Kėdainių rajono savivaldybėje susiduriama su iššūkiais, susijusiais su vaikų globa ir priežiūra. Vaikų globos namuose „Saulutė“ šiuo metu gyvena 59 tėvų globos netekę vaikai, nemaža dalis jų globos namuose praleis ir artėjančias žiemos šventes.
Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blistrubaitė informavo, kokia išeitis rasta: planuojama iki metų galo nupirkti tris ar keturis butus ir iš Centro iškelti į juos šeimynas. Į vieną butą šeimyna sėkmingai išsikraustė jau šį pavasarį. Šeimynoms persikrausčius į butus, atsilaisvinusiose patalpose esant poreikiui bus galima apgyvendinti be tėvų globos likusį vaiką, čia bus užtikrinta reikalinga priežiūra, pasirūpinta ugdymu.
Tarnyba vienareikšmiškai laikosi praktikos laikinosios globos atveju vaiką apgyvendinti pas artimus, emociniais ryšiais susijusius asmenis arba budintį globotoją. Tik kraštutiniu atveju pasirenkama alternatyva - savivaldybės nurodyta įstaiga. Savivaldybės skatinamos daugiau investuoti į budinčių globotojų paiešką ir motyvavimą.
LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996 m. kovo 14 d. Nr. Vaiko teisių konvencija. Bendruomeninių vaikų globos namų veiklos aprašas 2021 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 įstatymas. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas 2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. A1-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. BV-148 „Dėl Socialinės globos įstaigoje ar šeimynoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Kėdainių pagalbos šeimai centro iššūkiai
Į 15min kreipėsi viešai prisistatyti nepanorusi Kėdainių pagalbos šeimai centro darbuotoja. Moteris patikino, kad visi, dirbantys šioje įstaigoje, daro, ką gali, tačiau sustabdyti didžiulio kai kurių globotinių nusikalstamumo nepavyksta.
„Šiuo metu centre prižiūrimi 39 vaikai: nuo kūdikystės iki 18 metų amžiaus. Jie nebūna be priežiūros, bet juk prie kiekvieno po žmogų nepristatysi. Kai vakarais išeina administracija ir centre lieka vos 4 darbuotojai, prasideda... Policija kone kas antrą dieną važiuoja. Vieni darbuotojai atbuko ir susitaikė su realybe, kiti bando keisti padėtį, tačiau su jais susitvarko taip, kaip reikia - sumažinamos valandos, atlyginimai, kad pats užsimanai išeiti. Klesti didžiulis nusikalstamumas: ir centre, ir už jo ribų. Yra 8-9 vaikų grupė. Vienas inicijuoja, kiti pasigauna. Pasikeisdami daro škadas. Vienas pastarųjų - išlaužė darbuotojos kabineto duris, paėmė kompiuterį ir pasislėpė tualete. Turėjo tikslą parduoti, bet kameros užfiksavo. Ilgai sėdėjo užsidarę, bet pritrūko oro. Teko iškišti nosis. Siaučia 12-13 metų vaikai. Visi ikiteisminiai tyrimai baigiami niekuo, nes neturi jie 14 metų. Darbuotojai jau seniai įprato grynųjų pinigų į darbą nesinešioti“, - teigė centro darbuotoja, patikinusi, kad kas mėnesį globotiniai gauna po 15 eurų, kuriuos gali išleisti, kur panorėję.
Pasak susirūpinusios pašnekovės, kai koks vaikas nesikelia į mokyklą, nieko negali padaryti, net paliesti, už rankos paimti. Jei tai padarysi, iškart paskųs vaiko teisėms. Viena penkiolikmetė ugdymo įstaigos tokiu būdu vengia jau trejus metus. „Neturime jokių svertų. Po liepos 1 d. priimto įstatymo tiesiog bijome. Ne vienas vaikas psichinėmis ligomis serga. O keikiasi kaip... Rūko, narkotikus vartoja. Ir aš čia ne apie žolę kalbu. Kokainas, heroinas. Kaip paaugliai įsigyja kvaišalų? Paprašo benamio nupirkti. Duoda už tai eurą. Testus dėl narkotikų nuolat į Vilnių siunčiame. Jei išjungsi kompiuterį, pradės viską daužyti. Jei neišjungsi, į mokyklą neis, sėdės prie kompiuterio. Direktorė ateina ir gražiai su jais kalba. O jie iškeikia, spjauna ir nueina. Egzistuoja šutvė, kuri viską gadina. Užeina priepuoliai, tampa agresyvūs, skriaudžia kitus centro ugdytinius. Fiziškai nukentėjo ir viena darbuotoja. Įspyrė į koją, kuri buvo operuota. Niekam moteris nesiskundė. Pasiskųsi, liksi kalta, kad blogai prižiūri vaikus. Kodėl spyrė? Nes neleido išeiti iš šeimynos. Taip blogai, kaip dabar, dar nėra buvę. Ne tik kad naudos neduoda tokie vaikai visuomenei, bet dar ir atima“, - reziumavo darbuotoja.
