Priklausomybė nuo alkoholio - tai ne tik asmeninė, bet ir giliai šeimą liečianti problema, turinti ilgalaikių pasekmių visoms jos kartoms. Vaikai, užaugę šeimose, kuriose tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai patiria unikalių sunkumų, kurie gali tęstis visą gyvenimą. Šiame straipsnyje nagrinėsime šias problemas, jų kilmę ir galimus sprendimo būdus.
Alkoholio vartojimo problemų šeimoje pasekmės vaikams
Šeimų, kuriose egzistuoja alkoholio vartojimo problemos, aplinka visada yra mažiau ar daugiau disfunkcinė. Jei visas šeimas patalpinti į kontinuumą nuo funkcionalių šeimų iki disfunkcinių, tai šeimos, turinčios problemų dėl tėvų girtavimo, visada bus kontinuumo disfunkciniame krašte. Keičiasi šeimos pusiausvyra, taisyklės, vaidmenys. Vaikai iš šeimų, kuriose egzistuoja alkoholio vartojimo problemos, yra mokomi nekalbėti, nejausti ir tuo pačiu metu yra auklėjami būti atsakingais ir rūpintis savo tėvais. Taigi tokie vaikai anksti išmoksta rūpintis ne tik savimi, jaunesniais broliais ir seserimis, bet neretai ir savo tėvais. Tokie vaikai greičiau suauga: vyresnieji rūpinasi jaunesniais broliais ir seserimis, anksčiau patys išmoksta savimi pasirūpinti.
Pagrindinė elgesio norma alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose - nepasitikėk nieko netgi savimi. Taigi kritiškumas sau, menka savivertė iš tiesų yra dažna tarp alkoholikų vaikų. Alkoholikų vaikai jaučiasi atsakingi už visas ištinkančias problemas ir nesėkmes, o visus pozityvius dalykus savo gyvenime vertina kaip atsitiktinumą. Perdėtas atsakomybės jausmas ypač pasireiškia socialiniuose santykiuose.
Nefunkcionalios problemų sprendimo strategijos yra viena rimčiausių pasekmių, kurią įgyja vaikai užaugę su alkoholikais tėvais. Kaip rodo tyrimai, alkoholikų vaikai ar jau suaugę alkoholikų vaikai dažniau vadovaujasi emocijomis, o ne protu. Jie dažnai problemas sprendžia pasitelkdami vengimą ir neigimą. Tokiems vaikams yra būdingas negebėjimas atpažinti ir tvarkytis su neigiamomis savo ir kitų žmonių emocijomis (suaugusiems alkoholikų vaikams kyla sunkumų tvarkantis su neigiamomis emocijomis tokiomis kaip pyktis, nes jie dažniausiai moka tik jų vengti, bet ne efektyviai su jomis susidoroti). Gali būti ir taip, kad tokie vaikai pradeda neigti ir slopinti visas emocijas, nes jausti jiems yra pernelyg skausminga. Ignoruodami visas emocijas žmogus kaip tik ir papuola į užslopintų, neigiamų emocijų spąstus.
Disfunkcinėse šeimose dominuoja nuolatinė nesaugumo, nestabilumo, baimės dėl ateities, melo, tuščių pažadų aplinka. Augant tokioje šeimoje, vaiko galvoje susiformuoja, tarsi įsidiegia programos, kurios vėliau veikia automatiškai. Jos padeda nuolat skenuoti ir vertinti aplinką, tarsi būtum nuolatinėje parengtyje bei nerimastingai lauktum, kad tik kas nors nenutiktų negero… Susiformuoja ypatingas gebėjimas jausti, tarsi užuosti kitų žmonių emocijas. Bandoma nuspėti, kaip kitas žmogus jaučiasi, ar jis nepiktas, ar negrėsmingas. Šis gebėjimas išsiugdo dėl sustiprėjusio savisaugos instinkto, kuomet nuolat vertinamas aplinkos saugumas.
Suaugę alkoholikų vaikai susiduria su kaltės, nepasitikėjimo, kontrolės jausmais bei žema saviverte. Tai kaina, kurią tenka mokėti už tai, ką teko išgyventi praeityje. Labai didelę reikšmę turi gėda ir šeimos paslaptis, kuria nebuvo galima su niekuo dalintis. Taip pat pažadas sau: „Kai aš sukursiu savo šeimą, ji bus kitokia. Aš savo vaikus mylėsiu, visuomet jais rūpinsiuosi ir atliepsiu jų poreikius“. Laimei, suaugę alkoholikų vaikai dažniausiai sukuria šeimas. Visgi, labai retai jose jaučia gyvenimo pilnatvę. Juos dažnai kamuoja įtampa ir baimė dėl ateities, noras viską kontroliuoti, kad tik viskas būtų taip, kaip jie matė savo svajonėse, t. y. tobulai. O juk taip gyvenime nebūna…
Vaikų vaidmenys šeimoje su alkoholio problemomis
Kitos gyvenimo nuostatos priklauso nuo vaiko prisiimto vaidmens šeimoje. Paprastai yra išskiriami šie alkoholikų vaikų vaidmenys:
- Herojaus vaidmuo (vaikas tampa atsakingu už savo šeimą, rūpinasi ja kaip suaugęs asmuo. Stresinėse situacijose elgiasi taip, kad kiti galėtų juo didžiuotis);
- Ramintojo arba talismano vaidmuo (tai šeimos terapeutas. Dažnai stresinėse situacijose pasitelkia humorą);
- „Man nerūpi“ arba prarasto vaiko vaidmuo (nusišalina nuo šeimoje vykstančių procesų. Streso metu emociškai ar mintimis pabėga į fantazijų pasaulį);
- Atpirkimo ožio vaidmuo (elgiasi blogai tam, kad būtų pastebėtas. Jis būna priešiškas, linkęs į nusikalstamą elgesį, griaunantis. Visais įmanomais būdais siekia tėvų dėmesio).
