Į skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuose dirbančius medikus beveik kasdien kreipiasi žmonės, kuriems pasireiškė apsinuodijimo simptomai. Neretai tokie pacientai - vaikai, nors netrūksta ir suaugusių pacientų. Ką reikia žinoti apsinuodijus, kokia pirmoji pagalba prarijus, įkvėpus nuodingų medžiagų ar joms patekus į akis arba ant kūno?

Vaikai turėtų nuo mažens būti mokomi prieš valgydami ar gerdami jiems nežinomus dalykus paklausti suaugusiųjų, ar kas tai yra, ir tik sulaukus patvirtinimo, kad ragauti saugu - valgyti ir gerti.

Apsinuodijimo priežastys ir rūšys

Apsinuodijimų informacijos biuro duomenimis, 2017 m. stacionariai gydyti 759 apsinuodiję 0-17 metų amžiaus vaikai. Vaikai dažnai apsinuodija dėl nesaugios aplinkos ar nežinojimo apie pavojingų medžiagų sukeltą pavojų. Apsinuodyti galima labai įvairiomis medžiagomis.

Maistas žmogų aprūpina būtinomis organizmui medžiagomis ir palaiko gyvybinius procesus. Šiuo metų laiku daugiau geriame nevirinto vandens, pieno, valgome vaisių, uogų ir daržovių, padaugėja musių, dėl dažnų vidurių sutrikimų susilpnėja skrandžio apsauginis barjeras, o šiltas oras palankus mikroorganizmams greitai daugintis. Dažniausiai apsinuodijama dėl netinkamo maisto produktų paruošimo arba toksinėm medžiagom patekus į maistą. Nemikrobinės kilmės apsinuodijimus sukelia gyvulinės kilmės produktai - nuodingos žuvys, žuvų ikrai ir augalinės kilmės - grybai, augalai, vaisių kauliukai. Galima apsinuodyti, kai į maistą patenka nuodingų žolių, skalsių, cheminių medžiagų, žemės ūkyje naudojant chemikalus, maistinių priedų. Produktai gali tapti nuodingais.

Apsinuodijimo maistu požymiai

Vaikų apsinuodijimo maistu požymiai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo to, kokia bakterija, virusas ar toksinas sukėlė problemą. „Vieni pirmųjų apsinuodijimo maistu požymių yra pykinimas ir vėmimas. Vaikas taip pat gali skųstis stipriais spazmais pilvo srityje. Dažnai pasireiškia vandeningas viduriavimas, bendras silpnumas. Apsinuodiję vaikai gali greičiau dehidratuoti, todėl šalia minėtų simptomų gali atsirasti papildomų požymių - išsausėjusi oda, sumažėjęs šlapinimasis ar vangumas“, - pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė. Tarp pagrindinių požymių dažniausiai minimas pykinimas, vėmimas, viduriavimas, apetito stoka, galvos bei pilvo skausmas ir padidėjusi kūno temperatūra, tačiau priklausomai nuo apsinuodijimo tipo, jie gali šiek tiek skirtis.

Apsinuodijus gyvulinės kilmės produktais prasideda vidurių skausmas, vėmimas, viduriavimas, atsiranda didelis silpnumas, suretėja pulsas, sutrinka regėjimas. Apsinuodijus grybais prasideda stiprus vėmimas, spazminio pobūdžio pilvo skausmai, viduriavimas krauju, silpnumas. Antrą-trečią parą - gelta, kepenų-inkstų funkcijų sutrikimai. Nesulaukęs pagalbos žmogus gali mirti. Apsinuodijus žemės ūkyje naudojamomis cheminėmis medžiagomis dar prisideda psichinis sujaudinimas: neramumas, baimė, galvos skausmas ir svaigimas, ūžimas ausyse, akių skausmas, sutrinka kalba, eisena.

Infekcinės ligos

Vienos jų - toksikoinfekcijos - tai susirgimai, kuriuos sukelia į žmogaus organizmą patekę maisto produktai, užkrėsti gyvais patogeniniais (sukeliančiais ligas) mikroorganizmais. Šiai grupei priklauso jersinijos (jersiniozė), salmonelės (salmoneliozė) bei šigelės (dizenterija).

