo 1 mėnesio iki 1,5 metų): Vaikas siekia pasaulio, tėvai turi suteikti kuo daugiau laisvės šliaužioti, kad vaikas suprastų, kas yra jo kūnas ir ką jis gali.
• Autonomija/Ribos (nuo 8 mėnesių iki 2,5 metų): Šis amžiaus tarpsnis skirtas pajausti savo ir kito ribas, nes vaikas pradeda suprasti, kad kažkas yra galima, o kažkas - ne.
• Valia (nuo 2 iki 4 metų): Tai amžius, kai vaiką galima mokyti pabaigti darbus ir pasiekti tikslą.
• Meilė ir seksualumas (nuo 3 iki 6 metų): Vaikai atranda savo kūną, svarbu negėdinti, neišsigąsti ir priimti šį vaiko raidos tarpsnį.
• Nuomonė (nuo 5 iki 9 metų): Vaikas pradeda eiti į mokyklą, jam tampa svarbu išreikšti savo nuomonę, žinoti, kad jis išgirstas.
• Solidarumas (nuo 7 iki 12 metų): Vaikai daug laiko praleidžia grupėje. Vaikas stengiasi suprasti: "Koks aš esu klasėje?

Kai pavienių paslaugų vaiko pagalbos užtikrinimui nepakanka, tėvai kartu su įstaiga / arba tik pati įstaiga, teikianti paslaugas, su dokumentais (vaiko med. Dėl neįgalumo nustatymo su med. Pagalbos specialistų paslaugos būtinos ne tik vaikui su individualiais poreikiais, bet ir jo šeimos nariams. Pagalbos specialistų paslaugos teikiamos švietimo įstaigose, švietimo pagalbos tarnybose, pirminės sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, psichikos sveikatos centruose, ankstyvosios reabilitacijos tarnybose, dienos centruose.

Ką daryti, jei viskas vyksta ne pagal planą? Pastaruoju metu daugėja vaikų, kurie, sulaukę 3 metų ir vyresnio amžiaus, dar negeba laisvai kalbėti. Manoma, kad taip nutinka dėl galimai lėtesnio sakytinės kalbos mokymosi proceso. Tokiu atveju būtų prasminga pabandyti atpažinti, kokiame sakytinės kalbos etape šiuo metu yra mažylis. Taip pat papildomai galima įvertinti šiuos keturis aspektus: kiek žodžių vaikas supranta ir pasako pats; ar jis dėlioja, derina žodžius; kiek žodžių supranta, net jei ir negeba jų pasakyti pats; ar jis supranta kalbą, kurią girdi (pavyzdžiui, ar įvykdo prašymą „Paduok kamuolį“).

Anot tyrimų rezultatų, vaikai, turintys sakytinės kalbos vartojimo sunkumų, yra labiau pažeidžiami: kyla rizika patirti mokymosi, ypač skaitymo ir rašymo, sunkumus, socialinę atskirtį, bendraamžių patyčias. Visos šios neigiamos patirtys gali kelti elgesio ir emocijų sunkumus: nerimą, depresiškumą. Kadangi sakytinė kalba - bendravimo pagrindas, natūralu, kad, įgūdžių stoka šioje srityje sukelia bendravimo sunkumų. Negebėjimas tinkamai išsakyti savo minčių kelia nesusipratimus su šeimos nariais, bendraamžiais, tad tikėtina, kad mažasis gali apskritai nebenorėti bendrauti, tapti uždaresnis, vienišesnis. Tai reiškia, kad jei vaikas bando ką nors pasakyti, nors ir netaisyklingai - svarbu nesijuokti, netaisyti jo, bet pagirti už pastangas ir paskatinti kalbėti daugiau.

tags: #ankstyvosios #vaiko #raidos #etapai

• Grįžimas į formą po gimdymo
• Darbo aprašymas auklei
• Dekoravimas rugsėjo mėnesį darželiuose
• Receptai gimtadienio saldainiams
• Kaip paruošti kiaušinienę su kiauliena