Aktoriaus Algimanto Masiulio namuose neseniai viešėję estų kinematografininkai, filmo „Fricai ir blondinės“ kūrėjai, rudenį žiūrovams pateiks šmaikščią staigmeną, kurios vienas herojų bus Algimantas Masiulis. Tai 71-asis filmas, kuriame filmuojasi garsus menininkas. Todėl susidomėjęs laukiu filmo „Fricai ir blondinės“.
Kūrybinės Biografijos Pradžia
Kūrybinė aktoriaus biografija prasidėjo Panevėžio dramos teatre, kai septyniolikmetis jaunuolis pravėrė šiame teatre veikusios dramos studijos duris. Aktorius Algimantas Masiulis Panevėžyje pasiekė savo meninę brandą.
Įsimintini Vaidmenys Teatre
Likimas aktoriui nepašykštėjo įsimintinų vaidmenų. Aktorius brangina savo personažus, sukurtus režisieriaus Juozo Miltinio spektakliuose. Jam, Juozo Miltinio mokiniui, primarijui, likimas buvo maloningas, leidęs dirbti legendinėje Panevėžio trupėje, vaidinti garsiuose Jono Vaitkaus spektakliuose. Gaila, kad prasilenkta su Jonu Jurašu.
Vienas tokių - Henris II spektaklyje „Liūtas žiemą“. Dvidešimt metų svajojęs apie šio personažo sukūrimą, aktorius pasitelkė visą savo gražbylystę, kad įtikintų režisierių Gytį Padegimą imtis šio kūrinio ir įtraukti pjesę į repertuarą. Spektaklis padovanojo aktoriui sielos ramybę, nors vaidmens sukūrimas iš jo pareikalavo begalinės kūrybinės ir fizinės įtampos. Anglijos karalius Henris II ir rašytojas Bernardas Šo pjesėje „Mielasis apgavikas“ - „masiuliški“ personažai.
Panevėžys. Bomaršė „Sevilijos kirpėjas”, 1957 m. Rozina - Laima Liesytė, Almaviva - Algimantas Masiulis, Figaro - Gediminas Karka.
Aktoriaus Požiūris į Atpažįstamumą
„Apie aktoriaus atpažinimą kelis vakarus kalbėjomės su Regimantu Adomaičiu. Jis irgi nesibaimina būti atpažintas“, - menininkas džiaugiasi atradęs bendramintį. Ir priduria, kad Juozas Miltinis sakydavęs, jog tik saviveiklininkas „darо“ charakterį, o aktorius - mąsto, tapatindamasis su charakteriu, personažu. Jis įsitikinęs, kad prasto spektaklio nuo žiūrovų nepaslėpsi jokiomis gudrybėmis.
Aktorius nebijo būti atpažintas, nes, jo žodžiais, toks atpažinimas - lyg prabos ženklas, tikrumo patvirtinimas.
Svajonės ir Ateities Planai
Paklaustas, ar šiandien slapčiausiose svajonėse yra koks rūpimas herojus, aktorius atsako kaipmat: „Taip. „Lyrą aktorius gali suvaidinti tik pasiekęs intelektualinę brandą, turėdamas didelę sceninio darbo ir gyvenimo patirtį. Tačiau kol šitai pasieki, jau vaikštai pasiramstydamas lazda. O Lyro vaidmens tekstas - pats ilgiausias iš visų, kuriuos sukūrė Viljamas Šekspyras”, - plėtoja mintį jubiliatas. Kartą kolegai klaipėdiškiui Vytautui Paukštei įsakmiai sakė, kad šis turįs suvaidinti Lyrą.
„Ne, būsimąjį sezoną teatre naujų vaidmenų neturiu. Bent kol kas. Ištempęs ausis klausiau, kai buvo pristatomi būsimieji spektakliai ir juose vaidinantys aktoriai, bet savo pavardės neišgirdau.
Filmografija ir Svarbūs Vaidmenys Kine
Pačiam aktoriui itin svarbi kino juosta „Laiku suspėjome pasikalbėti“. Režisierius Vytautas V.Landsbergis patikėjo aktoriui du operatorius ir jis kelias valandas kalbėjosi su nebepagydomai sergančiu režisieriumi Raimondu Vabalu. Po penkių dienų telefono skambutis pranešė apie netektį - Raimondas mirė. Dar vienas pačiam aktoriui svarbus vaidmuo - A.Grikevičiaus filme „Faktas“ sukurtas kaimiečio Rapolo Peciukonio personažas.
Estų kinematografininkai, prisimindami tarybinių laikų tradiciją, kai mes, Baltijos šalių artistai nuolat vaidindavome vokiečių karininkus, sumanė papokštauti šia tema, pažvelgti į mus iš arčiau. Filme bus sąmojo, gyvenimiškų pastebėjimų. Lietuvai filme atstovaujame mudu su Juozu Budraičiu. Latvijai - aktorė Vija Artmanė, estė Eva Kivi, taip pat keli Latvijos ir Estijos aktoriai vyrai. Filmo premjera taip pat numatyta Rygoje.
Tačiau jokios premijos už šį vaidmenį aktorius negavo: filmas buvo sukurtas 1984-aisiais, o tais laikais neigiami personažai nebūdavo premijuojami. Gal aktorių sutapatindavo su herojumi? Generolas iš „10 indėniukų” su Vera Kleitorn - Goda Piktyte.