Jersiniozė: Pagrindinis infekcijos šaltinis yra graužikai, laukiniai ir naminiai gyvūnai (dažniausiai kiaulės, katės, šunys, arkliai, triušiai). Žmonės dažniausiai užsikrečia nuo gyvūnų išmatomis užteršto maisto ar vandens. Tačiau galima užsikrėsti ir tiesiogiai kontaktuojant su sergančiu gyvūnu ar namų augintiniu. Infekcija gali plisti per daržoves, vaisius, mėsos, paukštienos ir pieno produktus, vandenį. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas jersinijomis laikant jį kartu su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis. Žaliavinis karvės ar ožkos pienas, iš jo pagaminta varškė, sūris taip pat gali būti infekuoti. Jersinijos labiausiai dauginasi daržovių puvimo vietose. Nepakankamai kruopščiai nuvalytos ir nuplautos pūvančios daržovės ar iš jų pagaminti patiekalai taip pat gali būti ligos priežastimi. Didžiausią riziką susirgti jersinioze turi maži vaikai ir vyresni žmonės, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs. Inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 3 iki 19 dienų. Maži vaikai dažniausiai karščiuoja, jiems skauda pilvą, viduriuoja, neretai su krauju išmatose. Šie simptomai paprastai trunka 4-7 dienas, kartais iki 3 savaičių. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems dominuojantys požymiai gali būti tik karščiavimas ir pilvo skausmas, todėl neretai infekcija primena apendicitą. Patariama vartoti tik pakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, paukštieną, kitą mėsą, gerti tik pasterizuotą arba virintą pieną ir jo produktus, kruopščiai plauti daržoves.

Salmoneliozė: Tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Išsivysto plonosios žarnos uždegimas, todėl viduriuojama, karščiuojama, skauda pilvą ir galvą. Užsikrėtus, ligos požymiai atsiranda po 12-72 valandų. Liga paprastai trunka 4-7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Tačiau bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir negydoma liga gali baigtis mirtimi. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Vakcinos nuo salmoneliozės nėra.

Stafilokokų sukeltas apsinuodijimas: Ją sukeliantys mikrobai labai išplitę aplinkoje. Jų šaltinis dažniausiai yra įvairiomis odos ir gleivinių pūlinėmis ligomis (pirštų, nagų pūliniai uždegimai, pūlinga angina, nesveiki dantys) sergantys žmonės. Stafilokokais gali būti užterštas tešmens uždegimu sergančių karvių pienas. Pavojingas žmogui stafilokokų gaminamas toksinas yra atsparus temperatūrai ir visiškai suyra tiktai kaitinant +120°C 35 minutes. Pavojingas sveikatai šio toksino kiekis palankioje stafilokokams temperatūroje maisto produktuose susikaupia per 2-3 val. Liga prasideda pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu, ne vėliau kaip po 2-4 val. suvalgius įtartino maisto. Dažniausiai krečia šaltis, gali pakilti temperatūra. Būdingas didelis bendras silpnumas, alpimas, labai dažnas pulsas.

Ūmų susirgimą - toksikozę, sukelia maisto produktai, turintys specifinių toksinų, kuriuos gamina patogeniniai mikroorganizmai. Mikotoksikozę sukelia maisto produktai, užteršti pelėsiniais grybeliais ir jų gyvybinės veiklos produktais - mikotosinais.

Apsinuodijimas buitiniais chemikalais

Į skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuose dirbančius medikus beveik kasdien kreipiasi žmonės, kuriems pasireiškė apsinuodijimo simptomai. Neretai tokie pacientai - vaikai, nors netrūksta ir suaugusių pacientų. Ką reikia žinoti apsinuodijus, kokia pirmoji pagalba prarijus, įkvėpus nuodingų medžiagų ar joms patekus į akis arba ant kūno?

Šiuo metu buitinė chemija namuose naudojama labai gausiai. Apsinuodijus chemikalais, sveikatai gali kilti rimtas pavojus. Apsinuodyti galima medžiagai patekus ant odos ir į akis, įkvėpus nuodingų garų. Galima išskirti tokias grėsmingiausias buitinės chemijos priemones: unitazo ir orkaitės valiklius, indaplovės bei skalbimo kapsules, kuriose būna šarminių medžiagų. Vaikams ypač pavojingi buteliai su purkštukais, nes vaikai gali prisipurkšti nuodingos medžiagos ant veido, į akis. Pavojingiausios yra tokios medžiagos, kurios turi vadinamąjį korozinį poveikį. Prarijus šių medžiagų, gali kilti virškinamojo trakto cheminis nudegimas, kurį lydi sudėtingos komplikacijos.

