Ugdyti sąmoningumą ir atsakomybės jausmą aplinkai reikia pradėti nuo mažens.
Rūšiavimas tiek suaugusiems, tiek vaikams gali atrodyti sudėtingas, todėl savo edukacinėms pamokoms pasirinkome aktyvią ir nesudėtingą žaidimo formą.
„Atliekų krepšinio“ pamokos sulaukė teigiamų pedagogų įvertinimo.
Vilniaus Balsių progimnazijos mokytoja Jolita Jančiauskienė džiaugiasi VASA edukacinėmis pamokomis ir pasakoja, kad vaikams labai patiko ir suteikė naujų žinių.
Anot mokytojos, rūšiavimo ir ekologinės temos jau kuris laikas yra integruotos į įvairias mokymo disciplinas, tačiau daug kas priklauso nuo pačių pedagogų išmonės, kūrybiškumo ir iniciatyvumo.
Mokytojams nuolatos reikia ieškoti originalių būdų, kaip sudominti ir motyvuoti vaikus, kaip paskatinti juos rūšiuoti mokyklose.
„Registracija į „Atliekų krepšinio“ pamokas užsipildė vos paskelbus registraciją.
Visų ugdymo įstaigų, pageidavusių šių pamokų, aplankyti negalėjome, bet tikrai tokias pamokas vykdysime ateityje.
Labai džiaugiamės pedagogų entuziazmu ir įsitraukimu.
Jaučiame atliekų rūšiavimo edukacijos poreikį, todėl ateityje tikrai organizuosime ir daugiau iniciatyvų,“ - teigia J. VASA standartu „Mano mokykla rūšiuoja“ siekiama užtikrinti vieningą atliekų rūšiavimo supratimą ir taikymą Vilniaus miesto mokyklose bei ikimokyklinėse įstaigose.
Elektronikos atliekos - visame pasaulyje sparčiausiai augantis atliekų srautas.
Kuo daugiau jų bus surinkta, tuo daugiau bus galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti - sutaupyti vertingų išteklių bei prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.
Prie šio tikslo aktyviai prisideda vaikai ir jaunimas - išmokę rūšiuoti darželiuose ar mokyklose, savo žiniomis vėliau dalijasi ir su tėvais.
Tinkamai rūšiuoti kasmet mokosi tūkstančiai vaikų.
2024 metų Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje teigiama, jog pasaulyje kasmet susidaro 62 milijonai tonų elektronikos atliekų, ar tiek, kiek pakaktų užpildyti 1,5 milijono sunkvežimių.
Nemažą dalį sudaro įvairūs smulkūs daiktai, kurių žmonės nelaiko elektronikos atliekomis ir meta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius arba kaupia garažuose ar rūsiuose.
Maždaug 35 proc. vadinamųjų nematomų elektronikos atliekų sudaro vaikiški žaislai.
Kaip svarbu tinkamai rūšiuoti net ir mažiausias elektronikos atliekas, tokias kaip vaikiški elektroniniai žaislai, televizorių ir kitų prietaisų pulteliai, USB raktai, ausinės, kompiuterio pelės ir kiti daiktai, kurie turi bateriją, kištuką arba laidą ir kurių kiekvienuose namuose galima rasti po keliasdešimt, patys mažiausi ir vyresni vaikai sužino dalyvaudami nacionaliniame aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“.
Mokyklose ir darželiuose vyksta specialios pamokėlės, o auklėtiniai, jų artimieji ir bendruomenės nariai atsakingai rūšiuoja ir priduoda elektronikos bei baterijų atliekas, mainais renka taškus, kuriuos iškeičia į sporto reikmenis, knygas, stalo žaidimus, apsilankymus kino teatruose ar pažintines keliones.
Šiemet projekte dalyvauja 1942 švietimo įstaigos.
Jei 2022-2023 mokslo metais jos surinko 292 tonas elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei 15 tonų baterijų atliekų, tai 2023-2024 mokslo metais - jau 315 tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei 17 tonų baterijų atliekų.
„Švietimo įstaigose rūšiavimas tampa naudingu įpročiu, vaikai tą įprotį parsineša į namus, todėl pamažu formuojami geri rūšiavimo įgūdžiai.
