Bendradarbiavimas tarp tėvų ir pedagogų yra itin svarbus vaiko ugdymo procese. Vis dėlto, tai išlieka viena opiausių problemų šiuolaikinėje švietimo sistemoje.

Tėvų įtraukimas į vaiko ugdymo procesą yra sudėtingas dėl kiekvienos šeimos individualumo ir išskirtinumo. Didžioji dalis tėvų neturi pakankamai laiko net pasiteirauti, kaip vaikui sekasi ugdymo įstaigoje, todėl dažnai tenka juos įkalbinėti ir įprašinėti dalyvauti vertinimo procese. Apklausa parodė, kad tik 50 proc. tėvų adekvačiai reaguoja į ugdymo įstaigos siūlomą bendradarbiavimą, o likusi dalis tėvų vertina tai kaip neįdomų procesą, kuriam reikia papildomų pastangų juos įtikinti užpildyti vaiko vertinimo lenteles.

Pedagogai, siekdami geriau suprasti vaiko raidą ir pasiekimus, taiko įvairius metodus. Rudenį ir pavasarį tėvai pildo specialiai sudarytas vaiko veiklos ir pasiekimų vertinimo anketas. Vėliau šias anketas pildo ir pedagogai. Anketa apie ugdytinį leidžia giliau pažvelgti į vaiko kompetencijas, o pasiekimai aptariami individualių pokalbių metu.

Individualūs pokalbiai su tėvais yra viena iš pagrindinių bendravimo formų. Pedagogai papasakoja apie vaiko pasiekimus, aptaria svarbius aspektus, vaiko elgesį namuose ir darželyje.

Vaiko pasiekimų aplanke tėveliai aprašo savo vaiką: jo pomėgius, bendravimo ypatumus, sveikatos būklę. Rugsėjo mėnesį tėvai pažymi, ką jų vaikas geba atlikti pagal kompetencijas, naudojant pliusų-minusų sistemą, ir ką dar tik siekia atlikti.

Pedagogai sudaro vaikų darbų aplankus su komentarais, kuriuos pristato tėvams bendrų susitikimų metu. Kviečiama tėvus dalyvauti bendroje veikloje, atlikti užduotis su vaiku, pateikiama filmuota medžiaga ar vaikų veiklos nuotraukos, o vaikų samprotavimai talpinami į darželio laikraštuką.

Sudaromas pokalbių grafikas, suteikiantis tėvams galimybę susitikti individualiai su pedagogu. Kartą per mėnesį vyksta individualūs pokalbiai, vaikai namo parsineša savo dienoraščius su pedagogo pastebėjimais ir savo darbų aplankus.

Žaidimo forma vertinimo būdai taip pat yra taikomi. Pavyzdžiui, „Zuikio laiškai“ - savaitės eigoje vaikai vertinami, gauna Zuikio laišką, kurį parsineša į namus.

Emocinės sveikatos svarba yra itin aktuali tema. Bendrovės „Circle K“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 59 proc. respondentų mano, kad nepakankamai dėmesio skiriama vaikų emocinei sveikatai ugdymo įstaigose. 36 proc. respondentų pripažįsta, kad ir patys skiria per mažai dėmesio šiai sričiai. Pagrindinės priežastys - informacijos stoka (37 proc.), kantrybės stoka (41 proc.) ir laiko trūkumas (56 proc.).

Rasa Dičpetrienė, visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė, džiaugiasi, kad tėvai vis atsakingiau vertina vaikų emocinės sveikatos svarbą, tačiau pabrėžia būtinybę toliau šviesti tėvus ir globėjus šia tema.

Daugiau nei 74 proc. respondentų sako, kad savo vaikų emocinę sveikatą stiprina atpažindami ir priimdami skirtingas vaiko emocijas. 66 proc. skatina vaikus kalbėti apie patiriamus jausmus, o 57 proc. stengiasi praleisti kuo daugiau laiko kartu su vaiku.

Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ veikloje didelis dėmesys skiriamas sunkumų patiriančioms šeimoms. Tokiose šeimose augančių vaikų emocinė sveikata dažnai būna prasta, nes tėvai negeba patenkinti net bazinių vaiko poreikių.

Socialinė iniciatyva #mažamedaug, skirta stiprinti vaikų emocinę sveikatą, siekia skatinti tėvus ir visuomenę labiau rūpintis vaikų emocine gerove. Kampanijos metu „Circle K“ degalinėse klientai kviečiami prisidėti simboline suma, kurią bendrovė padvigubins ir skirs „Gelbėkit vaikus“ organizacijai.

„Su paramos organizacija „Gelbėkit vaikus“ bendradarbiaujame nuo 2016 metų ir esame dėkingi, kad jie nuoširdžiai rūpinasi vaikais - visos šalies ateitimi. Džiaugiamės galimybe prisidėti prie itin svarbios misijos įgyvendinimo, taip pat didžiuojamės savo klientais, kurie supranta ir įsitraukia į socialines iniciatyvas“, - dėkoja „Circle K“ viceprezidentas Skirmantas Mačiukas.

R. Dičpetrienė atskleidžia, kad kampanijos metu surinktos lėšos bus skirtos vaikų dienos centrų globotiniams, kuriems svarbus ne tik bazinis ugdymas, bet ir emocinis ugdymas.

Vaikų dienos centrų globotiniai, augantys sudėtingomis sąlygomis, dažnai jaučiasi nepastebėti ir nesuprasti. Todėl labai svarbu padėti jiems priimti ir suprasti skirtingas emocijas bei auginti pasitikėjimą savimi.

Gera emocinė sveikata yra svarbi absoliučiai visiems vaikams, nepriklausomai nuo to, kokioje šeimoje ar aplinkoje jie auga.

Suaugusiųjų elgesys lemia vaikų emocinę sveikatą

Psichologės Silvestros Markuckienės teigimu, daugelis tėvų tikisi, kad vaikai patys išmoks valdyti savo emocijas. Tačiau šis procesas yra sudėtingas ir reikalauja įvairių įgūdžių: dėmesio išlaikymo, planavimo, išvystytų pažintinių gebėjimų ir kalbos.

Šie įgūdžiai vaikams formuojasi skirtingu metu ir tempu. Gebėjimas valdyti neigiamus jausmus priklauso nuo temperamento, aplinkos, vidinių būsenų (nuovargio, alkio). Todėl tėvai, mokytojai ir globėjai yra svarbiausi žmonės, padedantys vaikams mokytis valdyti savo jausmus.

S. Markuckienė pabrėžia, kad emocijų valdymo įgūdžių reikia mokyti nuo mažens. Svarbu padėti vaikui atpažinti ir įvardinti patiriamus jausmus: laimę, liūdesį, pyktį, baimę ar smalsumą. Šiame procese padeda knygų personažai, žaislai.

Vaikai nori būti mylimi, todėl pozityvus elgesys, kurį tėvai pastebi ir vertina, skatina vaiką taip elgtis ir toliau. Tyrimai rodo, kad įvairios bausmės, rėkimas ar demonstratyvus ignoravimas pablogina vaiko elgesį ir emocinę sveikatą.

Svarbu suvokti, kad vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį, todėl patys turime būti pavyzdžiu. Sunku išmokyti ar išreikalauti iš vaiko to, ko nemokame patys. Supratimas apie vaiko raidos ypatumus labai padėtų. Pavyzdžiui, dvimetis natūraliai patiria stipraus pykčio protrūkius. Tokiame amžiuje vaikas dar neturi gebėjimų valdyti emocijas, todėl jį nuraminti nesupykstant yra geriausias sprendimas.

Kartais tėvams kyla klausimų dėl informacijos, kurią prašo pateikti įvairios tarnybos. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė tikina, kad anketa, duodama visiems tėvams, konsultuojantiems dėl vaiko, apima diagnostiškai svarbią informaciją, kurios konfidencialumas yra užtikrinamas. Tam tikri sutrikimai ar gimdymo subtilybės gali turėti reikšmės suprantant vaiko problemas, pavyzdžiui, mokymosi sutrikimus.

