Vaikai - tai džiaugsmas, netikėtumas ir, žinoma, daugybė juokingų situacijų. Nuo nekalto smalsumo iki netikėtų pastebėjimų, vaikų pasaulis kupinas nuoširdumo ir humoro. Šiame straipsnyje surinkome linksmiausius anekdotus apie vaikus, kurie privers jus nusišypsoti ir galbūt net pasijuokti iš savęs.
Vaikų logika ir pasaulio supratimas
Vaikų mąstymas dažnai stebina savo tiesumu ir originalumu. Jie sugeba situacijas interpretuoti savaip, kas gimdo daugybę anekdotinių situacijų.
Mokytoja ruošia pamoką apie gydytojus ir pasiūlo vaikams atsinešti po kokį nors medicininį daiktą iš namų. Kitą dieną mažasis Vovočka atsitempia kažkokią sunkią dėžę. Jis kriokė: "Bl... Grąžink... Plautį...".
Pradinių klasių mokytoja ruošia pamoką apie gydytojus. Pasiūlo vaikams atsinešti po kokį nors medicininį daiktą iš namų. Kitą dieną mažasis Vovočka atsitempia kažkokią sunkią dėžę.
Mokytoja: Vaikai, ar žinote Basanavičių, Kudirką, Daukantą,… Neištvėrė Petriukas atsistojo ir sako mokytojai: o ar žinai kas yra Rembo zarembo?
Mokytoja: „Maksai, kiek vaikų yra jūsų šeimoje?“ - „Mes esame keturi berniukai ir kiekvienas mūsų turi seserį“.
Mokytoja klausia vaikų, ką reikia daryti einant miegoti.
Mokytoja paprašė moksleivių atsinešti į pamoką kokių nors medicinos prietaisų. Vaikai ir atsinešė - kas tvarstį, kas švirkštų. O Petriukas atsinešė deguonies kaukę.
Pasisekė Onytė - dešimtukas. Pamoka. - Žinau. - Ne, vaikai, ir ne kiškis.
Petriukas išdidžiai prieina. Visi vaikai kartu su mokytoja įdėmiai žiūri. - Tai štai koks tu, BRIEDI!
Mokytoja mane norėjo pastatyti į kampą, bet visi kampai jau buvo užimti...
Mokytoja: „Maksai, kiek vaikų yra jūsų šeimoje?“ - „Mes esame keturi berniukai ir kiekvienas mūsų turi seserį“.
Po kelių minučių atsistoja Petriukas. Petriuk, tai tu galvoji, kad esi kvailas? - Ne...
Pamoka. - Iš tėčio sužinojau.
Petriukas mėgino apiplėšti parduotuvę, grasindamas vandens pistoletu.
- Mama! Petriukas stovi lauke ir rūko.
- Jūs apsirikote, pone mokytojau.
- Tu pasakei Ievai, kad ji kvaila.
- Fiasko, tamsta mokytoja, fiasko.
- Mano tėvelis labai drąsus. - O mano - paskutinis bailys.
- Dieve, prašau padaryk taip, kad Paryžius būtų Anglijos sostinė, nes kitaip iš geografijos kontrolinio gausiu dvejetą. Ir dar prašau, kad tos moterys tėvelio kompiuteryje turėtų drabužių apsirengt. Amen.
- Matai, sūneli, kiek terlionės, kai neturi fotoaparato.
- Gerai, tėte...
- Negalima, matai - Petriukas sėdi, žaidžia. Jis gi mažas vaikas, kaip mes jam paaiškinsim, ką mes taip ilgai darysime miegamajame?
- Tėti, prostitutė būtų buvus pigiau!
- Tu kalbiesi su paukščiais ir dar sakai, kad aš vartoju narkotikus?
- Galėčiau vaikščioti gulėdamas.
- Kaip gaila. Manęs nėra namuose. Aš išėjau pas tave...
- Valgyk ir nešnekėk!
- Ateinu pas tėvus ir sakau "noriu broliuko". O tie man pradeda aiškinti, kad jie mane kopūstuose rado, ir kad ten daugiau nebuvo vaikų, todėl bla bla bla... Tai aš jiems visus prezervatyvus prabadžiau - tegu atidžiau ieško.