Tikiu, jog žinodami, kodėl naudinga rūšiuoti, vaikai niekada nebemes elektronikos ar baterijų į buitinių atliekų konteinerį ir šią taisyklę primins savo tėvams“, - kalbėjo Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.
Pašnekovė neabejoja, jog pasakodami vaikams apie būtinybę tinkamai rūšiuoti elektronikos atliekas, galime išauginti kartą, kuriai švari aplinka bei tvarumas bus savaime suprantami dalykai.
Edukacija
Mokydamiesi rūšiuoti pasitelkia ir kūrybą.
Vilniaus lopšelio-darželio „Karuselė“ socialinė pedagogė Valentina Kot taip pat pritaria - mokyti rūšiuoti vaikus galima pradėti jau nuo mažens, kuomet jie ypač domisi pasauliu, kyla klausimų, „kodėl“, jų vaizduotė labai laki, o protas imlus.
Valentina pati kasdienybėje aktyviai palaiko žiedinę ekonomiką, pakartotinį žaliavų panaudojimą, tad to nori mokyti ir ugdomus priešmokyklinukus.
„Svarbu vaikus išmokyti ne tik rūšiuoti, bet ir suvokti, kokia yra viso to svarba aplinkai, kurioje gyvename, žaidžiame, kuriame, augame.
Būtent todėl, supažindindami vaikus su atliekų rūšiavimo svarba bei ypatumais, mes galime formuoti jų įgūdžius, gebėjimus tinkamai rūšiuoti.
Kiekvieno žmogaus indėlis, nors ir nedidelis, prisideda prie bendro tikslo - švarios mus supančios aplinkos,“ - sakė V. Kot-Osipian.
Taip pat žr
Edukacija
„Darželinukai ir vyresni moksleiviai labai aktyviai dalyvauja konkursuose, stebina savo kūrybingumu, aktyviai mainosi nenaudojama, bet dar veikiančia elektronika ir taip skatina žiedinę ekonomiką.
Net ir patys mažiausi jau žino, kad baterijų ar elektronikos atliekų jokiais būdais negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius.
Panaudotų baterijų vieta - specialioje dėžutėje, iš kurios jos keliauja pas atliekų tvarkytojus, o šie perdirbdami atgauna vertingas medžiagas, todėl galime pasigaminti naujas baterijas, o ne teršti aplinką.
Svarbu tiek suaugusiems, tiek vaikams priminti, kad jei elektronikos ir baterijų atliekos atsiduria sąvartyne, joms yrant, išsiskiria žmonėms ir gamtai pavojingų medžiagų, o baterijos netgi gali užsidegti ar sprogti,“ - atkreipė dėmesį V. Masalienė.
Rūšiuoti elektronikos atliekoms - skirtingi būdai
V. Masalienė primena, kaip taisyklingai elgtis su elektronikos bei baterijų atliekomis.
Visų pirma, reikėtų įvertinti, ar jums nebereikalingas daiktas dar tinkamas naudoti.
Jeigu taip, geriausias sprendimas - jį kam nors atiduoti ar parduoti ir taip pratęsti jo naudojimo laiką.
Visus smulkius elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, vaikiškus žaislus su baterijomis, USB raktus, plaukų džiovintuvus, ausines, telefonus ir pan. galima atnešti į kone visuose didesniuose prekybos centruose esančias talpas, skirtas specialiai smulkiai elektronikai.
Į jas taip pat galima dėti prietaisus, kuriuose yra integruotos baterijos.
Atskirai baterijas galima atnešti į prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose, įvairiose įstaigose esančias dėžutes, skirtas specialiai baterijų atliekoms.
Stambią, sunkią buitinę techniką patogiausia perduoti užsisakius nemokamą jos išvežimą iš namų.
Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje.
Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus” namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Visą informaciją apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Švietimo įstaigos prie nacionalinio aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“, kurį kartu su partneriais įgyvendina Gamintojų ir importuotojų asociacija ir VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija, gali prisijungti visus metus.
Lapkričio mėnesį lopšelyje-darželyje sėkmingai baigtas įgyvendinti aplinkosauginio švietimo ir ugdymo projektas „Rūšiuoju atliekas - saugau gamtą“, kurį finansavo Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Projektas pradėtas vykdyti balandžio mėnesį.