Į pedagoginę psichologinę tarnybą kreipiamasi, kai vaikas patiria ugdymosi sunkumų. Tarnyboje vertinamos šių sunkumų priežastys, vaiko raida, pateikiamos rekomendacijos dėl tolimesnio ugdymo ir švietimo pagalbos.

Tėvų pareiga yra užtikrinti vaiko poreikių, įskaitant specialiuosius ugdymosi poreikius, tenkinimą.

Linos Zaleckienės, Klaipėdos valstybinės kolegijos studentės, tyrimas siekia atskleisti pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą kuriant skaitymo tradicijas dvejų-trejų metų vaikams. Ji pabrėžia, kad nesant bendradarbiavimo tarp šeimos ir ugdytojų, vaiko ugdymas negali būti pilnavertis ir kryptingas vaiko naudai.

„Jei su vaiku bus dirbama tik grupėje, pavyzdžiui, mokant atlikti gamtinius reikalus ant puoduko, o namie tai nebus taikoma, vaikas nesupras, kas yra teisinga. Tėvai, be išimties, turi bendradarbiauti su ugdymo institucija vardan vaiko gerovės ir pasiekimų. Turi būti siekiama vieningų tikslų ir laikomasi tų pačių taisyklių“, - teigia Lina Zaleckienė.

Kai tėvai bendradarbiauja, jie pamato, kaip jų vaikas elgiasi ne namie, ir supranta, ko jam trūksta.

Pedagogas išlieka lyderis žinių, praktikos ir vaiko ugdymo metodikos srityse. Nuolatinis tėvų informavimas apie vaiko pasiekimus ugdo supratimą apie veiklą darželyje, o dalyvavimas projektuose leidžia vaikams jaustis svarbiems, reikšmingiems, įvertintiems ir išgirstiems.

Dėl laiko stokos, vykstant daug įvairių užsiėmimų ir projektų, svarbu rasti laiko skaitymui. Visada galima pradėti kurti naujas tradicijas, pavyzdžiui, mokyti vaikus mylėti knygas įkuriant knygų kampelius.

Diskusijos ir nuomonių pasikeitimai skatina asmenybės augimą. Aplinka daro tiesioginę įtaką vaikui. Amžiaus grupes atitinkančios knygos padeda sudominti vaikus skaitymu. Kad vaikas išlaikytų dėmesį, knygose turėtų būti daugiau paveikslėlių, aiškių, konkrečių frazių ir mažiau teksto. Kūdikiai turėtų turėti savo lengvas, nesušlampamas knygeles.

Žemiau pateikiami klausimai, kurie gali būti naudojami anketose tėvams, siekiant surinkti informaciją apie vaiko ugdymą, šeimos vertybes ir lūkesčius.

Klausimynas tėvams (pavyzdys)