Pomėgis Knygoms ir Poezijai
Pažįstantieji aktorių žino, kad jis ne tik scenos, kino, bet ir knygos žmogus. Daugybė įrašų radijuje patvirtintų griežtą aktoriaus atranką.
Masiulis – apie siautusį Wrightą ir „Žalgirio” papildymo klausimą
Eugenijus Laurinaitis - gydytojas psichiatras, psichoterapeutas bei grupių terapeutas, Vilniaus universiteto (VU) docentas, M. 1969 m. baigė Vilniaus 23-ąją vidurinę mokyklą, 1975 m. - VU Medicinos fakultetą. Baigė chirurgijos internatūrą. 1977 m. Medicinos fakultete įgijo psichiatro specialybę. 1978 m. Leningrado (Rusija) gydytojų tobulinimo institute mokėsi psichoterapijos. 1986 m. Leningrado Bechterevo psichiatrijos ir neurologijos mokslinio tyrimo institute apgynė kandidato disertaciją „Kardiochirurginių ligonių klinikinė psichologinė charakteristika prieš- ir pooperaciniu laikotarpiu“, mokslų kandidatas. Psichoterapija sudomino uošvė muzikė Zofija Naujalytė-Didenkienė, Lenkijos laikraščių straipsnių iškirpas apie psichologiją (taip pat apie įvairius psichoterapeutus, atvažiuodavusius tuo metu į Lenkiją skaityti paskaitų), palikdama jas Laurinaičiui[1]. Varšuvos grupinės analizės institute „Rasztów“ (Lenkija) baigė kvalifikacinį grupinės analizės kursą, vykdytą Heidelbergo grupinės analizės instituto (Vokietija) mokytojų (1994 m.), 2000 m. Europos psichoterapeutas (EAP, 2006 m. 1,5 metų dirbo chirurgu. Nuo 1976 iki 1989 m. VU Medicinos fakulteto (MF) Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos mokslinis bendradarbis, vyresnysis mokslinis bendradarbis. Rengė pacientus širdies operacijoms, po jų rūpinosi psichoterapine reabilitacija, vykdė šių pacientų dinamikos mokslinius tyrimus. Jų rezultatus 1986 m. 1987-1992 m. dalyvavo jungtinėje kartu su Krokuvos universiteto Neurozių klinikos bei tarptautinio tyrimo programoje (vadovas prof. Nuo 1989 m. VU Psichiatrijos klinikos asistentas, nuo 1991 m. Lietuvos grupinės analizės mokymo programos (VU) vadovas ir programos mokytojas. 1995-2001 m. koordinavo tarptautinį grupinės analizės mokymo projektą (vykdytojai - VU, Lietuvos psichoterapijos draugija, Norvegijos grupinės analizės institutas ir Kopenhagos grupinės analizės institutas, Danija). Projekte mokėsi virš 40 specialistų iš visų Baltijos šalių (mokymą baigę Lietuvos specialistai toliau tęsė grupinės analizės mokymą VU Medicinos fakultete). 1996-2000 m. 1992 m. VU Medicinos fakultete pradėjo podiplominį individualios psichodinaminės psichoterapijos mokymo kursą pagal originalią programą (atitinkančią Europos psichoterapijos asociacijos keliamus reikalavimus Europos psichoterapeuto sertifikatui gauti). Programoje mokėsi virš 130 specialistų iš Lietuvos. Kurso mokymo (tarptautinės programos rėmuose), 1994-1995 m. vykusio Liepojoje (Latvija), kurį baigė 12 Latvijos gydytojų ir psichologų, pirmojo (tokio lygio podiplominio mokymo) kurso Latvijoje koordinatorius ir vienas iš mokytojų. Nuo 2004 m. šis individualios psichodinaminės psichoterapijos kurso, pakartotinai dėstomo Latvijos specialistams, koordinatorius ir mokytojas. 1998-2005 m. 1999 - 2011 m.m. Psichoterapijos studijų centro direktorius, nuo 2007 m. Virš 40 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautoris. dviejų skyrių autorius knygoje „Psichiatrija“ (2003 m.), knygos „Psichoanalitinė psichoterapija“ (2004 m., II pataisytas ir papildytas leid. Daugelio tarptautinių ir Lietuvos kongresų, konferencijų ir seminarų organizatorius ir organizacinių komitetų narys. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2006 m. 2015 m. 2017 m. Lietuvos hipnozės asociacijos steigėjas ir pirmasis prezidentas (1986-1990 m.), Lietuvos grupinės psichoterapijos draugijos steigėjas ir prezidentas (1989-1993 m.), Lietuvos psichoterapijos draugijos steigėjas ir prezidentas (1991-2003 m. ir nuo 2005 m. Nuo 1992 m. Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) Tarybos narys, nuo 2001 m. ↑ Europos psichoterapijos asociacijos išduotas Europos psichoterapeuto sertifikatas Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto. ↑ Eugenijus Laurinaitis Archyvuota kopija 2017-03-08 iš Wayback Machine projekto. ↑ Eugenijus Laurinaitis Archyvuota kopija 2006-10-06 iš Wayback Machine projekto.
tags: #algis #laurinaitis #gimimo #metia