Skalbimo skysčiai būna sufasuoti į kapsules, kurios pavojingos tuo, kad jose didelė cheminių medžiagų koncentracija. Kapsulė yra tirpi, įsidėjus į burną ji sudrėksta nuo seilių ir greitai prakiūra. Išsigandęs vaikas gali dalį kapsulės turinio nuryti. Koncentruotos medžiagos pasižymi koroziniu poveikiu, todėl gali ne tik parausti burnos gleivinė, bet ir prasidėti seilėtekis, graužti gerklę. Pavojus apsinuodyti kyla ir sumaišius kelis skirtingus valiklius.

Labai pavojingi naftos perdirbimo produktai (benzinas, žibalas, mazutas), antifrizas (etilenglikolis). Įkvėpus mažą kiekį benzino garų, gali atsirasti ašarojimas, kosulys, pykinimas, vėmimas. Kurį laiką gali svaigti ar skaudėti galvą, kilti juokas be priežasties, ašarojimas, jaudulys, haliucinacijos. Paprastai išnešus nukentėjusįjį į gryną orą, šie simptomai greitai išnyksta.

Dažniausiai tai būna gėlių trąšos, priemonės nuo vabzdžių, graužikų nuodai. Šios priemonės gali būti labai pavojingos.

Asmens higienos priemonės yra vienos gausiausiai namuose laikomų priemonių. Kosmetikos produktai, muilai, šampūnai dažniausiai yra mažai kenksmingi. Pavojus gali kilti prarijus didesnį kiekį, pavyzdžiui, dantų pastos, išgėrus putojančių produktų. Pavojų kelia vėmimas su putomis. Putomis galima užspringti ar pažeisti kvėpavimo takus. Tokiam apsinuodijimui gydyti naudojamas simetikonas. Jo veikimo poveikis pasireiškia putojimo mažinimu apsinuodijus paviršiaus įtempimą didinančiomis medžiagomis, t. y. stabdo burbulų su dujomis susidarymą, kaupimąsi virškinamajame trakte ir skatina dujų pasišalinimą iš organizmo. Apsinuodijimo putojančiais detergentais atvejais patartina namų vaistinėlėje turėti simetikono, kurio savo sudėtyje turi, pvz., Espumisan L 40 mg/ml geriamieji lašai (emulsija).

Apsinuodijimas vaistais

Apsinuodijimas medikamentais yra dažniausia apsinuodijimų rūšis visose vaikų amžiaus grupėse. Maži vaikai dažniausiai atsitiktiniai išgeria tų medikamentų, kuriuos naudoja suaugusieji. Vaikams kai kurie preparatai gali būti mirtinai nuodingi išgėrus ar net apčiulpus vos vieną tabletę.

• Vaistus laikykite atskirai nuo kitų buityje vartojamų preparatų, vaikams nepasiekiamoje vietoje, užrakintus.
• Venkite vaistų vartojimo mažamečių vaikų akivaizdoje, nevadinkite jų saldainiais.
• Nevartokite vaistų tamsoje.
• Rinkitės vaistus vaikams saugioje pakuotėje.
• Venkite didelių vaistų pakuočių.

Apsinuodijimas augalais ir grybais

Vienas iš pavojingiausių maisto produktų yra grybai. Daugelis grybus naudoja labai retai ir mažai juos pažįsta. Dėl šios priežasties gali prisirinkti ir maistui netinkamų, nuodingų. Reikia nepamiršti, kad kai kurie grybai yra mirtinai pavojingi.

• Kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas.
• Būkite budrūs! Persivalgiusiam ar sunkiai grybus virškinančiam žmogui, jei tai nėra apsinuodijimas nuodingaisiais grybais, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime praeina per 4-6 valandas. Vaikams gali būti sunkesnių pasekmių.
• Įsidėmėkite: nuodingos uogos - viena pavojingiausių augalo dalių.

Apsinuodijimas gyvsidabriu

Gyvsidabris yra nuodingas visoms gyvybės formoms. Tai - sunkusis metalas, netirpstantis vandenyje, tačiau garuojantis bet kokioje temperatūroje, net žemesnėje kaip 0 laipsnių. Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie neturi nei spalvos, nei kvapo. Gyvsidabriu galima apsinuodyti, kai patalpų oras užteršiamas jo garais. Nors Lietuvoje vaistinėse gyvsidabrio termometrai yra pakeisti galistano termometrais, užpildytais nepavojingu metalo lydiniu, dažnuose namuose dar naudojami senieji ar iš kitų šalių atsivežti gyvsidabrio termometrai. Jeigu sudaužėte termometrą ir abejojate, ar tai gyvsidabrio, ar galistano termometras, rekomenduojame imtis atsargumo priemonių ir bet kokį termometrą tvarkyti kaip gyvsidabrio.