Amžius ir lytis: jautrumas problemoms
Kaip į alkoholio vartojančius tėvus reaguoja vaikai, priklauso nuo daugelio faktorių: ar abu tėvai alkoholikai ar tik vienas iš jų, ar girtaujama kasdien, ar geriama namuose ir pan. Jei šeima sugeba išlaikyti įprastinę šeimos veiklą, tai mažiau įtakoja vaikus. Vaikai ikimokykliniame amžiuje ne visada suvokia kas vyksta, bet jaučia nuolatinį nesaugumo jausmą, nerimą, bet tėvai jiems yra pasaulio centras, nepriklausomai nuo to, ar patenkina net bazinius jų poreikius. Mokyklinio amžiaus vaikai nuolat seka tėvus, bando numatyti alkoholio pavartojimą. Paaugliai gali pradėti gėdytis savo tėvų arba jausti tėvams pyktį.
Jautriausias amžius - iki penkerių metų, vaikai, kad ir ne viską suprasdami, kas vyksta šeimoje, formuoja savo gyvenimo kertinius įsitikinimus. Tuo metu suformuotas vaizdas apie save, pasaulį ir aplinkinius žmones išlieka daugmaž stabilus visą gyvenimą.
Kaip rodo tyrimai, užaugusios alkoholikų tėvų dukterys yra labiau įtakotos alkoholio vartojimo problemų šeimos aplinkoje nei alkoholikų tėvų sūnūs. Mergaitės greičiausiai yra paveikiamos labiau dėl įgimtos didesnės empatijos nei berniukai. Labai dažnai užaugusios tokios moterys ieško panašių vyrų į alkoholikų tėvus tam, kad atkurtų gimtojoje šeimoje patirtas emocijas.
Kaip rodo tyrimai, vaikus traumuojančiai labiau veikia, jei alkoholikė yra motina. Tačiau jei vaikas turi galimybę nuolat bendrauti su artimu negeriančiu giminaičiu (močiute, teta, vyresne seserimi ar kt.) gali būti, kad vaikas minimaliai patirs traumuojančią šeimos aplinką ir užaugęs psichosocialinėmis savybėmis nesiskirs nuo kitų.
Savęs kaltinimas ir pagalbos paieškos
Labai dažnai vaikai dėl tėvų alkoholio vartojimo problemų kaltina save. Taip vyksta dėl vaikams ir paaugliams būdingos mąstymo savybės egocentrizmo (,,viskas pasaulyje vyksta dėl manęs“, ,,aš blogas dėl to mama/tėtis geria“). Savęs kaltinimo yra beveik neįmanoma išvengti, nes reikia įsisąmoninti, kad mama ir tėtis yra suaugę žmonės, kurie daro savo gyvenimo pasirinkimus ir vaikas tų pasirinkimų niekaip negali įtakoti. Be to, reikia suvokti, kad alkoholizmas yra liga, kuriai įveikti reikalinga specialistų pagalba.
Vieni vaikai stengiasi būti tobuli (gerai mokosi, tvarko namų buitį), kad tik nesukeltų tėvams preteksto vartoti alkoholio. Kiti kaip tik elgiasi problematiškai, kad tėvai rūpintųsi jais ir neturėtų laiko gerti. Dar kiti bando slėpti alkoholį nuo tėvų, sudaužo nupirktus butelius. Beveik visi vaikai šią šeimos problemą bando nuslėpti nuo draugų ir artimųjų, dangsto tėvus, paaugę kviečia „išblaivintojus“. Bet koks problemos slėpimas, neigimas tik pagilina problemą.
Deja, vaikai negali padėti savo tėvams įveikti alkoholizmo problemos. Alkoholio vartojimo problemai įveikti reikalinga specialistų pagalba. Vaikai gali tik paskatinti tėvus ieškoti tokios pagalbos, bet kol pats asmuo nesupranta turintis alkoholio vartojimo problemą, tol jokia pagalba yra beprasmiška. Ir vaikai, dangstydami tėvus prieš giminaičius, darbdavius, daro jiems tik meškos paslaugą.
Geriausia kreiptis į negeriančius giminaičius ar tuos žmones, kurie yra greta. Patarimo galima kreiptis paskambinus į „Vaikų liniją“. Taip pat galima kreiptis į mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą. Paaugus galima kreiptis į priklausomybės ligos centrus ar į Alanono grupes.
