Vaikų teisių apsaugos problema šeimoje išlieka aktuali nuolat kintant socialiniam gyvenimui, žmonių mąstymui ir įpročiams. Todėl svarbu identifikuoti, kaip tėvai suvokia savo atsakomybę ir galimybes, garantuojant ankstyvojo amžiaus vaiko teisę augti sveikam ir saugiam, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kaip jas sprendžia. Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti tėvų nuomonę apie ankstyvojo amžiaus vaiko teisę į saugią ir sveiką gyvenseną šeimoje.
Tyrimas grindžiamas socialinio tikrovės konstravimo teorija (Berger, Luckmann, 1999) ir į vaiką orientuoto ugdymo paradigma (Dewey, 1961; Juodaitytė, 2003; Monkevičienė, 2008). Taikytas kokybinis metodas, apimantis mokslinės literatūros, norminių dokumentų analizę ir pusiau standartizuotą interviu. Tyrimo duomenys analizuoti turinio analizės metodu. Tyrime dalyvavo septyni tėvai, auginantys ankstyvojo amžiaus vaikus.
Tėvų požiūris į vaiko saugumą ir sveikatą
Remiantis tyrimo rezultatais, galima daryti išvadą, kad tyrime dalyvavę tėvai suvokia savo atsakomybę ir galimybes, užtikrinant vaiko teisę augti sveikam ir saugiam, supranta šios teisės reikšmę vaiko asmenybei. Visgi, nagrinėjamos problemos kontekste reikalinga tolesnė analizė, įvertinant tėvų patirtis: kaip jie ugdo vaikų suvokimą apie sveiką gyvenseną, tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, kaip dalyvauja vaikų gyvenime, kurdami saugumo jausmą ir užtikrindami palankią aplinką namuose.
Ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymas
Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymas ypatingas tuo, jog yra orientuotas į vaiko poreikių tenkinimą, jutiminės patirties plėtojimą, atitinkantis vaiko amžiaus galimybes, skatinantis vaiko savarankiškumą ir saviraišką. Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize bei atlikto tyrimo duomenimis, aptariamos ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymo galimybės. Gilinamasi į problemą, kaip skatinti ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymą(si) per atradimus, bandymus, eksperimentus. Tyrimo tikslas: atskleisti ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymo(si) galimybes.
Pažinimo kompetencija apima smalsumą, domėjimąsi, informacijos rinkimą ir apdorojimą, aktyvų aplinkos tyrinėjimą, padarinių prognozavimą, žinių, supratimo ir patirties kritinį interpretavimą bei kūrybišką panaudojimą. Išugdyta pažinimo kompetencija skatina žmogų domėtis ir suvokti įvairius reiškinius, dėsnius, leidžia įprasminti ir panaudoti kaupiamas žinias, ugdo kritinį mąstymą bei mokėjimą mokytis.
Patirtinis ugdymas(is) per atradimus, bandymus ir eksperimentus suteikia vaikui galimybes aktyviai veikti ir kurti sąveikoje su kitais, sėkmingai integruotis į bendruomenės gyvenimą, išbandyti savo prigimtinius gebėjimus ir lengviau prisitaikyti prie aplinkos. Tyrimo rezultatai atskleidė: svarbu ugdyti vaikų patirtinį ugdymą(si) jau ankstyvajame amžiuje, o tinkamiausias būdas pažinti aplinką yra žaidimas.
Fizinis aktyvumas ir jo svarba
Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ bendruomenė prioritetu pasirinko skatinti vaikų ir tėvų fizinį aktyvumą. Projektą „Judame daugiau ir išradingiau“ antrus metus sėkmingai įgyvendina lopšelio „Ančiukų“ grupės pedagogai. Mokytojos, ugdančios 2-3 metų amžiaus vaikus, siekia aktyvios vaikų veiklos per patirtinį ugdymą(si), kasdien organizuoja fizinį aktyvumą.
Marshall'o „Aktyvaus mokymosi vaikystėje ciklą“ pritaikius projekto „Judame daugiau ir išradingiau“ įgyvendinimui, ankstyvojo amžiaus vaikų aktyvios veiklos pradedamos nuo žaidimo modeliavimo, kuriama aplinka veiklai, pereinama prie vaiko gebėjimų jausmo ir baigiama saugumo jausmu bei noru ir galėjimu prisitaikyti kintančios veiklos situacijose. Mokymasis veikiant atskleidžia, kaip kryptingai ir savarankiškai vaikas geba pasirinkti veiklą, kartu mokytis iš savo pasirinkimo. Aktyvia veikla siekiama, kad 2-3 metų vaikas patirtų, išgyventų ir suvoktų įgytą patirtį.