Moteris teigimu, centre globojami vaikai materialiai gauna visko, ko tik trokšta. Vykdomos ekskursijos, organizuojamos pramogos, stovyklos. Vykta net į Laplandiją. „Anąkart paauglės globotinės dėl įtakos susimušė - lūžo vienai nosis. Nepakluso, gavo. Yra dar vienas, kuris nieko savo rankomis nedaro. Priverčia kitą padaryti. Sumuša, jei nepadaro. Buvo įsiveržę vaikai į virtuvę - pavogė dėžes maisto, išmėtė viską, išdalijo. Beveik visos durys centre fanera užkaltos. Žada įtaisyti grotas“, - toliau pasakojo darbuotoja.
Kaip paaugliai įsigyja kvaišalų? Paprašo benamio nupirkti. Duoda už tai eurą. Jos teigimu, globotiniai į centrą turi grįžti iki 21 val., tačiau grįžti vėluoja, o grįžę vaikšto, duodasi, taip niekas ir neišsimiega.
Susiduriama su agresijos priepuoliais
15min žurnalistė apsilankė Kėdainiuose. Ketverius metus įstaigos direktore dirbanti Sandra Sagatienė sutiko priimti savame kabinete. Atvykus prie centrą juosiančios tvoros, jo kieme cigaretes traukė keletas paauglių. Pokalbio metu direktorė patvirtino visus įstaigos darbuotojos 15min anksčiau išsakytus nuogąstavimus. Anot jos, kovoti su globotinių rūkymu įstaigai sekasi sunkiausiai.
„Taip, yra problemų, bet situaciją pagal išgales bandome valdyti. Įstatymai mus riboja. Dabar ieškome vienam trylikamečiui, kuris, mūsų nuomone, yra pavojingas, globėjo - specializuotos globos institucijos. Ir nė viena nesutinka priimti. Kur tik dėl to vaiko, kurio elgesys - demonstratyviai agresyvus, nevažiavome, su įvairiais psichiatrais bendravome. Jie tik išreiškia užuojautą. Vaikas gali tau žiūrėdamas į akis staiga spjauti, suduoti. Anąkart darbuotoja norėjo jį sulaikyti, išėjo su mėlynėmis. Yra išduotas siuntimas perkelti jį į Vilijampolės socialinės globos namus, tačiau teismas turi priimti sprendimą dėl globėjo pakeitimo. Paklausta, ar nejaučia baimės eidama į darbą, direktorė atsakė, kad vaikų nebijo. Vis dėlto, šiuo metu svarstomi pasiūlymai dėl fizinės apsaugos samdymo Supraskite, auga pas mus vaikų su diagnozėmis. Baisiausias yra elgesio ir emocijų sutrikimas. Tokie „sunkūs“ vaikai veikia kaip sniego gniūžtė. Aplink vieną apsilipdo kiti. Smurtavimo atvejų nenutylime - kreipiamės pagalbos į policiją. O ir labai stipri psichologė dirba pas mus. Ačiū Dievui, kad ją turime. Keletą metų neturėjome, nes niekas nesiryždavo eiti dirbti. Smurto, nesivaldymo proveržiai dažni pastarąjį pusmetį. Reaguojame į kiekvieną - dėl to ir gausybė pareiškimų. Įsiveržti į kabinetą su keiksmažodžių lavina - įprasta situacija“, - paaiškino direktorė, ne kartą kelta iš lovos naktį dėl nenumatytos situacijos centre.