• Kokios vertybės turėtų būti puoselėjamos mokykloje?
• Dėl kokių priežasčių renkatės alternatyviojo ugdymo mokyklą?
• Ar rinkdamiesi alternatyvios pedagogikos mokyklą, įvertinate riziką, jog netikėtai pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, vaikui gali nebūti sudaryta galimybė lankyti mūsų mokyklą ir prireiks rinktis kitą mokyklą, kurioje gali būti sunku adaptuotis?
• Pageidautumėte, kad Jūsų vaikas lankytų mūsų mokyklą iki ... klasės?
• Ar pritariate mišrioms klasėms (skirtingų amžiaus grupių)? Atsakymą pagrįskite.
• Ar vaikui turėtų būti užduodami namų darbai? Atsakymą pagrįskite.
• Ar pageidaujate, kad vaikų įgūdžiai būtų vertinami? Atsakymą pagrįskite.
• Ar mokykla reikalinga tik dėl galimybės įgyti žinių? Atsakymą pagrįskite.
• Kaip svarbu, kad vaikas išlaikytų brandos egzaminus?
• Kiek Jums svarbu, kad Jūsų vaikas įgytų aukštąjį išsilavinimą?
• Ar aukštajam išsilavinimui būtinai reikalingas aukštojo mokslo diplomas? Atsakymą pagrįskite.
• Kai mano vaikas užaugs jis bus…Įrašykite.
• Slankiklio pagalba subalansuokite atlyginimus pagal nurodytas profesijas/veiklas. Kokios profesijos privalo būti vertinamos labiausiai, kurios mažiau. 10 didžiausias atlyginimas, 1 mažiausias.
• Kokios pedagogikos gairės Jums priimtiniausios? Pažymėkite. (Valdorfo, Montessori, Humanistinės, Demokratinės, Miško, Lauko, Valstybinės, Kita)
• Kam teikiate pirmenybę: emociniam intelektui ar akademinėms žinioms? Atsakymą pagrįskite.
• Kodėl teka upė?
• Ar pritariate ugdymui "už klasės sienų"? Tai terminas, reiškiantis, kad ugdymo procesas vykdomas lauke, miške, ūkyje, muziejuje, bibliotekoje ar pan. Išreikškite procentais, koks balansas turėtų būti tarp valstybinės programos ir ugdymo „už klasės sienų“.
• Rašymas, skaitymas integruotas į kitas veiklas.
• Jūsų nuomone, į ką svarbiau atsižvelgti mokytojui? (į individualią vaiko raidą, įvertinant psichologinius aspektus ir pritaikant ugdymo programą pagal tuometinius vaiko poreikius? ar į valstybinę mokymo programą, reguliariai atliekant vaiko pažangos vertinimą, dedant pastangas atitikti sistemos keliamus reikalavimus.)
• Ar vaikai mokykloje turėtų būti grūdinami fiziškai, pvz.: vaikščiojimas basomis po rasą ar sniegą, maudynės tvenkinyje (visais metų laikais)?
• Ar pageidaujate papildomo meninio ugdymo? Jei taip, kokio?
• Ar pageidaujate, kad mokykloje mokymo tikslais (užrašams, informacijai surasti ir pan.) būtų įvedamos tam tikros technologijos pamokų metu (pvz.: išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir pan.)? Atsakymą pagrįskite.
• Kokių kalbų ir nuo kelintos klasės pageidautumėte savo vaikui?
• Ar mokykloje turėtų būti supažindinama su senovės kultūromis? Atsakymą pagrįskite.
• Ar mokykloje turėtų būti skatinamas pilietiškumas? Atsakymą pagrįskite.
• Ar Jums svarbu, kad mokykloje būtų mokoma apie religijas? Atsakymą pagrįskite.
• Ar domitės vaiko maitinimu mokykloje? Ar turite pasiūlymų, pastabų?
• Ar vaikas iš mokyklos grįžta laimingas?
• Ar vaikas grįžęs iš mokyklos dalinasi įspūdžiais?
• Ar ryte vaikas noriai keliasi į mokyklą?
• Kiek valandų vidutiniškai vaikas miega naktį?
• Kiek laiko praleidžiate su vaiku per dieną, savaitę (tik jūsų ir vaiko bendras laikas)?
• Siekiant suteikti vaikams aukšto lygio ugdymą, privalome užtikrinti kvalifikuotų pedagogų kolektyvą. Tuo tikslu reikalingos papildomos lėšos. Įvertinant ilgalaikę perspektyvą, kiek kiekvieną mėnesį už vaiko ugdymą galite skirti lėšų? (Galimybės pasirinkti sumą nuo 100 iki 500 eurų ar „brangu“)
• Ar pritariate mokėjimui už ugdymą pagal galimybes (kai viena šeima gali ir moka 400 €, o kita 100 €)?
• Ar galite prisidėti prie mokyklos plėtros? Jei taip, kokiais būdais?
• Ar Jūsų artimųjų, bičiulių, draugų ar kaimynų tarpe yra kompetentingų savo srities specialistų, kurie sutiktų dalyvauti mokyklos vizijos įgyvendinime?
• Ar svarbus mokykloje tėvų, vaikų, mokytojų ir kito mokyklos personalo bendruomeniškumas?
• Kaip dažnai turėtų būti organizuojami mokyklos bendruomenės susirinkimai/susitikimai?
• Kokia veikla turėtų užsiimti mokyklos bendruomenė?
• Jūsų pasiūlymai, mintys, pageidavimai, linkėjimai mokyklai.
• Kokių vaiko savybių norite būti išugdę po 15 m.?
• Ar sutinkate bendradarbiauti su ugdymo įstaiga, vienijant pajėgas vardan vaiko gerovės (dalyvauti susirinkimuose, lankyti ugdymo/savišvietos renginius, mokymus, seminarus ir pan.)?
• Kas Jums yra žaidimas vaiko gyvenime? Iki kada jis vaikui reikšmingas?
• Koks Jūsų požiūris į vaikų tikėjimą Nykštukais, Fėjomis, Kalėdų Seneliu ir pan.?
• Kiek Jūsų šeimoje būna laiko be TV, radijo ar kompiuterio?
• Kokį ugdymą taikote vaikui šeimoje?
• Kas su vaiku Jums lengva, kas sunku?
• Kaip vaikas drausminamas? Papasakokite kokią paskutinę situaciją.
• Kaip vaikas užmiega? Kur užmiega?
• Technologijos (informacinės) vaiko gyvenime. Kiek laiko per dieną leidžiate vaikui tuo užsiimti?
• Ar pavyksta laikytis Jūsų nustatytų limitų?
• Ar vaikas žiūri filmukus? Kokius? Kuriuo laiku?
• Koks Jūsų šeimos požiūris į alkoholio vartojimą, rūkymą?
• Ar tenka vaikui būti aplinkoje, kur vartojamas alkoholis, rūkoma?
• Kaip vertinate mokyklos vizijos šūkį: NUO - KAS AŠ?

