Jungtinės Karalystės toksikologijos ekspertai patvirtino galimą riziką kūdikių, maitinamų sojos pagrindo mišiniais, sveikatai. Nors paprastai sojos produktai laikomi sveiku maistu, kūdikiams jie gali kelti pavojų dėl didelio fitoestrogenų ir metalų, tokių kaip aliuminis ir manganas, kiekio. Taip pat neatmetama galimybė, jog šiuose mišiniuose gali būti genetiškai modifikuotos sojos.
Sojos mišiniai dažniausiai rekomenduojami kūdikiams, alergiškiems karvės pieno baltymui. Jungtinėje Karalystėje 2% visų kūdikių yra maitinami sojos mišiniais, o JAV - apie 750 000 (20%) kūdikių per metus. Lietuvoje tikslių duomenų apie sojos mišiniais maitinamų kūdikių skaičių nėra, tačiau 1999 m. iki 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių buvo tik kiek daugiau nei 20%, o likę 80% buvo maitinami mišiniais arba karvės pienu.
Genetiškai modifikuota soja ir jos poveikis kūdikiams
Genetiškai modifikuotos (GM) sojos yra daugelyje produktų, įskaitant kūdikiams skirtą maistą. Mokslininkai diskutuoja apie GM produktų saugumą; kai kurie teigia, kad jie yra saugūs, kiti mano, kad jie gali pažeisti imuninę sistemą ir sąlygoti piktybinių bei alerginių ligų išsivystymą. Kūdikiai, dėl savo besivystančios imuninės sistemos, yra labiau pažeidžiami nei suaugę. GM soja ar net jos pėdsakai gali būti ypač pavojingi kūdikiams, maitinamiems vien sojos pagrindo produktais, o tokių produktų poveikis vaiko vystymuisi kūdikystėje ir vėliau dar nėra iki galo ištirtas.
Nuo 1998 m. pagal ES reikalavimus gamintojai privalo nurodyti maiste esančius GM produktus, tačiau dėl įstatymo spragų neprivaloma nurodyti GM priedų, tokių kaip lecitinas, gaunamas iš genetiškai modifikuotos sojos.
Fitoestrogenai sojos mišiniuose: estrogenų poveikis kūdikiams
Sojos pupelės yra gamtinis estrogenų, vadinamų fitoestrogenais, šaltinis. Šie junginiai pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis kaip moteriškas hormonas estrogenas. Susirūpinimą dėl sojos mišinių įtakos kūdikių sveikatai iškėlė Naujosios Zelandijos sojos informacijos tinklas 1995 m., kai tyrimų rezultatai parodė, jog sojos pagrindo mišiniai gali pavojingai padidinti estrogenų kiekį kūdikio organizme. Jau 1986 m. atliktas tyrimas parodė statistinį ryšį tarp priešlaikinio mergaičių lytinio brendimo (telarche) požymių atsiradimo ir sojos mišinių naudojimo.
1996 m. JAV ištirtuose sojos mišiniuose, siūlomuose kūdikių mitybai nuo gimimo, fitoestrogenų kiekis buvo 6-11 kartų didesnis, nei reikalinga sukelti moterų menstruacinio ciklo pakitimams. Ištyrus fitoestrogenų kiekį 21 berniuko kūdikio plazmoje, nustatyta, kad šios medžiagos buvo 200 kartų daugiau nei tokio pat amžiaus berniukų, maitinamų motinos pienu. Motinos piene estrogenų kiekis yra nežymus. Buvo padaryta išvada, kad būtini išsamūs tyrimai, įvertinantys galimą fitoestrogenų įtaką tolimesnei sveikatai, ypač kai jie vartojami labai ankstyvame žmogaus gyvenime. Mokslininkai kelia klausimą, ar kūdikių maitinimas sojos mišiniais nėra vienas didžiausių nekontroliuojamų eksperimentų su žmogaus kūdikiu.
Izoflavonai, esantys sojos produktuose, laikomi antitiroidiniais agentais, kurie gali sukelti Bazedovo ligą (gūžį). Į šią rizikos grupę patenka kūdikiai, maitinami sojos mišiniais, taip pat žmonės, vartojantys didelius kiekius sojos maiste ar izoflavonų papilduose.
Metalai sojos mišiniuose: aliuminis ir manganas
JAV paskelbti saugūs mangano kiekio normatyvai suaugusiųjų, mažų vaikų ir kūdikių mityboje skiriasi. Kūdikiams iki 6 mėnesių rekomenduojama 0,6 mg riba per parą. Brandžiame motinos piene 100 ml randama 0,0004 - 0,0015 mg mangano, o priešpienyje jo visai nėra. Taigi, leistinas mangano kiekis maisto mišiniuose apie 120 kartų viršija jo kiekį motinos piene.