Apsinuodijimas dūmais ir dujomis

Labai pavojingas yra apsinuodijimas buityje naudojamomis dujomis, o prasidėjus šildymo sezonui - anglies monoksidu, kitaip vadinamu smalkėmis. Dujinės viryklės, dujų katilai, taip pat kietojo kuro katilai, vandens dujiniai šildytuvai turi būti kokybiškai prižiūrimi. Namuose, kuriuose naudojami prietaisai, gaminantys šilumą degimo metu, patariama įrengti anglies monoksido detektorių.

Apsinuodijimas žaislais

Žaislas - bet koks gaminys (ar medžiaga), sukonstruotas arba aiškiai skirtas žaisti vaikams iki 14 metų. Nors ir paradoksalu, tačiau ir vaikų žaislai gali kelti apsinuodijimo pavojų. Dažniausiai vaikų žaisluose aptinkamos cheminės medžiagos - ftalatai. Jie laikomi plačiausiai paplitusiu pasaulyje žmogaus sukurtu teršalu ir yra pavojingi vaikų sveikatai. Ftalatų randama minkštų plastmasinių žaislų sudėtyje. Kai kurių rūšių ftalatai yra visai draudžiami žaisluose, kitų negali būti daugiau nei 0,1 proc., tačiau pasitaiko atvejų, kai šie reikalavimai pažeidžiami. Į vaiko organizmą ftalatai patenka pro odą ar burną. Vaikams ftalatai gali sukelti odos bėrimų, astmą, kenkia kepenims, inkstams, sutrikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą.

Paskutiniu metu gana populiarus vadinamasis išmanusis plastilinas, arba šlykštukai (angliškai „slime“). Jis įvardijamas kaip puiki edukacinė priemonė, skatinanti vaikų ir paauglių kūrybiškumą, tačiau neužsimenama apie pavojų. Medikai perspėja, kad ši priemonė savo sudėtyje turi pavojingos, ypač vaikų ir paauglių sveikatai, medžiagos - borakso.

Apsinuodijimo riziką taip pat kelia elektroniniai žaislai ir baterijos. Juose yra įvairiausių cheminių medžiagų, tarp jų kadmio, ličio, švino. Didelį pavojų kelia ličio baterijos. Jos naudojamos įvairiuose žaisluose, dekoracijose. Mažiems vaikams šios baterijos primena saldainiukus ir jie noriai jas dedasi į burną. Prarytos ličio baterijos, be pavojaus užspringti, užstrigusios gerklėje išskiria rūgštį, kuri sukelia stiprius nudegimus ir vidinį kraujavimą - galimas stiprus sužalojimas ir net mirtis.

Patarimai, perkantiems vaikiškus žaislus:

• Pavojaus sveikatai nesukeliantis žaislas turi būti paženklintas ženklu CE. CE - žymuo, patvirtinantis, kad žaislas atitinka jam taikomus ir jo gamintojui privalomus saugos reikalavimus ir kad žaislui buvo atliktos atitikties įvertinimo procedūros pagal šiuos reikalavimus. CE ženklas, žaislo įvardijimas, gamintojo ir (ar) jo įgaliotojo atstovo ar importuotojo pavadinimas ir (ar) prekybos firmos vardas, prekės ženklas bei adresas turi būti pateikti ant žaislo ar jo pakuotės taip, kad būtų matomi, lengvai įskaitomi ir nenutrinami. Jei žaislai yra maži ar susideda iš smulkių dalių, minėti duomenys gali būti pateikiami ant pakuotės, etiketėje ar lapelyje. Jeigu šie duomenys pateikiami ne ant žaislo, naudotojui patariama juos saugoti.
• Nepirkite plastmasinių žaislų, padengtų laku ar dažais. Dauguma dažų toksiški, be to, jie gali atsilupti ir dažų ar lako gabalėliai gali patekti ant rankų, o po to ir į burną.
• Prieš duodami vaikams pliušinius žaislus, juos pora kartų išskalbkite, kitus - nuvalykite drėgnu skudurėliu.
• Nepirkite prikvėpintų (net saldžiai) ar nemalonų cheminį kvapą turinčių žaislų.
• Mažiau plastiko! Geriau nesirinkti žaislo su užrašu „vinilas“ ar „PVC“.
• Pasidomėkite informacija apie uždraustus tiekti į rinką žaislus.