Projekto tikslas - ugdyti vaikų ekologinį sąmoningumą, mokant juos teisingai rūšiuoti atliekas, saugoti gamtą ir domėtis gamtosauginėmis problemomis.
Siekiant įgyvendinti projekto tikslą organizuotos įvairios patirtinės veiklos ugdytiniams.
Formuojant vaikų ekologinį sąmoningumą, mokant juos teisingai rūšiuoti atliekas, saugoti gamtą organizuoti pokalbiai-pamokėlės apie popieriaus, plastmasės, stiklo suirimo laiką žemėje, apie medžių išsaugojimą ir makulatūros rinkimą, apie rūšiavimo naudą ir apie rūšiavimo įpročius šeimoje ir darželyje.
Organizuota patraukli vaikams STEAM veikla ,,Kaip rūšiuoti atliekas“, kurios metu ugdytiniai atliko praktines veiklas, diskutavo, samprotavo apie tai, kodėl svarbu rūšiuoti atliekas, kur jas galima panaudoti.
Akcijos ,,Gėlytę pasodink ir šiukšles susirink“ metu lopšelio-darželio ugdytiniai drauge su darbuotojais tvarkė lopšelio-darželio aplinką, puošė ją ugdytinių tėvų ir darbuotojų augintomis gėlėmis.
Vyresniojo amžiaus ugdytiniai savo žinias pasitikrino viktorinoje ,,Mokomės rūšiuoti“.
Siekiant įtraukti šeimos narius į aplinkosauginę veiklą, kvietėme dalyvauti kūrybinių darbų iš antrinių žaliavų parodoje ,,Sugalvok ir panaudok“.
Nereikalingos ir nenaudojamos antrinės žaliavos atgimė nuostabiai kūriniais, kuriuos galima ir vėl naudoti savo buityje ar gyvenime.
Už projektui skirtas lėšas įsigyti 2 vnt. lauko šiukšlių dėžių ir 3 rinkiniai šiukšlių dėžių vidaus naudojimui.
Lietuvoje tradicija rūšiuoti atliekas tęsiasi dar tik kiek daugiau nei dešimtmetį, tad tėvams trūksta žinių, kaip rūšiavimo mokyti vaikus.
Tiesa, su atliekų rūšiavimo nauda vis plačiau vaikai supažindinami jau darželyje: vyksta aplinkos tvarkymo, grąžinimo akcijos, iš atliekų gaminami darbeliai, mokoma atliekų rūšiavimo pradmenų, vykstama į ekskursijas sąvartynuose, atliekų rūšiavimo aikštelėse ir t. Pirmiausia tėvai turėtų rodyti tinkamą pavyzdį.
Vaikai stebi ir stengiasi atkartoti tėvų veiksmus, todėl jei po iškylos gamtoje kruopščiai susirenkate visas atliekas ir nedvejodami pakeliate gatvėje numestą šiukšlę, vaikai mato gerą pavyzdį.
Jei įsigysite specialias šiukšliadėžes ir kruopščiai rūšiuosite atliekas, o po to visą turinį išnešite į rūšiavimo konteinerius kieme, analogiškai elgsis ir vaikai.
Mokymas rūšiuoti atliekas per žaidimą ir pasakojimą.
Rūšiavimą galima paversti žaidimu, pavyzdžiui, surengti konkursą, kas daugiau atliekų išrūšios ar gražesnį darbelį iš jų sukurs.
Galima įsigyti spalvingas šiukšliadėžes arba papuošti jas lipdukais, vaikų pieštais simboliais ir t. t.
Galite vaikui papasakoti istoriją, kaip numestas plastikinis maišelis pateko į vandenyną, tuomet jį prarijo delfinas ar ryklys ir jam labai ilgai skaudėjo pilvą.
Mokyklinio amžiaus vaikui turėtų padaryti įspūdį pasakojimas, kad plastiko buteliai nesuyra net kelis šimtus metų.
Vartojimo mažinimas.
Labai svarbu vaikus supažindinti ne tik su atliekų rūšiavimo pagrindais, bet ir su besaikio vartojimo žala: kuo daugiau vartojame, tuo daugiau atliekų išmetame.
Todėl apsipirkdami prekybos centruose neškitės daugkartinio vartojimo maišelius, papasakokite, kodėl svarbu rinktis iš perdirbamų pakuočių pagamintus produktus, kodėl geriau pirkti Lietuvoje užaugintą produkciją ir t.
