Vaikystė - tai nuostabus metas, kupinas atradimų, juoko ir neišsenkančio smalsumo. Vienas iš geriausių būdų praskaidrinti vaikų dieną ir paskatinti jų vaizduotę yra geri, juokingi anekdotai. Šioje kolekcijoje rasite daugybę smagių istorijų, kurios leis vaikams pasijuokti iš savęs ir aplinkinio pasaulio, nesibaiminant nešvankių žodžių ar sudėtingų situacijų.
Petriukas, kaip ir daugelis vaikų, dažnai atsiduria juokingose situacijose, kurios gimsta iš jo tiesmukiškumo ir nekalto supratimo. Jo dialogai su mama ir mokytojais atskleidžia vaikų pasaulėžiūrą ir gebėjimą atrasti humorą net ir papraskiausiuose dalykuose.
Namų ir mokyklos istorijos
Namuose ir mokykloje kyla daug smagių situacijų. Petriukas klausia mamos, kodėl jos plaukai pražilo. Mama paaiškina, kad tėvų plaukai pražyla dėl to, kad jų neklauso vaikai. Tuomet Petriukas su nuostaba supranta, kodėl jo senelė tokia pražilusi.
Mokykloje mokytoja bando išsiaiškinti vaikų tapatybę. Joniukas tvirtina esąs lietuvis, nes jo tėvai lietuviai. Sara sako esanti lietuvė, nes gimė Lietuvoje, nors jos tėvai yra žydai. Petriukas, išgirdęs tai, pareiškia, kad tai nesąmonė, nes jis gimė garaže, bet tai nereiškia, kad jis yra „Zaporožietis“.
Kitoje mokyklos situacijoje mokytojas prašo vaikų atsistoti, kas save laiko kvailais. Po trumpo sėdėjimo atsistoja tik Petriukas. Mokytojas klausia, ar jis galvoja, kad yra kvailas. Petriukas atsako, kad ne, bet jam tiesiog nepatogu, kai mokytojas stovi vienas.
Gramatikos pamokos metu mokytoja prašo Rūtelės parašyti sakinį su žodžiais „mergaitė” ir „miškas”. Rūtelė parašo: „Mergaitė išėjo iš miško”. Mokytoja paprašo Petriuko perdaryti sakinį į neigiamą. Jis atsako: „Ne mergaitė išėjo iš miško”. Mokytoja bando taisyti, bet Petriukas tvirtina, kad „šito jau neištaisysi - šitas jau visam gyvenimui…”
Kartą mokytojas uždavė mokiniams parašyti rašinėlį apie šunį. Kai mokytojas pastebėjo, kad Petriuko ir Jonuko rašinėliai žodis žodin panašūs, mokiniai tikino nenusirašę, nes abu rašė apie kaimynės šunį Margį.
Mokytojas klausia, kas yra egoistas. Petriukas greitai atsako: „Egoistas - tai toks žmogus, kuris niekada negalvoja apie mane.”
Kai mokytojas klausia Petriuko, kodėl jis dvi dienas nebuvo mokykloje, paaiškėja, kad užvakar mama išskalbė jo kelnes. O vakar, eidamas pro mokytojo namą ir pamatęs džiūstančias kelnes, Petriukas apsisuko ir grįžo namo.
Mama klausia sūnaus, kodėl jis šlapias. Sūnus paaiškina, kad jie su Petriuku žaidė „šunis“, o jis buvo „medžiu“.
Autobuse Petriukas šniurkščioja nosimi. Jį paklausia, ar neturi nosinės. Petriukas atsako, kad turi, bet jos niekada neskolina.
Mokytoja prašo išvardinti keturis naminius gyvūnus. Petriukas žvaliai atsako: „Šuo ir trys šuniukai.”
Kartą į klasę atėjo Petriukas su ištinusia lūpa. Draugams paklausus, kas jam atsitiko, jis paaiškino, kad plaukiojo su tėvu valtimi ir jam ant lūpos nutūpė vapsva. Kai draugai paklausė, ar ji jam įkando, Petriukas papurtė galvą ir pasakė, kad tėvas ją spėjo užmušti irklu.
Per futbolo rungtynes draugas klausia Petriuko, iš kur jis gavo bilietą. Petriukas atsako, kad iš brolio. Paklausus, kur brolis, Petriukas sako, kad namie - ieško bilieto.
Tikybos pamokoje mokytojas pasakoja apie žvejybą. Petriukas išdidžiai pareiškia, kad žino, jog jo tėtis su draugu žvejodami sakė: „Gal kokią kurviašką pasigausim?”.
Netikėtos situacijos ir išmoningos mintys
Klasės ekskursijos po statybvietę metu įvyksta nelaimingas atsitikimas - nukrenta ir susižaloja statybininkas. Mokytoja, matyt, norėdama nuraminti vaikus, pasako: „Šaunuolė Onytė - dešimtukas.”
Pamokos metu mokytojas prašo įvardinti, kas greičiausia pasaulyje. Po kelių spekuliacijų, Petriukas pateikia savo atsakymą: „Tryda”. Jo paaiškinimas: „Nesuspėsi net ir pagalvoti, o jau kelnės pilnos!”
Mokytojas užduoda mįslę: „Lapas ant lapo, o adatos nė dūrio.” Petriukas greitai kelia ranką ir atsako: „Kopūstas.” Mokytoja pataiso, kad tai rožė, tačiau Petriuko minčių eiga jai patinka. Tuomet Petriukas meta iššūkį mokytojai: „Du apvalūs, vienas ilgas. Visom bobom reikalingas.” Mokytojai pasipiktinus, Petriukas ramina: „Ramiai, čia žirklės.”