Pirmoji pagalba apsinuodijus vaikui

Jei šeimoje yra vaikų, specialistai pataria vaistus ir kitas chemines priemones (valiklius, ploviklius ir pan.) laikyti ne su maisto ir kitais kasdieniais produktais, bet atskirose spintelėse. Dalis tėvų vartojamus vaistus vadina „saldainiais“, „sirupėliu“, „limonadu“. Nedarykite to, pataria Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai. Be to, net ir ūgtelėjusiems vaikams nereikėtų leisti savarankiškai vartoti vaistų - kai kuriuos medikamentus lengva perdozuoti.

Jei nuodams patekus ant odos, reikėtų nusirengti rūbus ir kūno vietą, ant kurios galėjo patekti nuodingos medžiagos, plauti nekarštu vandeniu 15-20 minučių. Jei oda nepažeista, galima naudoti muilą. Jei nuodai pateko į akis, jas taip pat būtina nedelsiant praplauti tekančiu vandeniu. Tai daryti reikėtų ilgai - 15-30 minučių. Labai svarbu, kad išplautumėte visą akį - dėl to reikėtų plaunant pakelti akies voką, kad vanduo pasiektų rageną ir junginės maišą.

Medikų teigimu, pastaraisiais metais daugėja pacientų, kurie apsinuodija įkvėpę nuodingų medžiagų. Paprastai tai įvyksta uždaroje patalpoje. Jei nuodingos medžiagos į organizmą pateko jas prarijus (kas labai dažnai būna netinkamo maisto, vaistų ar alkoholio bei kitų kvaišalų atveju), pirmiausia reikėtų įvertinti žmogaus būklę.

Kuo greičiau nutraukite kontaktą su nuodinga medžiaga, atidarykite langus, apsinuodijusįjį išveskite ar išneškite į gryną orą!

Jei apsinuodijimo simptomai atsirado ką tik suvalgius grybų, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą: duodama išgerti stiklinę šilto vandens ir patariama įsikišti pirštus į burną. Apsinuodijus kitu maistu, patarkite žmogui gulti ir ilsėtis. Užklokite jį, duokite daug skysčių (negazuoto mineralinio ar kitokio vandens, silpnos juodosios arbatos).

Jei vaikas labai emociškai susijaudinęs ir suaugusieji intuityviai jaučia, kad vaikas gali būti pavojingas sau; kartais paaugliai pavartoja narkotikų ir, kad nuslėptų tai, dar išgeria alkoholio. Jei apsinuodijo vaikas, būtina kuo greičiau kviesti pagalbą, skambinant pagalbos telefonu 112 arba į Apsinuodijimų informacijos biurą telefonu +370 5 236 2052 arba +370 687 533 78.

Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar žmogus kvėpuoja. Jei nekvėpuoja, įpūskite jam oro ir pasirenkite atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį. Laukiant, kol atvyks medicinos pagalba, patiems galima nukentėjusiajam suteikti pirmąją pagalbą. Geriausiai, jei yra tokia galimybė, telefonu konsultuotis su specialistais ir vykdyti jų nurodymus.

Nepasitarę su gydytoju ar Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais, nevimdykite vaiko: kai kurių apsinuodijimų atveju taip galite tik pakenkti. Būtina atsiminti, kad mažiems vaikams arba pacientams, kuriems dėl apsinuodijimo yra sutrikusi sąmonė, skrandį plauti gali tik medicinos darbuotojai. Prasidėjus savaiminiam vėmimui, jei vaikas sąmoningas, padėkite jam: palaikykite kaktą ranka, nuvalykite veidą, duokite išsiskalauti burną ir pan.

Vaikui prarijus bateriją, neleiskite nieko valgyti ar gerti, nebandykite vimdyti. Jei vaikas prarijo, įsikišo į nosį ar ausį ličio bateriją, stenkitės, kad jis kuo greičiau pasiektų artimiausią gydymo įstaigą.