Samdoma apsauga ir kameros
Jos, kaip centro vadovės, pareiga - mokyti darbuotojus. S.Sagatienė atskleidė, kad pernai darbuotojai išklausė 2 500 valandų įvairiausių krizių įveikos ir kitų mokymų. Lektoriai moko nusimesti kaltės jausmą. Paklausta, ar nejaučia baimės eidama į darbą, direktorė atsakė, kad vaikų nebijo. Vis dėlto, šiuo metu svarstomi pasiūlymai dėl fizinės apsaugos samdymo, ruošiamasi įrengti ir daugiau vaizdo stebėjimo kamerų (veikia septynios, įrengs dar bent keturias). Tai būtų pagalba darbuotojams. Norima, kad „sunkieji“ vaikai suprastų, kad kolektyvas remia pečius, neleis skriausti kitų globotinių.
„Viena darbuotoja buvo apiplėšta - iškraustyta rankinė. Kadangi apiplėšusiam globotiniui 14 metų, jis baudžiamuoju įsakymu nubaustas. Darbuotojus esame perspėję: jei yra galimybė, filmuokite viską išmaniaisiais telefonais. Ypač agresijos priepuolius. Tai vaikus sustabdo. Kai pasireiškia agresijos priepuolis, reikia kviesti pagalbą. Galime suimti vaiko rankas ir patys. O dėl tolimesnės perspektyvos turime planą. Ieškome globos įstaigų, į kurias galėtume perkelti agresyvius vaikus. Tikiuosi, perskirstymas pavyks“, - vylėsi direktorė.
Turtas ir biudžetas kenčia
Kenkia ir įstaigos turtas bei biudžetas. Štai vienas globotinis praėjusią vasarą apsivogė parduotuvėje. Ši reikalauja atlyginti 7 tūkst. eurų nuostolį. „Taip, šią sumą gali tekti atlyginti. Tačiau vaikas nusikaltimą atliko ne vienas, kartu su pašaliniu žmogumi. Bylinėjamės dėl to, kiek reiks atlyginti. Manome, kad už to slypi suaugę žmonės, kurių mes nepažįstame. Kurie skatina nusikalsti. Bet vaikai neišduoda jų. Kai kurie tokiu būdu kuria savo autoritetą tarp paauglių - jei taip darau, esu „lygis“, - įsitikinusi pašnekovė.
Paklausta, kokių priemonių įstaiga gali imtis prieš nepaklusniuosius, S.Sagatienė įvardijo minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo galimybę, kai prasižengia 12-13 metų globotinis. Tuomet yra kreipiamasi į savivaldybės vaiko gerovės komisiją. Jei padarytas nusikaltimas - kreipiamasi į socializacijos centrus. Tačiau jie šiuo metu Lietuvoje uždarinėjami. „Ir vaikai tą žino, tai ir daro, ką nori. Vykdome susitikimus su policijos komisariatu, net pačiu viršininku. Prevenciškai prašome, kad pravažiuotų dažniau pareigūnai. Susitinka jie ir su pačiais vaikais. Tačiau psichologo kalbos jų neveikia, policija negąsdina. Prisibelsti į vaiko vidų galima tik tuomet, kai jis pats to nori. Ar turi „sunkūs“ vaikai tikslą gyvenime? Dalis jų yra tiesiog vartotojai. Mano, kad ir išėję iš globos namų viską lengvai gaus - kažkas duos. Jie jau ateina iš vartotojų šeimų, pripratę gauti. Paleidžiame aštuoniolikmečius į gyvenimą su maisto daviniais. Savivaldybė įrengia socialinį būstą nuo grindų iki šakučių. Leidžiame net centre pagyventi, kaip mamos, kol įsikuria, dokumentus susitvarko. Kai tiek paramos, tik blogiau“, - liūdną realybę brėžė S.Sagatienė.
Ar turi „sunkūs“ vaikai tikslą gyvenime? Dalis jų yra tiesiog vartotojai. Jos teigimu, iš 39 globojamų vaikų tėvų neturi gal tik du. Vienetai globotinių palaiko ryšius su gimdytojais. O ir tuos ryšius įstaiga turi kontroliuoti, nes tėvai dažniausiai daro neigiamą įtaką. „Per ketverius mano darbo metus įvaikintas buvo tik vienas mūsų centro globotinis. Tokia skaudi tiesa. Psichologė neseniai pristatė tyrimo rezultatus. Aiškinosi, kaip globotiniai jaučiasi. Tai jaunesnieji (iki 14 metų amžiaus) įvertino gyvenimą centre 8,5 balo. Vyresnieji kiek prasčiau - maždaug 7 balais. Nėra taip blogai. Jaučiame, kad kai kurių vaikų elgesys pakito į gera. Gal dėl to, kad bendruomenė susitelkė“, - kovo 13-ąją teigė įstaigos direktorė.
