Skuodo rajonas, esantis Lietuvos šiaurės vakaruose, pasižymi turtinga istorija ir unikalia gamta. Šis regionas, kuriame susipina senovės legendos ir šiuolaikinės tradicijos, siūlo daugybę įdomių vietų tiek istorijos mėgėjams, tiek gamtos mylėtojams.
Istoriniai paminklai ir piliakalniai
Skuodo apylinkės yra gausios piliakalnių, liudijančių senovės gyventojų buveines ir kovas. Apuolės piliakalnis, naudotas nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki XIII a., yra vienas svarbiausių šio regiono istorinių objektų. Jis priklausė kuršiams, kurie čia buvo pastatę medinę pilį ir iškasę gilų šulinį. Rimberto kronikoje minima, jog Apuolės gyventojai sėkmingai atrėmė danų antpuolį 853 m., tačiau vėliau, po aštuonių dienų kautynių, pasidavė Švedijos valdžiai.
Skuodo miestas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1253 m. 1259 m. kunigaikščio Algmino vadovaujama žemaičių kariuomenė prie Skuodo sumušė Livonijos ordino kariuomenę. Skuodo reikšmė didėjo, kai 1568 m. rugpjūčio 8 d. Jonas Jeronimas Chodkevičius gavo Magdeburgo savivaldos teises, o 1572 m. pradėjo kurti naują miestą, pavadintą Johanesbergu.
Skuodo mieste yra seniausias šalyje istorijos paminklas - Mūro kryžius, pastatytas J. Chodkevičiaus 1567 m. Tai mūrinė, tinkuota, stačiakampė koplytėlė, skirta pirmosioms katalikų misijoms Skuode atminti. Sovietmečiu nugriautas, jis buvo atstatytas 1990 m. Centre stovi ir paminklas Skuodo miesto įkūrėjui Jonui Chodkevičiui, pastatytas 2003 metais.
Kiti piliakalniai, supantys Skuodą, yra Užluobės, Puodkalių ir Kubiliškės. Puodkalių piliakalnis yra vienas didžiausių Lietuvos piliakalnių Latvijos pasienyje. Lenkimų seniūnijoje, Kalvių kaime, Šventosios kairiajame krante taip pat yra piliakalnis.
Unikalūs gamtos objektai
Šauklių geologinis draustinis, kurio plotas 162 ha, yra viena iš gamtos vertybių Skuodo rajone. Netoli Barstyčių guli didžiausias Lietuvos riedulys, atneštas ledynų iš Suomijos pietvakarių prieš 13-14 tūkstančių metų. Jis susidaręs iš stambiagrūdžio granito, jo ilgis - 13,4 m, aukštis - 3,6 m, plotis - 7,5 m, svoris - apie 680 t.
Mosėdyje, Vaclovo Into unikalių riedulių muziejuje, įkurtame 1979 m. vasario 26 d., eksponuojama per 5000 riedulių, suvežtų iš apylinkių laukų. Šiame muziejuje, esančiame Bartuvos slėnyje, rengiami folklorinių ansamblių ir muzikos festivaliai.
Kultūrinis ir kalbinis paveldas
Skuodo rajonas garsėja žemaičių tarmės puoselėjimu. Kalbininkų nuomone, tai lemia rajono geografinė padėtis - Žemaitijos ariergardas, ilga linija besiremiantis į Latviją, kurios kalba artimesnė žemaičių. Skuode gimęs ir augęs Šiaulių universiteto profesorius Juozas Pabrėža parašė šiuolaikinės žemaitiškos rašybos taisykles. Kraštietė Danutė Mukienė yra laikraščio „A mon sakaa?", žurnalo "Žemaičių žemė" ir žemaitiškų knygų leidėja.
Dauguma rajono saviveiklinių teatrų stato tik žemaitiškus spektaklius. Skuodo žemaičių teatre žemaitiškai skambėjo net Ibsenas. Žemaičių kultūros draugijos Skuodo skyrius ir rajono švietimo įstaigos rengia skaitovų konkursus gimtąja žemaičių kalba. Skuodo viešoji biblioteka organizuoja rašančiųjų žemaitiškai kūrybos konkursus. Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje vyksta rajoniniai ir zoniniai muzikiniai renginiai „Dainioujem žemaitėškaa". Skuodo rajono savivaldybės tarybos posėdžiai vyksta žemaičių tarme.
Tradicijos ir šventės
Skuodo mieste daugelį metų per Žolinę rengiama įspūdinga „Gėlių fiesta", kurios metu apdovanojami gražiausių miesto sodybų šeimininkai ir pavyzdingiausiai aplinką tvarkantys gyventojai. Taip pat vyksta „Skouda boužės juomarks", kurio metu seniūnijos pristato savo „kiemelius-paviljonus", siūlydamos paragauti žemaitiškų valgių.
Šačių seniūnijoje jau daugiau nei 10 metų rugpjūčio pradžioje rengiamos sporto varžybos, kuriose dalyvauja sportininkai ne tik iš rajono, bet ir iš aplinkinių vietovių. Taip pat vyksta renginiai, kurių metu pagerbiami ir apdovanojami labiausiai seniūnijoje nusipelnę žmonės.
Erslos koplyčioje birželio viduryje vyksta Šv. Aloyzo atlaidai, prasidedantys Šv. Mišiomis.
Administracinis ir geografinis kontekstas
Skuodas yra pasienio, amatų ir prekybos miestas. Atstumai iki artimiausių miestų - rajonų centrų: iki Mažeikių 53 km, iki Plungės 54 km, iki Kretingos 52 km, iki Liepojos 50-60 km. Iki Palangos 63 km, o iki Baltijos jūros apie 40 km. Iki apskrities centro Klaipėdos 73 km.
Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. pabaigoje kaime gyveno net 69,4 proc. visų rajono gyventojų, o tai gerokai viršija Lietuvos (33,3 proc.) ir Klaipėdos apskrities (27,1 proc.) vidurkius. Tradiciniu žemės ūkiu verčiasi 4556 gyventojai, ypač išvystyti pieno ūkiai.
tags: #algimantas #sideikis #gime
