Juta Liutkevičiūtė yra žinoma žurnalistė, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos kultūriniame gyvenime. Ji ne tik veda radijo laidas, bet ir moderuoja įvairius kultūros renginius, tokius kaip knygų pristatymai ir diskusijos. Jos profesionalumas ir įžvalgos praturtina renginius ir padeda geriau suprasti autorių kūrybą.
Dalyvavimas Knygų Mugėje ir Literatūriniuose Renginiuose
Juta Liutkevičiūtė dažnai dalyvauja Knygų mugėje ir kituose literatūriniuose renginiuose, kur moderuoja diskusijas su rašytojais ir kultūros veikėjais. Jos gebėjimas vesti įdomias ir informatyvias diskusijas daro ją paklausia renginių vedėja.
Knygos „Naujagimiai“ Pristatymas
Vasario 25 d. 18 val. „Litexpo“ Rašytojų kampe vyko Jurgos Tumasonytės knygos „Naujagimiai" pristatymas. Renginį moderavo žurnalistė Juta Liutkevičiūtė. Dalyvavo autorė J. Tumasonytė, žurnalistas Mažvydas Karalius. Novelių romanas „Naujagimiai" - tai knyga apie pažinimo džiaugsmą, gražių idėjų ir baisių nuodėmių gimimą. Apie ratu kaskart vis kitaip besisukančią istoriją, karą, vaikystę, motinystę, ir stiprų troškimą gyventi. „Naujagimiai" aiškiai išsiskiria savita pasaulio vizija, ryškiais personažais, magiškojo realizmo elementais. Nekasdieniškame kontekste išryškėja asmeninės dramos, ribinės patirtys ir užburiantys, įtraukiantys vaizdai. Realistinis sluoksnis čia maišomas drauge su antgamtiniais, tautosakiniais, istoriniais sluoksniais. Kiekviena novelė turi vienokią ar kitokią jungtį su kitomis novelėmis, autorė kuria savitą, hipnotizuojantį pasaulį ir lydi skaitytoją nuo menamų XIX amžiaus įvykių iki tolimos ateities.
Jurga Tumasonytė - prozininkė, Lietuvos periodikoje publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais. Debiutinė trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė“ (2011) autorei pelnė Kazimiero Barėno literatūros premiją. Antrasis autorės apsakymų rinkinys „Undinės“ (2019) pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketuką suaugusiesiems, buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto paskelbtą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, įvertintas Jurgos Ivanauskaitės premija.
Diskusija apie Czesławo Miłoszo knygą
Juta Liutkevičiūtė taip pat moderavo diskusiją apie Czesławo Miłoszo knygą „Pradedant nuo mano gatvių“ Knygų mugėje. Diskusijoje dalyvavo literatūrologas dr. Mindaugas Kvietkauskas ir rašytojas, vertėjas prof. Tomas Venclova. Cz. Miłoszas - Lietuvoje gimęs lenkų poetas, romanistas ir eseistas, pasaulinio garso rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Jo knyga „Pradedant nuo mano gatvių“ glaudžiai susijusi su Lietuva ir Vilniumi - jaunystės laikų miestu. Be kitų tekstų, knygoje skelbiamas ir autoriaus laiškas poetui, eseistui Tomui Venclovai, joje pasakojama apie tarpukario ir pokario literatūrinį gyvenimą.
Monografijos apie Vytautą Paukštę Pristatymas
Juta Liutkevičiūtė vedė monografijos „Pagrindinis vaidmuo - Vytautas Paukštė“ pristatymą, kuriame dalyvavo jos sudarytojos - aktoriaus dukra Ada Paukštytė ir teatrologė Daiva Šabasevičienė. Vytautas Paukštė (1932-2022) - vienas garsiausių XX a. antros pusės - XXI a. pradžios Lietuvos teatro ir kino aktorių, iki pat paskutinių gyvenimo metų dirbęs Klaipėdos dramos teatre, sukūręs apie 130 vaidmenų teatre ir apie 70 - kine, savo talentu formavęs kelių kartų žiūrovų skonį ir aktorinės meistrystės standartus. Knygoje - V. Paukštės sukurtų vaidmenų analizė, kolegų prisiminimai ir pokalbių su legendiniu aktoriumi fragmentai.
Darbas LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“
Juta Liutkevičiūtė veda LRT RADIJO laidą „Kultūros savaitė“, kurioje kalbina įvairius kultūros veikėjus. Vienas iš interviu buvo su dailininku, grafiku, fotografu Rimantu Dichavičiumi. Menininkas kartu su tėvais ir seneliu į Sibirą buvo ištremtas vos septynerių. Tremtyje R. Dichavičius tapo našlaitis ir augo vaikų kolonijoje iki dvylikos metų amžiaus. Pasak R. Dichavičiaus, kiekvienas žmogus nusineša didžiulį lobį su savimi. „Stengiuosi aplinkinius žmones ar kaimynus paklausinėti apie vieną ar kitą įvykį. Reikia skubėti išklausinėti žmones, šiandien vieno bičiulio klausiau, ar jis atsimena, kaip Čiurlionio paminklą nudaužė. Pats asmeniškai pažinojau žmogų, kuris šį įvykį matė savo akimis, tačiau jo pakalbinti nesuspėjau“, - pasakoja R. Dichavičius. Menininkas prisimena, kaip prieš daugiau nei trisdešimt metų tuo metu dar sovietinėje Lietuvoje pasirodęs jo aktų fotografijos albumas „Žiedai tarp žiedų“ susilaukė tokios didelės sėkmės, kad į parodą Maskvoje susirinkusią minią kontroliavo raitoji policija. „Į parodą atėjo didžiulė minia žmonių, tačiau už tai jokios finansinės atlygio negavau, tokie jau buvo laikai“, - teigia R. Dichavičius.