Įvadas į raidos psichologiją: Piaget stadijos
Gydomi priklausomybių centruose
Itin opi centre - priklausomybių tema. Nepilnamečiai globotiniai nukreipiami gydytis net į priklausomybių ligų centrus. Tiesa, pirmiausiai globotinis turi pripažinti priklausomybę ir pats savanoriškai vykti gydytis. Tokių patirčių Kėdainių pagalbos šeimai centre - ne viena. „Rajone turime Pikelių reabilitacijos centrą. Nors ten dirbama su suaugusiais, bendradarbiaujame ir dėl vaikų. Dėl vieno berniuko mums labai padėjo - vaikas išlipo iš duobės. Daugiau kaip metai jis ten. Supraskite, šie vaikai turi begalę neigiamos patirties. Vyrauja nuostata, kad čia, globos namuose, visi yra priešai, visi blogi. Jauniausias priklausomybę turintis mūsų globotinis - 12-os metų. Apie 20 proc. centro vaikų turi kokią priklausomybę“, - patikino S.Sagatienė. Pasak jos, rūkymas - labai sunki liga. Ieškota problemos sprendimų kartu su Visuomenės sveikatos biuro specialistais, tačiau šie paaiškino, kad nieko nepadarysi. „Vaikai nepatenkinę prieraišumo poreikio. Tai tiesiog užprogramuota juose. Iš ko nusiperka kvaišalų bei cigarečių? Kišenpinigių. Negalime jų kontroliuoti. Yra tokių, kurie ateina į globos namus jau rūkydami. Kai kuriuos rūkyti išmokė jų pačių mamos. Ypač sunku, kai apsigyvena 15-16 metų globotinis, kuris turi tiek patirties, kad reikia 15 metų, jog iš to išeitų. Ar galime pagąsdinti, kad nevažiuosi, pvz., į kelionę, jei prastai elgsiesi? Turime vaikų, kuriems neįdomu niekas. Paklausi, kas blogai, - tyli. Tiesiog nori laisvės, daryti, kas šauna į galvą“, - teigė direktorė.
Kai kurie globotiniai iš centro išeina tik konstatavę faktą, kad išeina. Niekas nežino, kur. Būna, kad ir negrįžta kurį laiką. Prieš metus vienas globotinis į centrą neparėjo tris paras. „Mes esame jiems niekas. Aiškiname, kad nelankysi mokyklos - neteksi tam tikrų piniginių garantijų. Vienodai. Vienintelė bausmė - riboti laisvalaikį. Bet jei vaiko laisvalaikis - šlaistytis po gatves, ką daryti?“ - retorinį klausimą iškėlė įstaigos vadovė.
Netrūksta ir gerų vaikų
Vienintelė bausmė - riboti laisvalaikį. Bet jei vaiko laisvalaikis - šlaistytis po gatves, ką daryti? S.Sagatienė pabrėžė, kad ne viskas yra tik juoda. Centre galima aptikti ir tikrų deimančiukų. „Yra berniukas, kuris gerai mokosi. Jam 17 metų. Lanko kalbų mokyklą, neturi jokių žalingų įpročių. Juo labai džiaugiamės. Turime kitą berniuką, kuris yra jaunasis policijos rėmėjas, dalyvauja įvairiose savanoriškose veiklose, pvz., „Maisto banko“ akcijoje. Yra daugiau vaikų, kurie gal ir nepasižymi išskirtiniais gebėjimais, bet lanko mokyklą ir mokykla jais džiaugiasi. Yra mažučių, kurie nuolat lekia tau į glėbį. Tokios akimirkos atperka viską“, - šyptelėjo ji.
Direktorės įsitikinimu, centro veikla būtų efektyvesnė, jei jame gyventų tik 12-16 vaikų, o ne 39, kaip šiuo metu. Vaikai nesiburtų į grupes, neliktų institucinio supratimo. „Centras - tai ne namai. Ar mes namuose turime kabinetus? Išties sudarome visas sąlygas, kad vaikai lankytų visokius būrelius. Darome viską, bet...Ir dar ta vieša nuomonė apie globos namus, kad vaikai juose engiami. Patys juodiname sistemą, kurios nėra kuo pakeisti. Juk nenutiks staiga stebuklas, kad ims ir visus vaikus kas įvaikins“, - filosofiškai pokalbį užbaigė S.Sagatienė.