- Senis Šaltis!
- Kaip tai?
- Atėjo naktį, paliko dovanėlę ir daugiau jo niekas nematė...
- Gaila, kad tu jų neturėjai...
- Matyt, kvaila žuvis.
- Tau tikrai mama liepė nupirkti 4 kilogramus saldainių ir 200 gramų bulvių?
- Mama, mama, žiūrėk, pr...programuotojai!
- Kodėl?
- Taigi žiūrėk: susivėlę, nesiskutę ir ant užpakalio nuospaudos.
- Mama, jau užuolaidos šiečia!
- Baik laipioti ant sėdynių.
- O kiek tau kartų mama sakė nesysioti į kriauklę, o tu vis tiek sysioji!
- Ką "nu"? Aš su tavim pamokas tai ruošiau...
- Opa! Tiksliai, Tomas!
- Nu ką, k**vos, nelaukėt?
Vaikų atvirumas ir netikėti klausimai
Vaikai dažnai užduoda klausimus, kurie suaugusiuosius priverčia susimąstyti arba pasijausti nepatogiai. Jų tiesmukiškumas gali būti tiek žavus, tiek šiek tiek gąsdinantis.
Mažas vaikas pasiklydo.
- Taip! Mokytoja uždavė vaikams namų užduotį, sužinoti, iš kur randasi vaikai. Namie Petriuko tėvas pasakė, esą išdrožęs jį iš bulvės. Kitą dieną Petriukas įsimetė bulvę į kuprinę ir išėjo į mokyklą.
Lietuvių pamoka. žodžiais "tikriausiai" ir "nes". eisime į parduotuvę, nes taikomos didelės nuolaidos.- Gerai, Onute, dešimt. tu Maryte? - Tikriausiai eisime grybauti, nes vakar lijo.- Gerai irgi dešimt.
Pasisekė Onytė - dešimtukas. Pamoka. - Žinau. - Ne, vaikai, ir ne kiškis.
Atvažiavo autobusas. Petro žmona iš pripuolė prie jo: vieną vaiką įkėlė, antrą, trečią, ketvirtą, penktą, šeštą, septintą, aštuntą, pati įšoko... Autobuso durys užsidarė! Petras ir aklasis seneliukas pasiliko.
Eina abu keliu, o seneliukas vis lazdele - paukšt paukšt... paukšt paukšt... kelio ieško, tikrina kur eit. Ir taip visą laiką: paukšt paukšt... - Klausyk, diedai, tu jau man atsibodai. Eini sau ir vis paukšt paukšt... paukšt paukšt... Ir taip nervai ima, o dar čia tu. - Tai tau reikėjo anksčiau ant galo... gumelę užsidėt!
- Mama, o kas dovanas neša? - O kas vaikus atneša?
- Puiku! - Tik tiek?
Tėvas kaltina sūnų iš jo piniginės paėmus pinigų. Žmona puola ginti vaiko: „Iš kur tai ištraukei? Juk tai galėjau būti ir aš“. - „Ne, tu negalėjai.
Moteriškė atlekia pas gydytoją, su ašarom akyse prašo padaryti jai abortą: vyras buvo išvažiavęs, grįš, užmuš... Vai, vai, moteriškė verkia, ašaroja... - Galima taip padaryti. Už poros dienų darau operaciją vienam klierikui, tai pasakysim, kad vaikelis buvo rastas jo pilve... Kaip tarė, taip padarė. Atneša klierikėliui po operacijos vaikutį. - Kaip tai? Ką darys vargšas, pasiėmė vaiką su savim, augina. Visiems sako, kad našlaitį priglaudė. Praėjo 18 metų, klierikėlis jau klebonas... - Paslaptį? - nustemba vaikinas. - Tai nejaugi... - Ne, sūnau... - Taip, štai dokumentai iš ligoninės, kad tu buvai rastas mano pilve. Tas - už vaiko, išbėga. - Du kilogramai...
- Kaip gi iš močiutės?
Tėvas ir sūnus po iškylos grįžta namo. Vaikas pasakoja mamai: „Kai su tėčiu važiavom autobusu, jis paprašė, kad savo vietą užleisčiau svetimai moteriai“. Motina giria: „Teisingai, taip ir reikia daryti“.