Be to, jei vaikas paprašys dar vienos naujos žaislinės mašinos ar lėlytės, nors namuose jų ir taip apstu, skatinkite jį pamąstyti, ar tikrai reikia dar vieno naujo žaislo, kuris galiausiai taps buitine atlieka.
Norite išmokti tinkamai rūšiuoti atliekas?
Kaip tinkamai rūšiuoti atliekas?
Įtvirtinti teorines žinias ir patobulinti praktinius atliekų rūšiavimo įgūdžius, vaikai su ikimokyklinio ugdymo mokytojais ir padėjėjais vyko į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą.
Aplinkosauginio ugdymo specialistai pakvietė mažuosius į virtualią klasę, esančią jų centre „TikoTiks“.
Patogiai įsitaisę ant kūrybiškai atnaujintų baldų, užsidėję virtualios realybės akinius leidosi į virtualią kelionę po atliekų tvarkymo technologijų parką.
Šioje kelionėje juos lydėjo trys smagūs personažai: robotukas Kipis, linksmuolė Bakterija ir išmintingas berniukas Mainukas.
„Smagu ugdyti jaunąją kartą rūšiavimo paslapčių, nes jie žino ir nori sužinoti kartais net daugiau nei didžioji dalis suaugusiųjų, - įspūdžiais apie darželyje vykdytą edukaciją dalinosi VšĮ „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.
- Aišku, kaskart organizuodami edukacijas mokyklose, darželiuose, išgirstame ir tokių atsakymų į mūsų klausimus: „Kur tėvelis deda padangas, kai pasikeičia naujomis? - „Į konteinerį!“ ; „Kur močiutė deda sulūžusią kėdę?“ - „Prie konteinerio!“ Juos visada skubame pataisyti.
Edukacines programas švietimo įstaigose VšĮ „Gamtos ateitis“ vykdo nuolat, pagal patvirtintą 2018 m.
Perdirbimas vaikams | Plastiko, stiklo ir popieriaus perdirbimas | Perdirbimo simbolis | Vaikų akademija
Balandžio 17-21 dienomis Raudondvario lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ buvo organizuotas projektas ,,Rūšiuoju - gamtą tausoju“.
Balandžio 21 d. visa darželio bendruomenė tvarkė savo artimiausią aplinką - darželio kiemą, teritoriją, pamiškę.
Ugdytiniai suprato, kad rūšiavimas nėra sudėtingas, bet labai naudingas darbas.
Vaikai susipažino su daiktų žymėjimu ženklais „Galima perdirbti“, sužinojo, kaip taupomi gamtos ištekliai, medžiagos, iš kurių yra pagamintos pakuotės, perdirbimo metu naudojamos kaip žaliavos.
Todėl labai svarbu nešiukšlinti aplinkos, rūšiuoti atliekas, taupyti vandenį, elektrą.
Kūrybinėse veiklose, žaidimuose galime panaudoti nebereikalingus daiktus, atliekas, antrines žaliavas.
Ugdymo veiklose svečiavosi ir užsiėmimus vedė visuomenės sveikatos specialistė Guoda Lipinė.
Vaikams buvo rodomi informaciniai filmukai „Kaip rūšiuoti atliekas?“, „Gamtos išsaugojimas“, pateiktos įvairios užduotys.
Ugdytiniai kartus su mokytojomis išsakė savo idėjas ir pasiūlymus apie atliekų tvarkymą, naudodami gamtinę medžiagą, kartoną, tualetinio popierius ritinėlius, audinio skiautes, siūlus ir kitas antrines žaliavas kūrė, konstravo paukščius, gyvūnus, medžius, žuvis.
A3 lapo formate kurdami kolektyvinius plakatus ekologijos, atliekų rūšiavimo temomis, užrašė šūkius, mintis, kurios skatina tausoti aplinką.
Darbai eksponuojami lopšelio-darželio „Vyturėlis” edukacinėse erdvėse.
| Mokykla/Darželis | Įvykusių pamokų skaičius | Vaikų, gavusių žinių apie rūšiavimą |
|---|---|---|
| Vilniaus mokyklos ir darželiai | 90 | ~2000 |
tags: #atlieku #rusiavimas #vaiku #piesiniuose
