Ankstesniuose tyrimuose nagrinėta daug ikimokyklinio ugdymo aspektų, tačiau ikimokyklinių įstaigų pedagoginio personalo atrankos kriterijai išlieka svarbia tema. Vilija Butikienė, Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto studentė, atlieka magistro darbą, kurio tikslas - išskirti efektyviausius ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagoginio personalo atrankos kriterijus, išsiaiškinti darbuotojo tinkamumo darbui požymius ir prisirišimo prie įstaigos galimybes. Jūsų nuomonė labai svarbi, todėl prašome nuoširdžiai atsakyti į klausimus.
Veiklos sritys ir vertinimas
Šiame tyrime vertinamos kelios svarbios veiklos sritys, susijusios su vaiko ugdymu ir priežiūra:
- Vaiko globojimas
- Vaiko ugdymas
Taip pat prašoma įvertinti profesinių kompetencijų bei asmeninių savybių svarbumą ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Tai padeda suprasti, kokios kompetencijos ir savybės yra vertingiausios dirbant su vaikais.
Principai ir ugdymo(si) sritys
Ikimokyklinio ugdymo principai užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp svarbiausių principų yra:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti ir turtinanti vaiko patirtį.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:
- „Mūsų sveikata ir gerovė“
- „Aš ir bendruomenė“
- „Aš kalbų pasaulyje“
- „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
- „Kuriu ir išreiškiu“
Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Universalaus dizaino mokymuisi principas
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Kontekstų kūrimas ugdymo(si) procese
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Kontekstų tipai:
- Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: Vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
- Realios ir virtualios aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pasiekimų sritys:
- Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam; noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
- Esminiai gebėjimai:
- A1. Maisto suvokimas ir ruošimas: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą, įvardija sveikus ir saikingai vartotinus produktus, aiškinasi maisto kilmę ir naudą.
- A2. Asmens higiena ir savarankiškumas: Naudojasi tualetu, prausiasi, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
- A3. Saugaus elgesio taisyklės: Pažįsta šviesoforo spalvas, supranta kelių eismo taisykles, saugiai elgiasi su aštriais daiktais, supranta nesaugumo situacijas su nepažįstamaisiais, atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, saugo save ir kitus.
- B1. Judėjimo įgūdžiai: Pralenda pro kliūtis, atsistoja, stovi, atsitupia, eina, bėga, lipa laiptais, nušoka, pašoka, peršoka liniją, mina ir vairuoja transporto priemones, meta ir spardo kamuolį, koordinuotai juda erdvėje.
- B2. Smulkiosios motorikos ir koordinacijos įgūdžiai: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa, suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, laiko rašiklį ir žirkles taisyklingai, atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo svarba
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas yra itin svarbus vaiko ugdymosi procese. Kai šeima ir ugdytojai nebendradarbiauja, vaiko ugdymas negali būti pilnavertis ir kryptingas vaiko naudai. Tėvai, be išimties, turi bendradarbiauti su ugdymo institucija vardan vaiko gerovės ir pasiekimų. Turi būti siekiama vieningų tikslų ir laikomasi tų pačių taisyklių. Tai padeda tėvams suprasti, kaip jų vaikas elgiasi ne namie ir ko jam trūksta. Pedagogas išlieka lyderis žinių, praktikos, vaiko ugdymo metodikos žinovas. Nuolatinis tėvų informavimas apie vaiko pasiekimus ugdo supratimą apie veiklą darželyje, o dalyvaudami projektuose tėvai jaučiasi svarbūs, reikšmingi, įvertinti, išgirsti.
Ankstyvojo vaikystės ugdymas: sąveikos galia
Diskusija, nuomonių pasikeitimas skatina žmogų augti. Aplinka daro tiesioginę įtaką vaikui. Amžiaus grupes atitinkančios knygos padeda sudominti ir pritraukti vaikus prie knygų skaitymo vėlesniame amžiuje. Kad vaikas išlaikytų dėmesį, jį sudomintų, knygos turėtų turėti daugiau paveikslėlių, būti aiškios ir konkrečios, su mažiau teksto.
tags: #anketos #ikimokykliniu #ugdymo #istaigu #pedagogams