Pernai - 122 pranešimai policijai
Tai, kad Kėdainių pagalbos šeimai centre egzistuoja vaikų nusikalstamumo problema ir ji - nemenka, atskleidė ir Kauno apskrities policijos pateikta statistika. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) registruojamų įvykių registre šiais metais registruoti 37 pranešimai, susiję su turto sugadinimu, rūkymu ar darbuotojų įžeidinėjimu, pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai, 5 iš jų - dėl išėjusių ir negrįžusių asmenų. Praėjusiais metais iš viso registruoti 122 pranešimai, pradėti 24 ikiteisminiai tyrimai, daugelis jų - dėl išėjusių ir negrįžusių į šeimos centrą nepilnamečių.
„Situacija Kėdainių pagalbos šeimai centre policijos pareigūnams yra žinoma. Kėdainių policijos pareigūnai aktyviai bendradarbiauja su Kėdainių rajono savivaldybės bei Kėdainių pagalbos šeimai centro darbuotojais bei pedagogais, dalijasi informacija, organizuoja susitikimus. Taip pat pareigūnai nuolat bendrauja su Kėdainių pagalbos šeimos centre gyvenančiais vaikais, paaugliais, organizuoja įvairius užsiėmimus, kuriais siekiama didinti nepilnamečių užimtumą ir saugumą“, - informavo Kauno apskrities policijos atstovė spaudai Justina Kazragytė.
Praėjusiais metais iš viso registruoti 122 pranešimai, pradėti 24 ikiteisminiai tyrimai. Pasak jos, atsakomybė nepilnamečiams asmenims taikoma tuomet, jei nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padaręs asmuo yra sulaukęs tam tikro amžiaus. Pagal Baudžiamojo kodekso 13 str. 2 d. 14 metų sulaukę asmenys atsako tik už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą, transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą). Administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 6 str. gali gali būti taikoma asmenims, kuriems iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų.
Suaugusiųjų elgesiu nusivylę vaikai
Nuomonę dėl susiklosčiusios situacijos pateikė ir Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus, su kuriuo Kėdainių pagalbos šeimai centras nuolat bendradarbiauja, vedėja Jūratė Blinstrubaitė. Anot jos, yra vaikų, kuriais įstaiga gali didžiuotis, yra ir vaikų, kurie turi emocinių elgesio problemų. „Reikia suprasti, kad vaikai apgyvendinami šioje įstaigoje, kai artimųjų, kurie galėtų ar norėtų jais pasirūpinti, nėra arba globėjai neteko galimybės dėl įvairių priežasčių jų globoti. Kaip tada vaikas jaučiasi? Kokios mintys sukasi jo galvoje? Ir kaip kitų suaugusių... Asociacijos valdybos narė ir vadovė Jurgita Gasiūnienė neslepia apmaudo ir kaltina vietos valdžią trumparegiškumu bei nenoru suprasti pažeidžiamiausių bendruomenės narių poreikių.
Konflikto epicentru tapo asociacijos ilgalaikiai planai ir toliau, pasibaigus europiniam finansavimui, teikti licencijuotas vaikų dienos socialinės globos paslaugas. Anot J.Gasiūnienės, šie planai sužlugo po to, kai į tą patį pastato aukštą, kuriame įsikūrę „Lietaus vaikai“, buvo perkelti suaugę asmenys su negalia - paraplegikai. „Mūsų pasiruošimas sukurti vaikams saugią ir jiems pritaikytą erdvę žlugo po to, kai į tą patį pastato aukštą buvo perkelti suaugę asmenys su negalia (paraplegikai), su kuriais dabar turime dalintis bendru koridoriumi. Dėl šios situacijos tapo nebeįmanoma gauti licencijos vaikų dienos socialinės globos paslaugai,“ - teigiama J.Gasiūnienės pareiškime. Jame taip pat pabrėžiama, kad tai rodo ne tik „infrastruktūrinį neapgalvotumą, bet ir gilesnę sisteminę problemą - nesugebėjimą suderinti skirtingų pažeidžiamų grupių poreikių, jų vienijimą supriešinimo pagrindu.“
Asociacijos vadovė kritikuoja ir tai, kad apie tokius pokyčius jos vadovaujama organizacija nebuvo informuota iš anksto. „Apie pokyčius aš sužinojau, kai pradėjo kirsti sienas paraplegikams. Apie liftą taip pat. Kad gręš ir kapos sienas, čia pat esant sensoriškai jautriems asmenims veiklų metu, aš nebuvau įspėta. Tokie dalykai vaikams yra tikra tragedija, jie tampa nevaldomi, bet aš apie tai nieko nežinojau, mes negalėjome pasiruošti iš anksto. Jokios mano nuomonės niekada niekas neklausė“, - kartėlio neslepia J.Gasiūnienė.