Ilgalaikės pasekmės ir sveikimo kelias
Psichoterapeutai pastebėjo dėsningumą - alkoholikų vaikai kreipiasi pagalbos į specialistus perkopę trisdešimtuosius gyvenimo metus. Visi jie skundžiasi nerimu, depresija, dideliu stresu ar vidine sumaištimi. Tai tiesa. Dauguma suaugusių alkoholikų vaikų turi nemažai psichosocialinių sunkumų. Įgyta patirtis gimtojoje šeimoje žmogų lydi visą gyvenimą, susikurtus gyvenimo vaidmenis asmuo gali kartoti ir savo sukurtoje šeimoje.
Vaikai, kilę iš šeimų, kur tėvai piktnaudžiavo alkoholiu, vėliau dažniau nusižudo, jiems dažniau atsiranda valgymo sutrikimai, o taip pat didėja grėsmė patiems įgyvendinti tą modelį, kurį matė savo šeimoje, netgi nepaisant visų su tuo susijusių neigiamų jausmų.
Didžiausia klaida yra alkoholizmo problemos slėpimas; galvojimas, kad alkoholio vartojimo problemos tai valios neturėjimas ir jei žmogus panorės gebės pats susitvarkyti. Pripažįstame, kad alkoholizmas - rimta visuomenės problema. Tačiau dar dažnai nepastebime tų, kurie tyliai kenčia alkoholikų šešėlyje, - alkoholikų vaikų.
Suaugusių alkoholikų vaikų (SAV) programa - tai Dvylikos žingsnių, Dvylikos tradicijų programa vyrams ir moterims, kurie užaugo alkoholikų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje. SAV programa pagrįsta įsitikinimu, kad šeimos disfunkcija yra liga, kuri paveikė mus, kuomet buvome vaikai, ir kuri veikia mus jau suaugusius. Mūsų nariai yra ir suaugę žmonės iš šeimų, kuriose nebuvo vartojama nei alkoholio, nei narkotikų; tačiau jose jie patyrė prievartą, apleistumą, nepriežiūrą ar nesveiką elgesį. Susirenkame pasidalyti savo gyvenimo ir sveikimo patirtimi išlaikydami vieni kitiems pagarbą. Mes suvokiame, kaip alkoholizmas ar kita šeimos difunkcija paveikė mus praeityje ir kaip veikia mus dabar. Pradedame atpažinti žalojančias savo vaikystės patirtis. Mūsų sprendimai ir reakcijos į gyvenimo įvykius pasirodė esą neveiksmingi. Mūsų gyvenimai tapo nevaldomi.
Ilgametė patirtis rodo, kad tokias ir panašias problemas galima spręsti individualios arba grupinės psichoterapijos metu. Tereikia išdrįsti kreiptis pagalbos. Jeigu grupėje atvirai kalbėti apie praeities nuoskaudas ir baimes nedrąsu, galima rinktis individualias konsultacijas. Padėjus kvalifikuotam specialistui, jūs galite atrasti atsakymus į daugelį rūpimų klausimų, pamažu atsikratyti skausmingos praeities naštos, ilgainiui atgauti dvasios ramybę, gebėti kurti darnius ilgalaikius santykius.
Patarimai ir pagalba
Svarbiausia neslėpti ir neneigti egzistuojančios alkoholio problemos. Labai mažiems vaikams gali būti reikalinga ir fizinė pagalba (maistas, drabužiai), vyresniems svarbus teigiamas gyvenimo pavyzdys, pokalbiai apie tai, kad jie nėra atsakingi už tėvų problemas.
Jei tavo tėtis, mama, ar globėjas vartoja žalingai, svarbu žinoti, kad esi šioje situacijoje ne vienas - tavęs laukia pagalba ir palaikymas. Gali būti labai baugu, kai tėvai vartoja nesaikingai, tikriausiai dėl to kartais vengi pasikviesti į svečius draugų ar pats stengiesi daugiau laiko praleisti ne namuose. Jei nerimauji dėl to, kad tavo tėvai ar globėjai vartoja per daug, pirmiausia pasikalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki. Atsimink, jei tavo tėvai vartoja nesaikingai, tu neturi jų dangstyti ir bijoti apie tai kalbėti. Gali pasipasakoti seneliams, o gal klasės auklėtojui ar mokytojui, taip pat gali kreiptis į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar dienos centro darbuotoją.
Prisimink: tau nereikia viskuo rūpintis vienam. Laikyti savyje visas šias neigiamas emocijas yra pavojinga, dėl jų tau gali skaudėti galvą ar pilvą, kankinti nemiga. Kai reikalai namuose klostosi ne taip, kaip norėtųsi, yra natūralu norėti pakeisti situaciją. Prisimink, kad tu negali kontroliuoti tėvų vartojimo, tačiau yra dalykų, kuriuos tu savo gyvenime gali kontroliuoti, pavyzdžiui, pasipasakoti tiems, kuriais pasitiki, praleisti daugiau laiko saugioje aplinkoje ar su kitais šeimos nariais.
Suaugusių alkoholikų vaikų (ACOA) bruožai ir gydymas