Taip pat siūloma žaisti socialiniuose tinkluose plintantį žaidimą - klausti vaikų apie tėvus (mamą, tėtį), o jų atsakymus dalintis komentaruose.

Žemiau pateikiami klausimai, kuriuos galima užduoti vaikams apie mamą ir tėtį:

Klausimai vaikams apie mamą:

1. Koks mamos vardas?
2. Ar mama yra didelė, ar maža?
3. Kiek mamai metų?
4. Koks yra mamos darbas?
5. Kas yra mamos geriausias draugas arba draugė?
6. Ką mama dažniausiai veikia?
7. Ką mama dažniausiai sako?
8. Ką mama labiausiai mėgsta?
9. Ko mama labiausiai bijo?
10. Kokia yra didžiausia mamos svajonė?

Klausimai vaikams apie tėtį:

1. Koks tėčio vardas?
2. Lieknas ar storas?
3. Didelis ar mažas?
4. Tėčio mėgstamiausias patiekalas?
5. Ką tėtis mėgsta rengtis?
6. Kiek tėčiui metų?
7. Kokių staigmenų tėtis norėtų?
8. Ką tėtis mėgsta žiūrėti per TV?
9. Ką tėčiui patinka veikti?
10. Ką tėtis sako visą dieną?
11. Kur tėtis nori nukeliauti?
12. Kuo norėtum būti užaugusi? (Daktare, Žvėrelių daktare)
13. Ko tėtis labiausiai bijo?
14. Kas tėčiui patinka?

Toliau pateikiama lentelė su pasirenkamais atsakymų variantais, kurie gali būti naudojami anketose, siekiant surinkti demografinius ir nuomonės duomenis.

tags: #anketa #tevams #apie #vaikus

• Free Finga: Muzika Ir Gyvenimas
• Svarba magnis nėštumo metu
• Atsargumo priemonės naudojant kakavos sviestą nėštumo metu
• Ramūno Rudoko gyvenimo kelias
• Kaukės vaikams