J.Gasiūnienė teigia, kad savivaldybės požiūris į asociacijos veiklą ilgainiui tapo ciniškas. Ji prisimena susitikimą su vicemere Danute Mykolaitiene ir Socialinių paslaugų skyriaus laikinai vedėjos pareigas einančia Gintare Vainauskiene. Anot J.Gasiūnienės, šio susitikimo metu buvo aiškiai suformuluota pozicija: „Asociacija „Kėdainių lietaus“ vaikai už patalpas nemoka nei cento nuomos mokesčio.“ „Šis požiūris paneigia socialinės partnerystės esmę, kuri dar 2019 m. buvo įtvirtinta trišale sutartimi, kuri kaip tęstinė dalis galioja ir šiandien, - piktinasi J.Gasiūnienė, primindama, kad ES projekte savivaldybė įsipareigojo suteikti patalpas neatlygintinai panaudai. - Šiandien šis principas nebevertinamas. Mums pagal nutylėjimą primetamas nuomininko statusas, tuo tarpu kitos savivaldybės įstaigos - šeimos centrai, ligoninės, sveikatos biurai - nėra verčiamos mokėti nuomos mokesčių, nes yra laikomos „institucinėmis“. Tai - dvigubų standartų įtvirtinimas.“
Kūrėme ne projektus, o ryšius. Ne formules, o saugią erdvę žmogui, kuris dažnai paliekamas vienas. Asociacijos vadovė jaučiasi, lyg jų šešerių metų įdirbis, kuriant orumu ir įtraukumu grįstą paslaugų sistemą, būtų nuvertintas. „Kūrėme ne projektus, o ryšius. Ne formules, o saugią erdvę žmogui, kuris dažnai paliekamas vienas. Ne vienkartines šventes, o nuoseklų, profesionalų palydėjimą per gyvenimo sunkumus. Deja, šiandien visa tai byra - ne dėl mūsų klaidų, o dėl trumparegiškų ir vertybiškai tuščių politinių sprendimų“, - apgailestauja ji.
Emocingai J.Gasiūnienė pasakoja apie pianiną, dovanotą vaikų muzikos užsiėmimams, kuris dabar ruošiamas išvežti. „Graudu žiūrėti, kaip pianinas, kadaise padovanotas vieno iš Kėdainių rajono gyventojų vaikų muzikos užsiėmimas, šiandien ruošiasi palikti šią erdvę. Daugeliui jis buvo paskutinė viltis, išbandymas garsu, vienintelė komunikacijos priemonė… Dabar jis ruošiasi važiuoti kitur - ne todėl, kad nebereikalingas, o todėl, kad savivaldybės sprendimu neliko vietos žmogui, neliko erdvės mintims ir paslaugų plėtrai, - sako ji. - Skauda, nes tai ne tik daikto perkėlimas. Tai - mūsų socialinės vizijos išardymas.“
Klausimai be atsakymų ir reikalavimai savivaldybei
„Lietaus vaikai“ jaučiasi nepatogūs savivaldybei, nes, pasak J.Gasiūnienės, jų darbas tikras, gilus ir reikalaujantis politinės drąsos. Ji pabrėžia, kad asociacija nėra „užgavėnių stendas, ne dekoracija nuotraukoms, ne šventinių šokių būrelis“, o žmonės, turintys jausmus, poreikius ir teises.
Asociacija kelia konkrečius klausimus Kėdainių rajono savivaldybei: kodėl iki šiol nėra atiduoti raktai nuo sanitarinių patalpų, priklausančių pagal panaudos sutartį ir būtinų licencijuotai paslaugai? Kodėl nerandama lėšų patalpoms pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia? Kodėl sprendimas visas žmonių su negalia grupes talpinti vienoje erdvėje „Spindulio“ mokyklos patalpose be paslaugų diferencijavimo vadinamas įtraukumu, nors tai, anot asociacijos, „moderni institucinio segregavimo forma“?