Nuvilkite suterštus drabužius. Odą 15-20 min. plaukite tekančiu vandeniu, jei ji nepažeista - su muilu. Jei akyse yra kontaktiniai lęšiai, nedelsdami juos išimkite, pažeistą akį plaukite tekančiu vandeniu 15-20 min. Akies vokus būtina pakelti, kad būtų gerai išplauta ragena ir junginės maišelis.

Įgėlus bitei, svarbu skubiai pašalinti geluonį, nes dar kurį laiką iš jo sunkiasi nuodai. Bitės geluonį reikėtų šalinti jo nespaudžiant pirštais ar pincetu, bet nubraukiant elektronine kortele ar bukąja peilio geležtės dalimi. Labai svarbu padėti sugeltam žmogui patogiai atsigulti ar atsisėsti. Jeigu žmogus ima dusti, pasodinkite jį taip, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jeigu jaučia silpnumą, svaigsta galva, paguldykite ir kojas pakelkite aukščiau už galvą. Stebėkite ir įvertinkite gyvybinius sugelto žmogaus požymius: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, odos pokyčius. Alergiškiems žmonės vapsvų ir širšių sezono metu specialistai rekomenduoja nuolat nešiotis ampulę adrenalino, kuris suleidžiamas iš karto po įgėlimo.

Jei nesate alergiški, jausite tiesiog skausmą, tvinksėjimą įgeltoje vietoje. Tokiu atveju įgėlimo vietą gerai nuplaukite su muilu, kad nepapultų infekcija. Namų sąlygomis skausmą prislopinsite ant įkandimo vietos užtepę dantų pastos, kuri greitai neutralizuoja bitės, širšės ar vapsvos nuodų rūgštį. Skausmui numalšinti ant įkandimo vietos uždėkite šaltą kompresą, ledo ar šaldytuvo kameroje sušaldytų maisto produktų ir laikykite mažiausiai 10 min. Ant paraudusios odos galima uždėti van...

Apsinuodijus alkoholiu, galimi traukuliai, regos sutrikimai ar netgi sąmonės netekimas, tuo tarpu narkotinių medžiagų poveikis pasireiškia ryškiais elgesio pokyčiais. Tuomet pasistenkite išplauti skrandį, kitaip tariant - sukelkite vėmimą. Tam ypač tinka šiltas vandens, sodos ir druskos mišinys. Atkreipkite dėmesį, kad plauti skrandžio negalima tais atvejais, kai ligonį ištinka širdies priepuolis, infarktas ar jis nėra sąmoningas, pastebimi traukuliai.

Šį apsinuodijimą lengviausia atpažinti, jei šie šalia žmogaus pastebite tuščių vaistų pakuočių ar žinote, jog jis vartoja tam tikrus medikamentus. Sąmonę praradusiems asmenims reikia atlikti gaivinimą, o jei žmogus sąmoningas, pasistenkite išsiaiškinti, kokias medžiagas jam teko vartoti.

Apsinuodijimas buityje sutinkamais chemikalais - detergentais - dažnas ir pavojingas reiškinys, galintis sukelti rimtų organizmo sužalojimų ar net mirtį. Maloniai kvepiantys skalbimo milteliai ar skysčiai, spalvingos indų plovimui skirtos kapsulės greitai gali sudominti vaikus kaip žaislai ar paragavimo verti gėrimai, saldainiai. Todėl yra svarbu laikytis ant detergentų pakuočių pateikiamų perspėjimų, tokias priemones laikyti originaliose pakuotėse, vaikams nematomose ir neprieinamose vietose.

Nurijus, patekus į virškinamąjį traktą gali pasireikšti: pykinimas, vėmimas, mieguistumas, bėrimas, pilvo skausmai, tuštinimasis su krauju. Kreiptis į greitąją pagalbą. Duoti išgerti vandens, t. y. Išeiti į gryną orą prisikvėpavus baliklių. Būtina išsaugoti originalią pakuotę su visa informacija apie detergento sudėtį.

Putojantys detergentai (pavyzdžiui, skalbinių minkštikliai) pavojingi tuo, kad jų sudėtyje yra paviršiaus įtempimą didinančių medžiagų, kurios vėmimo metu gali sukelti didesnį putojimą organizme, t. y. gali patekti į kvėpavimo takus, sukelti dusulį.

Prevencinės priemonės

Reikia nepamiršti, kad kai kurie grybai yra mirtinai pavojingi.

• Kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas.
• Būkite budrūs! Persivalgiusiam ar sunkiai grybus virškinančiam žmogui, jei tai nėra apsinuodijimas nuodingaisiais grybais, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime praeina per 4-6 valandas. Vaikams gali būti sunkesnių pasekmių.
• Įsidėmėkite: nuodingos uogos - viena pavojingiausių augalo dalių.

Patarimai:

• Plaukite rankas prieš valgio gaminimą ir prieš valgį. Būtina visada paraginti vaikus tą daryti.
• Nevalgykite žalių baltyminių ar kitų nepasterizuotų produktų, nevartokite kiaušinių, jei įskilę jų lukštai.
• Niekada neragaukite ir vaikams neduokite ragauti žalios mėsos, žuvies produktų, tešlos. Nevartokite gesti pradėjusių produktų.
• Pasirūpinkite, kad žalios mėsos skystis nepatektų ant kitų maisto produktų.
• Ypač palanki terpė bakterijoms veistis susiformuoja tada, kai maistas laikomas per šiltai.
• Produktų nešaldykite dideliais kiekiais.
• Visas buityje naudojamas chemines medžiagas laikykite atskirai nuo maisto produktų, pavojingus chemikalus (ploviklius, skalbiklius, valiklius, pesticidus ir t. t.) - vaikams neprieinamose vietose.
• Net trumpam nepalikite be priežiūros preparatų, kuriuos naudojate, nes dauguma nelaimingų atsitikimų įvyksta tada, kai suaugusieji trumpam išeina iš patalpos, palikę pasiekiamus chemikalus. Net ir naudojimo metu preparatus laikykite uždarytus.
• Visus buityje naudojamus pavojingus produktus po naudojimo iš karto padėkite vaikams nepasiekiamoje vietoje.
• Skystų cheminių medžiagų ar vaistų pakuotes po naudojimo kruopščiai nuvalykite, tuščias pakuotes prieš išmesdami išplaukite.
• Pirkdami priemones atkreipkite dėmesį, ar dangteliai yra apsaugoti nuo vaikų, juos sunkiau atidaryti. Įsidėmėkite, kad tai yra tik papildoma, bet ne absoliuti apsauga - bet kokią pakuotę vaikui gali pavykti atidaryti.
• Perskaitykite ant pakuočių pateiktus perspėjimus.
• Visas medžiagas laikykite originaliose pakuotėse. Nelaikykite pavojingų medžiagų likučių netinkamuose induose (pavyzdžiui, gėrimų buteliuose, maisto produktų pakuotėse ir pan.).
• Vapsvos, širšės ir kamanės geluonies nepalieka, jos gali gelti dar kartą.
• Atvykę į sodybą, apžiūrėkite, ar pastogėse, sandėliukuose ir palėpėse neatsirado vapsvų ar širšių lizdų.
• Nors visi vorai turi nuodų, tačiau Lietuvoje gyvenančios rūšys paprastai nesugeba perkąsti žmogaus odos, o ir bando kąsti tik labai išimtiniu atveju - stipriai suspausti ir t. t.
• Ličio baterijas laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje.
• Dalykitės šia informacija, nes nedaug žmonių žino, kokios pavojingos baterijos, esančios kiekvienuose namuose.

1. Paskambinkite bendrosios pagalbos telefonu 112 arba į Apsinuodijimų informacijos biurą telefonu +370 5 236 2052 arba +370 687 533 78.

1. Kas apsinuodijo?
2. Kuo apsinuodijo? Vaistais, buityje naudojama priemone, chemikalais, augalais, grybais, maisto produktais ir t. t. Kuo tiksliau apibūdinkite sudėtį. Geriausia turėti produkto, kuriuo buvo apsinuodyta, pakuotę. Gali prireikti perskaityti visą jo sudėtį, gamintojo ar platintojo kontaktinius duomenis. Vykdydami pas gydytoją, būtinai pasiimkite šią pakuotę arba etiketę.
3. Kuo tiksliau apibūdinkite sudėtį.
4. Kada apsinuodijo?
5. Kokių negalavimų atsirado? Kaip vaikas jaučiasi, kokie simptomai? Ko jau ėmėtės?

tags: #algoritmas #apsinuodijus #vaikui

• HECHT 55128 Vaikiskas Keturratis
• Kaulinio audinio sandara
• Tinkamų vaikiškų lovyčių matmenys
• Trakų ligoninės akušerijos skyriaus pacientų atsiliepimai
• Apie Gražvydą Sidiniauską