Mokytoja liepia vaikams nupiešti lauke besiganančią karvę. Petriukas atneša tuščią lapą. Paklaustas, kur žolė, jis atsako, kad ją suėdė karvė. O kur pati karvė? „O ką ji ten veiks, kur nėra žolės?”
Petriukas, paklaustas, kiek bus 2 kart 2, iš pradžių atsako penki, vėliau, mokytojai raginant pagalvoti, sako šeši, ir galiausiai, sužinojęs teisingą atsakymą, paaiškina: „Tėtis mane mokė derėtis.”
Tėvas prieš išeinant Petriukui į mokyklą nurodo: „Eik per gatvę tik kai mašina pravažiuos.” Pareinant namo, tėvas klausia, kaip sekėsi mokykloje. Petriukas atsako, kad nebuvo mokykloje, nes „mašina nepravažiavo”.
Petriukas skundžiasi mamai, kad jį mokykloje vadina gobšiumi. Paklaustas, kas jį taip vadina, jis atsako: „Duok penkis litus, tai pasakysiu.”
Mokykloje mokytoja klausia vaikų, kas yra protingesnis - šuo ar žmogus. Po tylos Petriukas atsako: „Aš manau, kad šuo.” Jo argumentas: „Todėl, kad kai aš pasakoju įvairias istorijas savo šuniukui, jis mane puikiai supranta, o kai jis man nori kažką pasakyti, aš nieko nesuprantu.”
Išmintis ir netikėtos įžvalgos
Kartą mokytoja pasakė, kad turi dvi naujienas: vieną blogą ir vieną gerą. Pradės nuo geros: ji gavo dešimt. Bloga: tai netiesa.
Petriukas, atėjęs į mokyklą su ištinusia lūpa, paaiškina, kad plaukiojo su tėvu valtimi, kai ant lūpos nutūpė vapsva. Tėvas ją spėjo užmušti irklu.
Petriukui pamokos metu tyliai pagadinus orą, visi vaikai susigriebia už nosių. Mokytoja, matyt, norėdama išvengti nepatogios situacijos, pasako: „Pasirodo, kad sąžiningu būti kartais apsimoka!”
Mokytojas skaito, kad tie, kas nerūko, bėga 300 m. Petriukas siūlo: „O mes parūkysim kol jie grįš…”
Mokytojas, matyt, norėdamas išgauti komplimentą, sako: „Na, kadangi niekas nepasako - man gražiausia ant jūsų kūno yra jūsų papai!” Petriukas atsako: „Na taip, sūneli... Juk tu, vis gi, mokytojas...”
Mokytojai liepė vaikams nupiešti lauke besiganančią karvę. Petriukas atnešė tuščią popieriaus lapą. Paklaustas, kur žolė, jis atsakė, kad ją suėdė karvė. O kur pati karvė? „O ką ji ten veiks, kur nėra žolės?”
Mokytojas klausia Petriuko, kiek bus 2 kart 2. Jis atsako penki, vėliau šeši, ir galiausiai, sužinojęs teisingą atsakymą, paaiškina: „Tėtis mane mokė derėtis.”
Tėvas nurodo Petriukui, kad šis per gatvę eitų tik kai mašina pravažiuos. Pareinant iš mokyklos, Petriukas paaiškina, kad nebuvo mokykloje, nes „mašina nepravažiavo”.
Petriukas skundžiasi mamai, kad jį mokykloje vadina gobšiumi. Paklaustas, kas, jis atsako: „Duok penkis litus, tai pasakysiu.”
Mokytojas prašo atsistoti, kas save laiko kvailu. Atsistoja Petriukas. Mokytojas klausia, ar jis galvoja, kad yra kvailas. Petriukas atsako: „Ne... Bet nepatogu, kai jūs vienas stovite...”
Mokykloje mokytoja klausia, kas protingesnis - šuo ar žmogus. Petriukas mano, kad šuo, nes kai jis pasakoja istorijas šuniukui, šis jį supranta, o kai šuo jam nori ką pasakyti, jis nieko nesupranta.
Mokytoja sako mįslę: „Lapas ant lapo, o adatos nė dūrio.” Petriukas atsako: „Kopūstas.” Mokytoja pataiso, kad tai rožė, bet giria jo minčių eigą. Tada Petriukas pateikia savo mįslę: „Du apvalūs, vienas ilgas. Visom bobom reikalingas.” Mokytojai pasipiktinus, jis paaiškina: „Ramiai, čia žirklės.”
Mokytoja liepia vaikams nupiešti lauke besiganančią karvę. Petriukas atneša tuščią lapą. Kai paklausia, kur žolė, jis atsako, kad ją suėdė karvė. O kur pati karvė? „O ką ji ten veiks, kur nėra žolės?”
Mokytojas klausia Petriuko, kiek bus 2 kart 2. Jis atsako penki, vėliau šeši, ir pagaliau keturi, paaiškindamas: „Tėtis mane mokė derėtis.”
Tėvas nurodo, kad Petriukas per gatvę eitų tik kai mašina pravažiuos. Petriukas neina į mokyklą, nes „mašina nepravažiavo”.
Petriukas skundžiasi, kad jį vadina gobšiumi. Kai paklausia, kas, jis atsako: „Duok penkis litus, tai pasakysiu.”
Mokytojas prašo atsistoti, kas save laiko kvailu. Atsistoja Petriukas, nes jam „nepatogu, kai jūs vienas stovite…”
Mokytoja klausia, kas protingesnis - šuo ar žmogus. Petriukas mano, kad šuo, nes jis geriau supranta šuniuką nei šuo jį.
tags: #anekdotai #vaikams #be #keiksmazodziu