Todėl vaikų veiklos orientuotos į veiksmus su daiktais, atsižvelgiant į fizines daikto savybes bei jo naudojimo būdus. Mokytojos organizuoja veiklas, kurios sudaro sąlygas ugdytis fizines galias ir judesio kultūrą: tobulina gebėjimą laisvai, koordinuotai, įvairiais būdais šliaužti, ropoti, pralysti, judinti liemenį, kojas, rankas, galvą. Fizinio ugdymo pratybos stiprino raumenų grupes, lavino pusiausvyrą, gerino judesių koordinaciją, ugdė drąsą. Vaikai ugdosi veikdami kartu su kitais vaikais. Žaidimas aktyvina protinę veiklą, ugdo vikrumą, orientaciją erdvėje ir judesių koordinaciją. Tėvai, kiekvieno mėnesio pabaigoje, taip pat įtraukiami į aktyvumo veiklas ir tas pačias veiklas kartoja namuose su šeima. Projektas „Judame daugiau ir išradingiau“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis.
Vaikų fizinio aktyvumo svarba
Adaptacijos procesas ikimokyklinėje įstaigoje
Žodis adaptacija reiškia prisitaikymą, savo vietos pagal savo asmeninius poreikius radimą. Šiame laikotarpyje vaikai išgyvena sunkius, įtampą keliančius jausmus, nerimą, baimę, stresą. Šie vaikų jausmai yra ypač stiprūs, nes tokį dažną ir ilgai trunkantį atsiskyrimą nuo artimųjų vaikas patiria pirmą kartą. O mažylių jausmai tokie stiprūs, kad jie nežino būdų, kaip juos kontroliuoti.
Pirmąją dieną darželyje vaikui tenka priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, nepažįstamų žmonių, žaislų, naujų veiklos formų. Kad būtų lengviau suprasti, ką jaučia vaikas pirmosiomis dienomis/savaitėmis darželyje, pabandykite prisiminti, kaip Jūs jautėtės savo pirmą dieną mokykloje ar atėję į naują darbą. Nepaisant patirties ir pasiruošimo, vis tiek jautėte stresą. Taigi, tai normalu.
Tokiose situacijose padidėja jautrumas ir emocinės reakcijos, atsiranda santykio ieškojimas - visai naujoje aplinkoje žmogus stengiasi kažko įsitverti, ieško emocinio kontakto. Suaugęs žmogus tokias situacijas išgyvena periodiškai, turi patirties prisitaikyti, todėl gali joms pasiruošti, suprasti savo emocijas ir su tuo dirbti.
Pirmiausia vaikui, skirtingai nei suaugusiam žmogui, atsiskyrimas nuo mamos ir namų aplinkos įvyksta pirmą kartą. Štai kodėl neįmanoma paruošti vaiko bet kokiai patirčiai, kuri atsitiks pirmą kartą jo gyvenime. Verbalinis vaiko ruošimas darželiui (pasakojimai, kartais net agitavimas) dažniausiai yra neveiksmingas. Ir kalba eina ne apie vaiko įsivaizdavimą, kaip atrodys darželis, kokie žaislai ar užsiėmimai jo lauks, bet labiausiai apie jausmą, kurį vaikas patirs toje naujoje aplinkoje, likęs vienas, be tėvų. Tam vaiko paruošti neįmanoma - vaikas su tuo tiesiog susiduria, kai tai atsitinka, ir turi tai išgyventi.
Antra, vaikai nesupranta savo emocijų, negali jų analizuoti ir valdyti. Visus neigiamus jausmus jie išgyvena stipriau ir stichiškiau nei suaugę žmonės. Kaip vaikas priims naują aplinką bei žmones, priklauso nuo daugelio dalykų, visų pirma, tai individualios mažylio savybės.
Vaikų adaptacijos procesas paprastai trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Teigiama, kad vaikai dar per maži suvokti savo emocijas, todėl jie negali jų valdyti. Turime išlaukti, kol vaikas pamažu apsipras, susiras naujų draugų, žaidimų ir taip po truputį užsinorės lankyti darželį. Tai - normali mažo vaiko jausmų eiga, kurią reikia suprasti ir kantriai išlaukti. Adaptaciją gali apsunkinti iš pirmo žvilgsnio visai nekalti pačių tėvų veiksmai, pastangos. Jokiu būdu nevalia pasiduoti emocijoms. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos ir vaiko ryšys yra toks stiprus, jog motinos ašaras, nerimą, blaškymąsi vaikas jaus ir per atstumą.
Kaip padėti vaikui adaptuotis?
- Labai svarbu į darželį vaiką vesti kasdien.
- Neišeikite neatsisveikinę su vaiku. Vaikui suprantama forma pasakykite, kuriam laikui jį paliekate.
- Venkite išankstinės neigiamos nuostatos (gal mano vaiką skriaus, blogai prižiūrės, susargdins…).
- Po darželio - namo. Buvimas darželyje vargina, po darželio, geriausia eiti namo, ramiai ir neskubant, nesistengti apkrauti vaiko naujais įspūdžiais: žaidimo kambariais, parduotuvėmis, kompiuteriais ar televizoriais.
Vaikų fizinio aktyvumo svarba
Ankstyvojo amžiaus vaikų saugumas ir ugdymas šeimoje yra kompleksinė tema, apimanti tėvų atsakomybę, vaiko teisę į sveikatą ir saugią aplinką, pažinimo kompetencijų ugdymą bei fizinį aktyvumą.