„Lietaus vaikai“ reikalauja atkurti orumą ir pagarbą, taikyti teisingą partnerystės principą, grąžinti licencijuotas paslaugas į prioritetų sąrašą, užtikrinti pakankamą patalpų plotą ir jų pritaikymą, įtraukti neįgaliuosius į sprendimų priėmimą bei užtikrinti nuolatinį lifto veikimą. „Mūsų komanda ne tam dirbo 6 metus, kad politiniais sprendimais tai būtų sugriauta per 24 valandas, - ryžtingai teigia J.Gasiūnienė. - Man, asociacijos „Kėdainių lietaus vaikai“ pirmininkei Jurgitai Gasiūnienei, tikrai yra stipru atstovauti drąsiai, savo teises žinančiai ir už jas pastovėti galinčiai, oriai Kėdainių rajono bendruomenei.“ Ji taip pat priduria: „O ar kada meras ir savivaldybės administracijos direktorius paskutinį kartą buvo dialoge su mumis? Niekada“. Anot jos, vienintelis atsakymas, kurį ji yra gavusi iš savivaldybės anksčiau, buvo netiesioginis, bet jo prasmė aiški: „Negebat teikt paslaugų, neteikit. Privalot gebėt kaip yra tenkintis.“
Savivaldybės pozicija: rūpinamasi visais, kliūčių neįžvelgiama
Kėdainių rajono savivaldybės vadovai pateikia kitokią situacijos viziją. Savo atsakyme spaudai jie teigė, kad Kėdainių rajono savivaldybės vadovams rūpi kiekvienas Kėdainių krašto gyventojas. Priimamais sprendimais ir įgyvendinamais projektais esą daroma viskas, kad būtų gerinama kraštiečių gyvenimo kokybė, neišskiriant nei neįgaliųjų, nei kitų socialiai pažeidžiamų asmenų. Maža to, savivaldybės vadovai pažymėjo negavę jokio J.Gasiūnienės kreipimosi į juos. „Gerbiama Jurgita Burlingytė - Gasiūnienė pastaruoju metu nesikreipė ir neišdėstė, kad jos vykdomoje veikloje ar planuose būtų kilę kokių kliūčių. Savivaldybė remia jos vykdomas veiklas, joms yra skirtas finansavimas iki šių metų pabaigos.“
Šis atsakymas menkai tepaguodžia „Lietaus vaikus“, kurie teigia, kad problema yra ne finansavime iki metų pabaigos, o sisteminiame požiūryje, dialogo nebuvime ir sprendimuose, kurie griauna ilgametį darbą bei galimybes teikti kokybiškas ir reikalingas paslaugas vaikams su negalia bei jų šeimoms. Situacija Kėdainiuose išlieka įtempta, o abi pusės, regis, kol kas sunkiai randa bendrą kalbą. Vis dėlto savivaldybės socialinis skyrius, rodos, pagalbos šauksmą išgirdo, ir ketina jau birželio pirmoje pusėje susitikti asociacijos valdose ir galbūt tada pavyks priimti sprendimus, kurie tenkintų visas dalyvaujančias puses.
Asociacija „Mes kitokie vaikai“ savo veiklą oficialiai pradėjo 2019 metų birželio 10 dieną kaip Europos Sąjungos fondų projekto „Paslaugų skirtų specialiųjų poreikių turintiems asmenims teikimas Kėdainių mieste“ dalis. Nepaisant karantino, per 3 projektinės veiklos metus, užsiėmimuose sudalyvavo daugiau kaip 100 lankytojų. Prasmingas užimtumas ir darbas su specialistais, projekte dalyvavusiems vaikams su negalią ir/ar ypatingų poreikių turintiems bei jų šeimos nariams, atnešė unikalią įtraukties dovaną. 2025 metų vasario 27 dieną asociacija „Mes kitokie vaikai“ pakeitė pavadinimą ir tapo „Kėdainių lietaus vaikais“, prisijungdama prie Lietuvos autizmo asociacijos Lietaus vaikai branduolio kaip skėtinė organizacija. Šį susijungimą paskatino pastarųjų kelių metų darbas Lietaus vaikų aktyvo strateginėse sesijose, kuriant įtraukties ir oraus gyvenimo gaires asmenims autizmo spektre. Prisijungdami prie Lietuvos autizmo asociacijos Lietaus vaikai kartu tapome ir Autism Europe dalimi, kuri su bendruomene dalijasi pačiomis naujausiomis medicininėmis žiniomis, vykdo advokaciją, kuria pagalbos metodikas, organizuoja mokymus, įgyvendina įvairius projektus ir vykdo informacijos sklaidą. Šiuo metu pagrindinis asociacijos tikslas, kad autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės gyventų įtraukiai ir oriai.