Šio elemento perteklius gali pakenkti kūdikių smegenų vystymuisi ir pakeisti elgesį paauglystėje. Ruth Welch iš JAV Maisto ir vaistų administracijos teigia, jog kuo skubiau žadama peržiūrėti normatyvus ir leidžiamą mangano kiekį kūdikių iki 6 mėn. maiste sumažinti iki 0,005 mg per parą.
Ištyrus sojos mišinius, nustatyta, kad kūdikiai iš sojos mišinių (suvalgę vidutiniškai 1 litrą) per parą gauna labai įvairų mangano kiekį - nuo 0,2-0,4 iki 2,2 mg, o tai žymiai viršija motinos piene randamą mangano kiekį. Mokslininkai paskaičiavo, kad 8 mėn. kūdikis, maitinamas sojos mišiniu, kasdien absorbuoja 1,1 mg mangano daugiau nei yra normalus kūdikio poreikis. Šis perteklius pasiskirsto organizme: raudonuose kraujo kūneliuose, kepenyse, inkstuose. 8% deponuojami smegenyse ir gali sukelti mangano poveikį. Tai buvo patvirtinta tragiškų įvykių JAV, kai kepenų ligomis sergantiems kūdikiams buvo skirtas intraveninis maitinimas, kuriame mangano kiekis nebuvo didesnis nei leidžia normatyvai ar randama sojos mišiniuose. Iš 57 kūdikių, gavusių šį „saugų“ mangano kiekį, 2 išsivystė motorikos sutrikimai, o 6 buvo diagnozuota bazalinių ganglijų pažeidimas.
Žinomas mangano poveikio žmogui ir gyvūnams tyrinėtojas Crinella iš Kalifornijos rado padidėjusį mangano kiekį hiperaktyvių vaikų plaukuose, lyginant su kontroline grupe. Jis padarė išvadą, jog susikaupęs manganas bazaliniuose ganglijuose gali sukelti elgesio pakitimus brendimo laikotarpiu, kai daugybė stresorių reikalauja didelio dopamino išsiskyrimo, atsakingo už endorfinų išsilaisvinimą smegenyse. Tai padeda reguliuoti reakcijas į stresą, sukelia sedaciją. Todėl esant mažam dopamino kiekiui paauglystės laikotarpiu išryškėja ypatingai agresyvus elgesys.
1996 m. Amerikos pediatrų akademija paskelbė apie aliuminio toksiškumą kūdikiams ir mažiems vaikams, atkreipdama dėmesį į didelį aliuminio kiekį, randamą sojos mišiniuose. Motinos piene aliuminio randama nuo 4 iki 65 ng/ml, o sojos mišiniuose - nuo 600 iki 1300 ng/ml. Aliuminio šaltinis mišinyje yra mineralinės druskos, naudojamos mišinio gamyboje. Aliuminis, sudarantis 8% žemės plutos, yra trečias labiausiai paplitęs elementas, kurio biologinės funkcijos žmogaus organizme iki šiol nerandamos.
Aliuminio toksiškumas pasireiškia tuo, jog jis nusėda kauluose ir centrinėje nervų sistemoje, ypač jei yra nepakankama inkstų funkcija dėl neišnešiotumo ar kitų ligų. Be to, aliuminis konkuruoja su kalciu ir sutrikdo kaulų mineralizaciją. Tokios kilmės osteopenija buvo stebėta neišnešiotiems ir hipotrofiškiems kūdikiams, maitintiems sojos mišiniu.
Ką sako kompanijos gamintojos?
Prestižiniame medicinos žurnale JAMA 2001 m. paskelbti tyrimų rezultatai teigia, jog atlikus telefoninę apklausą 248 vyrų ir moterų (20-34 m. amžiaus), kurie buvo maitinti kūdikystėje sojos mišiniais, nebuvo nustatyta jokių sveikatos sutrikimų, išskyrus tai, kad moterys turėjo vidutiniškai trečdaliu ilgesnį menstruacinį ciklą lyginant su kontrolinėje grupėje buvusiais asmenimis, maitintais karvės pieno pagrindo mišiniais. Tačiau šis tyrimas yra labai kritikuojamas dėl metodologijos: jis remiasi respondentų atmintimi, nefiksuojama interviu apimtis, tiriamųjų imtis per maža išvadoms daryti, nenurodyti sojos mišinio naudojimo kiekiai ir trukmė. Be to, tyrimas buvo finansuotas pačių gamintojų.