Kiti kultūros pasaulio įvykiai, kuriuose dalyvavo Juta Liutkevičiūtė, apima įvairius pristatymus ir diskusijas. Pavyzdžiui, Gerūta Griniūtė ir Jūratė Katinaitė prisimena vieną ryškiausių Lietuvos operos solistų - bosą Vaclovą Daunorą. Rašytojas ir vertėjas Laurynas Katkus sudarė „dinamiškos ir plėšrios“ Amerikos moderniosios poezijos antologiją „Miestų atsiradimas“. Projekto „Neringos miško architektūra“ sumanytojai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas Nidoje jau pastatė medienos džiovyklą, vienos pušies pagalba aprašė Neringos miško istoriją, o dabar kviečia į nemokamas ekskursijas Kuršių Nerijoje.
Pasaulyje svarbius kultūros įvykius taip pat aptariama: meno kūrinių medžioklė Paryžiuje, metų muziejus Škotijos miestelyje, Australų menininkė Lindy Lee, Pietų Korėjoje vėl iškilusi per taifūną nuniokota skulptūra. Teatro kritikės Godos Dapšytės komentaras apžvelgia naujausius teatro įvykius. Latvijos kino režisierė Laila Pakalnina dokumentikoje „Šaukštas“ pasakoja, kiek resursų išnaudojama vieno vienkartinio šaukšto gamybai ir kaip greitai jis atsiduria šiukšlių dėžėje. Tautodailininkas, skulptorius Rimantas Zinkevičius pamėgo dirbti su už Egipto piramides senesne medžiaga - juoduoju ąžuolu. Kurdamas menininkas nenori nei valgyti, nei gerti, jo darbus saugo Nacionalinis muziejus, o apsilankęs svečiuose R. Zinkevičius ir pliauską prie šeimininkų namų krosnies gali paversti meno kūriniu. Su tautodailininku bendrauja Vita Ličytė.
Lietuvos menininkų ir kuratorių aktyvus dalyvavimas globaliame kultūros tinkle, tvarios kultūros profesionalų ir organizacijų partnerystės, tarptautiniai projektai ir pripažinimai - visa tai praranda realumą COVID-19 pakeistame pasaulyje. Mažėja prielaidų tarptautiniam bendradarbiavimui, o ne kliūčių jį vystyti, didėja socialiniai atstumai, o ne tarptautinis žinomumas. Ar pokovidinėje eroje Lietuvai viską reikės pradėti nuo pradžių? Kaip išlaikyti iki šiol sukurtas galimybes? Kaip vystyti kultūros tarptautiškumą kovidiniame pasaulyje, kad naująją erą pasitiktumėme konkurencingi ir stiprūs? Diskusijoje dalyvauja: Ūla Tornau, Robertas Narkus, Giedrė Malūkaitė.
Juvelyrė Ieva Laskevičiūtė siūlo naujai pažvelgti į akmenis - kūriniams iš kiaušinio lukšto ji suteikia įvairias spalvas ir formas. Juvelyrę kalbina Gailė Medelytė. Kai Kaunas kine vaidina pats save - iniciatyvą „Kauno atminties ekranai“ Kotrynai Lingienei pristato architektas, fotografas Arvydas Čiukšys. LRT projekto „Atminties akmenys“ pasakojime - apie vieną elektroninės muzikos pionierių Clara Reisenberg, kuri būdama ketverių tapo jauniausia smuiko specialybės studente per visą Sankt Peterburgo karališkosios konservatorijos istoriją. Keliaujanti Europos bienalė „Manifesta“ renginiams pasirenka kultūriškai atskirtus, socialiai sudėtingus regionus. Viename skurdžiausių Europos miestų, Marselyje, pristatytas Baltijos šalių menininkų renginių ciklas. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentare - kodėl verta steigti ne Istorinės atminties, o Atminties istorijos komisiją.
Pasaulyje: Kuveito vyriausybė sušvelnino knygų cenzūros įstatymą. Suomiai švenčia 75-ąjį Trolių Mumių gimtadienį. Autentiška Nigerijos architektūra ir Sudano aukso medžiotojai. Architektas Romas Gailius sako, kad kol lietuviai dar tik mokosi gyventi miestuose, architektai taip pat ieško būdų, kaip bendrauti su visuomene. Pokalbis apie Klaipėdos architektūrą ir ką daryti, kad uostamiestis netaptų krovamiesčiu.
tags: #juta #liutkeviciute #gime