Rajono valdantiesiems priklausantis politikas socialinės įstaigos vadovę bandė sukompromituoti rajono tarybos Švietimo ir kultūros komitete, svarstant šios įstaigos veiklos ataskaitą. Beje, šis svarstymas buvo transliuojamas tiesiogiai. Vienos įstaigos ataskaitą panoro svarstyti atskirai Visų penkių Kėdainių rajono socialinių įstaigų metinių ataskaitų rinkinius buvo planuota svarstyti ir tvirtinti vienu ypu, tačiau D.Serafinas išreiškė pageidavimą apie Dotnuvos slaugos namus kalbėti atskirai. Dotnuvos slaugos namų direktorės I.Staliorienės jis paklausė: „Kiek vat vasarą jūsų namų gyventojų yra užrakintų kambariuose ir neišeina iš kambarių?“
„Šiuo metu nėra užrakintų kambariuose“, - atsakė I.Staliorienė. D. Serafinui nesutikus su tokiu atsakymu, ji patikslino: „Visi yra vedami į lauką pagal oro sąlygas. Ar jūs kalbat apie kažkokį konkretų atvejį?“ D. Serafinas neįvardijo jokio konkrečio atvejo, tačiau padėkojęs už atsakymą, pateikė kitą klausimą: „Ar jų (užrakintų žmonių - aut. pastaba) nėra todėl, kad jūs atsikratot jais kaip nepatogiais, ar pradėjot kokybiškiau teikti paslaugas?“ I.Staliorienei dar kartą paprašius kalbėti konkrečiai, D.Serafinas, nors ir ne itin rišliai, bet vėl patikslino: „Konkrečiai tai va, aš konkrečiai sakau, kadangi savo patirtį turiu - tada jūs man pasakėt, kad jūs neteikiat žmonėms su tokia demencija paslaugos, ir man atėjus buvau priverstas išvežti į Šlapaberžę. Tai ar tokių atvejų pas jus yra dabar, ar nėra?“
Pasirodo, politikas kalbėjo apie savo tėvo situaciją I.Staliorienė netruko susigaudyti, kur link suka politikas, apie kokią situaciją kalba ir dėl kokios nesuteiktos paslaugos jai bando viešai priekaištauti. „Kai jūs atvykote ir prašėte savo tėvelio apgyvendinimo, jūs sakėte, kad jam tik silpna demencija ir rengiasi jis po dvejus marškinius. Daugiau apie nieką nepasakojot, - pradėjo I.Staliorienė, tačiau kaipmat buvo nutraukta D.Serafino. „Nereikia čia tų pasakojimų, neįdomios čia tos jūsų istorijos. Jūs atsakykit į klausimą: ar jūs teikiat papildomas paslaugas, ar pradėjot teikti paslaugas, kurios būtų teikiamos gyventojams artimoje aplinkoje esančiuose namuose, kad nereiktų jų vežti ten, gerokai toliau? Ar jūs atsirinkinėjat toliau savo gyventojus?“, - neleisdamas prasižioti slaugos namų direktorei, neatlyžo politikas. Tačiau ir šioji neketino jam nusileisti - reikalavo būti išklausyta, kad politikas negadintų jos vadovaujamos įstaigos reputacijos. Galiausiai tarp judviejų įsiplieskusias kibirkštis bandė užgesinti savivaldybės Socialinės paramos skyriaus l. e. p. vedėja Gintarė Vainauskienė. Ji mėgino politikui paaiškinti, kaip ir kokiais kriterijais remiantis žmonės yra apgyvendinami socialinės globos namuose, tačiau ir šią specialistę politikas nutraukė - esą reikia taupyti laiką ir nereikia rajono tarybos narių edukuoti. Tokio viešo politiko sąskaitų suvedinėjimo nustebinta, I.Staliorienė taip lengvai neketina pasiduoti. Panašu, kad dabar jau ji D.Serafinui mes iššūkį - bebaigiant diskusiją, moteris tarstelėjo šį klausimą kelsianti pačioje rajono taryboje.