Kita informacija apie potencialiai kenksmingas medžiagas maiste
Švedijos Nacionalinė maisto agentūra atliko išsamius vaikams skirtų maisto produktų tyrimus. Nors nenustatė didžiausių leistinų kiekių viršijimo atvejų, priėjo išvadų, kad net ir nedideli sunkiųjų metalų kiekiai per ilgą vartojimo laiką gali paveikti kūdikių iki 1 metų ir vaikų iki 3 metų sveikatą. Kai kurių maisto produktų, skirtų kūdikiams ir mažiems vaikams, sudėtyje nustatomi sunkiųjų metalų - arseno, švino ir kadmio likučiai. Ypač daug arseno rasta ryžių produktuose. Nors ryžių košės vartojamos trumpesnį laiką, ryžių gėrimai, dažnai naudojami kaip pieno pakaitalas, gali kelti pavojų sveikatai, todėl rekomenduojama neduoti ryžių gėrimų vaikams iki šešerių metų amžiaus.
Lietuvos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pabrėžia, kad Lietuvoje kasmet ištiriama 20-30 kūdikiams ir mažiems vaikams skirto maisto mėginių. Specialistai pataria tėvams maitinti vaikus kiek įmanoma įvairesniu ir, pagal galimybes, namuose ruoštu maistu.
Arsenas, kadmis ir švinas natūraliai randami dirvožemyje ir gali patekti į maisto žaliavas. ES teisės aktuose yra patvirtintos šių metalų didžiausios leistinos koncentracijos maisto produktuose. Tačiau net ir nedideli sunkiųjų metalų kiekiai, ilgainiui kaupiantis organizme, gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.
Alergija karvės pienui ir jos alternatyvos
Nuo 5-15% kūdikių išsivysto nepageidaujamos reakcijos į karvės pieno baltymą, o tikroji alergija nustatoma 2-7,5% kūdikių. Alergija karvės pienui (KP) vystosi dėl imunologinių reakcijų į vieną ar daugiau pieno baltymų. Simptomai gali būti įvairūs, įskaitant odos, virškinamojo trakto ir kvėpavimo takų problemas.
Maitinimas krūtimi yra naudingiausias kūdikiams ir rekomenduojamas mažiausiai pirmus 4 gyvenimo mėnesius. Išimtinai krūtimi maitinamiems kūdikiams alergija KP pasireiškia rečiau. Jei kūdikiui nustatoma alergija KP, skiriama eliminuojamoji dieta motinai arba specialūs pieno mišiniai.
Sojos baltymai nėra laikomi hipoalerginiais, o nepageidaujamos reakcijos į sojos mišinius pasireiškia 10-35% kūdikių, alergiškų KP. Dėl šios priežasties sojos mišiniai rekomenduojami tik vyresniems nei 6 mėn. kūdikiams ir tik atsisakius labai hidrolizuotų ar aminorūgščių mišinių.
Aliuminis buityje ir jo poveikis sveikatai
Aliuminis yra plačiausiai Žemėje paplitęs metalas, randamas buityje naudojamuose gaminiuose, induose, folijoje, kepimo milteliuose ir nereceptiniuose vaistuose. Jis patenka į žmogaus organizmą per maistą, vandenį, vaistus, maisto priedus. Aliuminis kaupiasi kūno audiniuose, kauluose, o su amžiumi jo koncentracija didėja smegenų audiniuose. Per didelis aliuminio susikaupimas organizme gali sukelti osteoporozę, neigiamai paveikti inkstus, centrinę nervų sistemą - pablogėja atmintis, didėja nervingumas, atsiranda polinkis į depresiją. Taip pat yra įtarimų, kad jis gali sukelti krūtų vėžį.
Maisto chemijos žinovas A. Žilinskas teigia, kad ruošiant maistą retkarčiais naudoti aliuminio foliją yra saugu, tačiau nereikėtų persistengti. Kepimo folijos paviršius padengtas specialia aliuminio oksido plėvele. Pažeidus šią plėvelę ir esant rūgščiam ar šarminiam maistui, susidaro tirpūs aliuminio junginiai. Tačiau profesorius akcentuoja, kad aliuminis negali sukelti visų melagienoje vardijamų susirgimų - demencijos, vėžio, Alzheimerio, apsigimimų ir kt. Jis nelaikomas nuodingu metalu, o jo poveikis, su maistu gaunamas, nėra pakankamai didelis, kad sukeltų problemų sveikiems žmonėms. Žmogaus organizmas absorbuoja mažiau nei 1% aliuminio, esančio maiste ar geriamajame vandenyje, o 95% pašalina inkstai.
Didžiausias triukšmas kilo dėl aliuminio junginių naudojimo antiperspirantuose, tačiau tyrimai nepatvirtino, kad aliuminio druskos gali būti krūties vėžio priežastimi. Aliuminio poveikis tam tikrais atvejais siejamas su demencija, sutrikusia nervų funkcija ir plaučių dirginimu, tačiau vieninteliu šių ligų sukelėju niekada nėra įprastas, su maistu gaunamas aliuminio kiekis.
tags: #aliuminio #kiekis #misiniuose #kudikiu
