Mokslininkas docentas daktaras Andrius Ušinskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros dėstantysis, yra perspektyvus ir produktyvus specialistas, besidomintis kompiuterinės regos ir medicinoje taikomo vaizdų apdorojimo tyrimais.
Andrius Ušinskas yra daugelio tarptautinių projektų dalyvis ir vadovas. Jo mokslinių interesų sritis apima vaizdų analizę, apdorojimą ir atpažinimą. Jis aktyviai tiria skaitmeninius vaizdus, taikomus medicinoje ir pramonėje, ir vadovauja Vaizdų atpažinimo grupei, kurioje dirba su magistrantais, vėliau tapusiais doktorantais.
Mokslininko darbai neatsiejami nuo darboholizmo; jis prisimena, kad yra „įsigudrinęs“ fakultete dirbti ne tik šeštadieniais, bet ir sekmadieniais. Jo karjera apibūdinama kaip „džiazas“, kuriame dera įvairūs gyvenimo akordai: nuo elektroninių sistemų tyrimų iki medicinos ir psichologijos.
Andrius Ušinskas aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokslo projektuose ir vykdo užsakomuosius mokslo darbus. Jis tikisi, kad vaizdų analizė ir apdorojimas taps itin svarbios technologijos Lietuvoje. Šiuo metu jis domisi akies vyzdžio vaizdų tyrimais, bendradarbiaudamas su VGTU Internetinių ir intelektualiųjų technologijų institutu. Sukuriama sistema analizuoja akies vyzdžio išsiplėtimą, kuris yra nekontroliuojamas žmogaus atsakas į stimulą ir gali padėti suprasti tikrąsias žmogaus emocijas. Šie tyrimai gali būti taikomi melo detektoriuose ar stebint savijautą.
Mokslininko vadovaujami studentai laimėjo pirmąjį „Imagine Cup“ turą „Microsoft“ surengtame technologiniame konkurse. Tai rodo jaunimo potencialą ir gebėjimą kurti net ir esant ne visai palankioms sąlygoms.
Stasio Ušinsko Palikimas
Nors pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas Andriui Ušinskui, tekstas taip pat pateikia informacijos apie Stasį Ušinską (1905-1974), kuris buvo menininkas, novatorius ir pedagogas. Stasys Ušinskas gimė 1905 m. liepos 20 d. Pakruojyje ir mirė 1974 m. birželio 14 d. Jis buvo akmenskaldžio sūnus, vaikystę praleidęs emigracijoje JAV. Studijavo tapybą Kauno meno mokykloje, vėliau Paryžiaus aukštojoje taikomojo ir dekoratyvinio meno mokykloje.
Stasys Ušinskas buvo modernaus vitražo pradininkas Lietuvoje, profesionalaus lėlių teatro įkūrėjas ir animacijos pradininkas. Jis sukūrė pirmąjį Lietuvoje profesionalų lėlių teatrą 1936 m. ir pirmąjį garsinį lėlių filmą „Storulio sapnas“ 1938 m. Už scenografijos eskizus ir lėles jis buvo apdovanotas aukso medaliu ir diplomu pasaulinėje Paryžiaus parodoje 1937 m.
Pokario metais S. Ušinskas daug dirbo monumentaliosios dailės, ypač vitražo ir meninio stiklo srityje. Jis sukūrė žemos temperatūros vitražo gamybos sistemą ir pirmasis Lietuvoje pradėjo kurti veidrodinius ir blokinius vitražus. Jo vitražai puošė Prekybos, pramonės ir amatų rūmus.
Stasys Ušinskas taip pat aktyviai dėstė: 1934-1940 m. Kauno meno mokykloje, vėliau Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute bei Lietuvos SSR dailės institute Vilniuje. 1946 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1955 m. jis dirbo Kauno politechnikos institute, o nuo 1970 m. - Vilniaus inžinerinio statybos instituto profesoriumi.
Andriaus Ušinsko Požiūris į Mokslą ir Tėvynę
Andrius Ušinskas kelia filosofinius klausimus apie mokslo prasmę ir jo ryšį su rinka. Jis svarsto, ar mokslininkai turėtų orientuotis į tai, ką galima parduoti, ir ar universitetai turėtų taikytis prie rinkos poreikių. Mokslininkas pabrėžia, kad universitetai gyvuoja šimtmečius, o rinka greitai kinta.
Nors jam kilo pagunda parduoti savo žinias užsienyje, A. Ušinskas pasirinko likti Lietuvoje. Jis jaučia ryšį su tėvyne ir nori savo žinias perduoti kitiems Lietuvos piliečiams. Jam sunku stebėti, kaip gabūs lietuviai išvyksta gyventi svetur dėl mažesnių atlyginimų ir darbo pasiūlos aukštųjų technologijų srityje. Jis svarsto apie patriotiškumo sampratą šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje.
A. Ušinskas svajoja sukurti geras sąlygas jauniesiems mokslininkams Lietuvoje, kad jie galėtų netrukdomai susitelkti į mokslinių problemų sprendimą, bendradarbiaudami su pasaulinio garso tyrimų centrais. Jis tiki, kad ateityje dalis specialistų grįš į Lietuvą ir kurs verslą, naujas darbo vietas, prisidėdami prie šalies gerovės.
Mokslininkas pastebi, kad dabartiniai studentai skiriasi nuo jo kartos: jie turi daugiau galimybių ir patirties, tačiau kartais kyla problemų dėl motyvacijos. Jis pabrėžia, kad dėstymas universitete yra ne tik mokslas, bet ir menas, reikalaujantis gebėjimo rasti individualų požiūrį į kiekvieną studentą.
Kalbant apie perspektyvas, A. Ušinskas yra optimistas. Jis mano, kad integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai bei užsienio kompanijų, tokių kaip IBM, investicijos į Lietuvą sudarys palankias sąlygas aukštųjų technologijų plėtrai ir kvalifikuotų darbo vietų kūrimui.