Jauna moteris po pirmųjų vedybų metų skundžiasi gydytojui, kad negali susilaukti vaikų. - Romantiškiau būt negali!
Taksi automobilis lekia visu greičiu. - Vairuotojau, važiuokite atsargiau.
Susitinka jie visi prie skersgatvio ir žiūri guli negyva senutė. Jau tuos du vedasi.
Kompiuterastų šeima. Tėvelis turi kompą, mamytė turi kompą, ir mažajam sūneliui kompą nupirko. Sėdi jis 24 val per parą prie jo, tėveliai jaudinasi - tipo vaikis vystosi vienpusiškai, reikia jį kaip nors nuviliot nuo kompo! Nusprendė pirkt jam kokį nors gyvuną. Ilgai galvojo ir nupirko vėžlį.
- Mama, žiūrėk į ką aš vos neįlipau! - atbėga pas mamą Marytė su šūduku rankoje.
Klasės ekskursija po statybvietę. Staiga įvyksta nelaimingas atsitikimas: iš didelio aukščio nukrinta ir susižaloja statybininkas.
Traukinyje moteriškė su kokių dvejų-trejų metukų anūku įsitaiso šalia kitos garbaus amžiaus ponios. - Nuostabu, neįtikėtina, - susijaudina mokytoja. - Kur tu, mažutėli, išmokai taip skaičiuoti?
- Ne, prie mikrobangų krosnelės...
- O tai reiškia, kad niekada nieko nežadėtum!
- Ne, sūneli, tik tu. Juk tu mūsų mažučiukas, mūsų žvairiukas...
- Turiu dvi naujienas: viena bloga, viena gera. Pradėsiu nuo geros. Gera: aš gavau dešimt, bloga: tai netiesa.
Sėdi du pedofilai priešais vaikų darželio kiemą. - Ech, būtum matęs ją prieš porą metų... - sako kitas.
- Tamsta mokytoja... Žinau visus miesto barus, tačiau apie tokį nieko negirdėjau...
Gatvėje verkia berniukas. - A-a-a-a-a! Na dabar viskas!
- Kaip gi tu taip padarei?
Mokyklos surašė trimestro pažymius.
- Kaip tau negėda! Vėl tavimi skundžiasi klasės auklėtoja. Imtum iš tėvo pavydį.
- Nežinau!
- Nieko sau vaikėzas.
- Susėsit su draugais; po 20 metų, galėsit pasakoti: „Čia Marytė - ji dabar mokytoja.
Mažasis Petriukas žiūri, kaip tėvas dažo lubas. - Labai paprastai, -atsako sūnus. - Aš grojau, grojau...
Latvijos pajūryje ilsisi lietuvių šeimyna. Netoliese taip pat įsikūrusi latvių šeima. Pas lietuvius mažas berniukas, o pas latvius maža mergaitė. Abu maži dar, todėl žaidžia nuogi.
- Mūsų kaimynė.
Mama guldo vaiką miegot ir dainuoja lopšinę. Tas verkia. Dainuoja antrą, trečią, ketvirtą lopšinę, tas vis verkia. - Mama, tu afigenai dainuoji, bet aš tikrai miego noriu...
- Šešiolika! - Bet, Petriuk, taigi 10 plius 5 yra 15, - sako mokytojas. - Žinau, bet aš turiu jau litą! - atsakė Petriukas.
Šeima valgo. - O kodėl tu turi tiek daug plaukų? - Tylėk ir valgyk!
- Kokios norėtum? - Bet kokios. Svarbiausia, kad tyliai darinėtųsi dėžutės dangtelis!
Petriukas ateina pas močiutę pasisvečiuoti. - Aha.
Mama iš komandiruotės atvežė sifilį. Tada jį perdavė tėvui, kaimynui Jonui ir savo viršininkui Antanui. Dabar jie visi riejasi ir rėkia vieni ant kitų. O aš taip ir nesuprantu - ar mažai parvežė, ar padalino nelygiai...
Žiūri pro langą tėtis ir sūnus. - Pažiūrėk, ten auga keturi medžiai. - Tėti, bet ten tik du medžiai...
GERIAUSI MOMENTAI 2022!
